Tiesiog turi susitaikyti su savo ribotomis galimybėmis (bei tuo, kad Tavo galimybės visada bus ribotos, nepaisant to, kad tas galimybių ribas galima ir netgi būtina praplėsti). Ir viskas.
Ne, čia turiu minty tik tuos, kas su savo paties nuosava Tikrove nedraugauja taip smarkiai, kad iš tikrųjų suserga įvairiomis ligomis.
O nebūtų racionaliau tiesiog pripažinti, kad fiureris, nors ir nenugalimas, visgi nėra toks jau sąžiningas ir teisus? Ar visgi teisus yra tas, kuris stiprus?
Apie ką tų čia konkrečiai kalbi? Psichines ligas? Kodėl Tikrovė didžiąja raide?Ne, čia turiu minty tik tuos, kas su savo paties nuosava Tikrove nedraugauja taip smarkiai, kad iš tikrųjų suserga įvairiomis ligomis.
Bėda ta, kad nustatai, kas teisu, o kas ne, tik pagal Fiurerį. Tiesos kriterijus yra pats Fiureris, ir niekas daugiau. Vadinasi, kai Tau objektyviai kas nors būna neteisinga (=neatitinka Tavo objektyvių poreikių), tai neteisinga yra todėl, kad neteisinga yra pagal Fiurerį.
Čia turiu minty įvairias ligas, ne tik psichines. Pvz., žmogus nuolat persidirba ir gauna perdegimo sindromą. Arba persistengia sportuodamas ir gauna kokią nors traumą. Arba nuolat apsiryja ir gauna nutukimą su visomis iš to nutukimo išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Ir t.t.Apie ką tų čia konkrečiai kalbi? Psichines ligas?Ne, čia turiu minty tik tuos, kas su savo paties nuosava Tikrove nedraugauja taip smarkiai, kad iš tikrųjų suserga įvairiomis ligomis.
O Tikrovė didžiąja raide todėl, kad ją reikia gerbti. Nes kitaip bus ligos.Kodėl Tikrovė didžiąja raide?
Kodėl? Nes jis stipresnis?
Tik dauguma ligų ir traumų išgydomos, o jei nedraugausi su dievu, tai jis padarė taip, kad kentėtum amžinai.Augustas wrote: ↑2020-11-25 13:15Čia turiu minty įvairias ligas, ne tik psichines. Pvz., žmogus nuolat persidirba ir gauna perdegimo sindromą. Arba persistengia sportuodamas ir gauna kokią nors traumą. Arba nuolat apsiryja ir gauna nutukimą su visomis iš to nutukimo išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Ir t.t.
Nes Jis Tave suprojektavo ir sukūrė.
Matai, Tu irgi pripažįsti gydymąsį (kas būtų analogas sugrįžimui pas Fiurerį), kuris, t.y., tas sugrįžimas pas Fiurerį bei Jo nustatytų ribų paisymas, ir gydo. O yra tokių, kurie net ir susirgę spjaus į gydymąsį. Va, tiems ir bus amžinos kančios, nes jie serga ir atsisako gydytis. Tad viskas teisinga ir sąžininga - jei sergi ir atsisakai gydytis (=grįžti pas Fiurerį ir paisyti Jo nustatytų ribų, kad tai Tave išgydytų=patekti į Dangų), tada kentėk ligą amžinai (=Pragaras).Tik dauguma ligų ir traumų išgydomos, o jei nedraugausi su dievu, tai jis padarė taip, kad kentėtum amžinai.Augustas wrote: ↑2020-11-25 13:15Čia turiu minty įvairias ligas, ne tik psichines. Pvz., žmogus nuolat persidirba ir gauna perdegimo sindromą. Arba persistengia sportuodamas ir gauna kokią nors traumą. Arba nuolat apsiryja ir gauna nutukimą su visomis iš to nutukimo išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Ir t.t.
Na, Fiureris per savo Sūnų Jėzų taip ir mėgino padaryti - draugiškumu laimėti žmoniją, o ne reketuoti. Kas iš to išėjo, pats žinai.Draugystė užsitarnaujama draugiškumu, o ne reketuojant. Na bet či pagal mano standartus, pagal fiurerio matyt yra kitaip
Čia tau atrodo viskas normalu kankinti savo kūrinius amžinai vien todėl kad jie nepageidauja tu tavimi draugauti? Adekvati bausmė, taip?
Na na, ir kas iš to išėjo? Pavyko ar nepavyko?
Kaip suprantu, jei nepavyksta, tai nafig viską, kentėkit begalybę metų. Čia tau normalu? Čia maždaug taip reikia elgtis, jei nori su kažkuo draugauti?
Nesupratau klausimo.
Jei kas nors nepageidauja draugauti su savo nuosava Laime (aka Fiureris), tai kodėl Tu stebiesi, kad tas kas nors yra nelaimingas? Juk jis pats atsisakė draugystės su savo nuosava Laime.Na, žmonijai bent jau atsirado galimybė išbristi iš nelaimių rato. O jei konkretus žmogus pats atsisako tos galimybės, tai čia jau jo problemos.Na na, ir kas iš to išėjo? Pavyko ar nepavyko?
Na, nežinau, kaip Lionginui, bet man tai irgi panašu.
Jei Viktoras Frankenšteinas pasivadina Viktoru "Laime" Frankenšteinu, esmės tai nekeičia, nes rezultatas tas pats - jis suorganizuoja savo kūriniams amžinas kančias, jei šie su juo nenori draugauti. Tau tai atrodo normalu? Nes, mano nuomone, toks personažas lengvai patektų į literatūrinių psichopatų top 10.
Iš kokio konkrečiai nelaimių rato?
Man tai atrodo visiškai normalu. Juk jei aš esu sukurtas vienokiems santykiams, o praktikuoju visiškai kitokius santykius (nei esu sukurtas), tai kodėl nenormalu, kad aš jaučiuosi blogai, praktikuodamas netinkamus man santykius? Jeigu aš atsisakau savo laimės, tai kodėl nenormalu patirti nelaimingumo būseną?Lionginas wrote: ↑2020-11-26 15:49Jei Viktoras Frankenšteinas pasivadina Viktoru "Laime" Frankenšteinu, esmės tai nekeičia, nes rezultatas tas pats - jis suorganizuoja savo kūriniams amžinas kančias, jei šie su juo nenori draugauti. Tau tai atrodo normalu? Nes, mano nuomone, toks personažas lengvai patektų į literatūrinių psichopatų top 10.
Juk aš pats atsisakiau laimės ir panorėjau būti nelaimingas. Tai kodėl nenormalu, kad ir gaunu tai, ko norėjau? Pvz., iš įvairių priklausomybių (nuo narkotikų, nuo alkoholio, nuo seksualinio malonumo...) ir kitų nelaimių, kurios yra aprašytos, pvz., šioje knygutėje:
Kodėl išvis kažkas tave sukūrė tokį, kuris gali rinktis su kuo draugauti, bet už pasinaudojimą šita teise baudžia amžinomis kančiomis? Čia kažkokie spąstai nepakankamai supratingiems, ar tiesiog nežinantiems, kaip veikia sistema?
O tai šitam dalykui reikėjo nukryžiuoti Jėzų? Nebuvo galima jau anksčiau tiesiog šiaip suteikti tokios galimybės?Pvz., iš įvairių priklausomybių (nuo narkotikų, nuo alkoholio, nuo seksualinio malonumo...) rato.
Ne už pasinaudojimą ta teise (iš tikrųjų teisės į klaidą nėra, yra tik laisvė suklysti) baudžia, bet už netinkamų draugų pasirinkimą Tu pats save nubaudi netinkamais draugais.
Ta prasme, kad jei Tu draugauji su plėšikais, banditais ir kitais nusikaltėliais, taipogi su narkomanais, su alkoholikais etc., tai savaime suprantama, kad Tau bus nuo tokių žmonių blogai. O jei draugauji su gerais žmonėmis, kurie Tau stengiasi padėti pagal savo galimybes, paremti morališkai ir psichologiškai, kai Tau sunku, tai, aišku, kad Tau bus su tokiais žmonėmis gerai. Taigi, galima sakyti, kad Tu, pasirinkdamas sau draugus, jau ir pasirenki savo likimą, nes draugystė visada pririša prie to, su kuo draugauji. Ir jei kas nors draugauja su blogiečiais, tai kodėl stebiesi, kad tam kam nors nuo jų blogai? Nes juk nuo blogio žmonėms turi būti blogai (kitaip tai nebūtų blogis), kaip ir nuo gėrio turi būti gerai.Ta prasme, na pavyzdžiui imkime mane. Aš išvis tikiu, kad dievo nėra, o tavo nupasakojimas, koks tas dievas yra, man sudaro pilno psichopato vaizdą. Tai tiesiog nėra jokių šansų man su juo draugauti, ir tuo labiau nėra šansų draugauti nuoširdžiai, nes moraliai man tavo dievas atrodo tiesiog nesveikas. Nematau nei vienos rimtos priežasties, kodėl turėčiau paminti savo sveiką protą ir moralinius įsitikinimus dėl šitos moraliai ir visaip kitaip kaip abejotinos personos. Bet jei tarkime numirsiu ir pasirodys, kad viskas ką čia sakai yra tiesa, kaip kaip visa tai suprasti? Kuriuo čia būtent metu aš "renkuosi" amžinas kančias?
O čia kuria prasme žiaurus savimyla? Jei paaukojo Savo Sūnų Jėzų dėl Tavęs ir kitų žmonių, tai čia jau žiaurus savimyla? Jei Jis būtų žiaurus savimyla, tai paprasčiausiai į Tave ir kitus žmones būtų nusispjovęs ir pasakęs, atseit, gyvenkit sau Pragare, jei norite. Bet Jis pasiunčia savo Sūnų, kad ištrauktų žmones (tuos žmones, kurie to norės) iš Pragaro, ir Tau Dievas yra žiaurus savimyla?Kai klausau tavo dėstymo ir darausi įspūdį, kad tavo dievas yra žiaurus savimyla?
Ta prasme, to Jėzaus nukryžiavimo reikėjo žmonėms, nes žmonėms kažkodėl nepakako meilės įrodymų. Būtų pakakę, tai nebūtų nukryžiavę Jėzaus.O tai šitam dalykui reikėjo nukryžiuoti Jėzų? Nebuvo galima jau anksčiau tiesiog šiaip suteikti tokios galimybės?Pvz., iš įvairių priklausomybių (nuo narkotikų, nuo alkoholio, nuo seksualinio malonumo...) rato.
Kalbomis į krikščionybę nieko neatversi, ir aš čia nieko neatvertinėju. Į krikščionybę atvertinėjama gerais darbais, o ne žodžiais. Tai pirma.
Manau, kad Vilius čia parašė visiškai teisingai. Žmonės tikrai turėjo tokių poreikių, ir juos tenkino Bažnyčia, bet tie žmonės, kurie lankė Bažnyčią vien dėl šitų poreikių, kaip tik dabar ir atkrito, ir atkrito kaip tik dėl to, kad atsirado nebažnytinės organizacijos, kurios pradėjo tenkinti tuos psichologinius ir kitokius tų žmonių poreikius. O tie žmonės, kurie nuoširdžiai tikėjo Jėzų, jie ir toliau liko Bažnyčioje, ir liks ateityje.Vilius wrote: ↑2020-11-27 11:19...
Arba kitas variantas.. Gal tie psichologiniai poreikiai, kuriuos anksčiau tenkino religijos dabar buvo išparceliuoti į atskiras "paslaugas". Mokslas paaiškino daugumą nesuprantamų gamtos reiškinių; psichologai perėmė dvasios sopulių rinką ir išpažinties ritualus; Medicina - vilties dėl pasveikimo; Prekybcentriai perėmė norą pabūti erdviose patalpose su aukštomis lubomis; Turizmo industrija - piligrimystę; Interneto kalbančios galvos užėmė pranašų nišas; Civilinės įstaigos - gimimų/vedybų/mirčių registravimą ir su tuo susijusius ritualus; etc. Tai dabar jau tiesiog nebereikia vienos organizacijos visiems tiems poreikiams tenkinti, nes yra žymiai labiau specializuoti tų paslaugų tiekėjai.
Savotiškai žaviuosi tavo lojalumu ir ryžtu tęsti šitą pralaimėtą mūšį iki galo.. Tačiau, jei atmesime parapijiečius, ir jų atliekamus ritualus, tai kas iš tiesų liks iš tavo tikėjimo? Tiesiog senos gražios istorijos, kurios kažkada buvo populiarios, bet paskui išsisėmė, ir buvo pakeistos kažkuo kitu. Gi taip mūsų pasaulyje jau yra nutikę šimtus kartų - kažkada buvo paskutinis saulės dievo Ra garbintojas Egipte, arba Dzeuso - Graikijoje.. Net Lietuvoje kažkada gyveno paskutinis pagonių šventikas, pasiryžęs garbinti ten kokį šventą medį ar žaltį - net kai visi kiti pradėjo eiti į bažnyčias. Na ir kas jiems iš to? Manai, jie kada nors už savo nepalaužiamą pasiaukojimą gavo kažkokį atpildą iš savo dievybių?
Tas tikėjimas jam psichologiškai padeda ir, kiek suprantu, iš jo jis semiasi sau tam tikro psichologinio komforto ir pan. Nesupranta, kad tie blogai ir pernelyg tiesiogiai suprasti pezalai jo tikėjime kaip tik gali pakenkti kitiems žmonėms ar net jam pačiam. Dėl kai kurių pezalų jis pats greičiausiai nėra tikras. Dalį kurių galbūt būtų prasmingiausia interpretuoti alegoriškai ar gan meniškai. O jis tuos dalykus kažkodėl intepretuoja per daug tiesiogiai. Manau, kad Jėzus ir Jo Bažnyčia liks vis tiek, nes čia svarbiausia yra ne ritualai ar dogmos ar senos/naujos gražios istorijos, bet Jėzaus asmuo. Taip manau todėl, kad Jėzus savo asmeniu realiai įkūnija (ir sintezuoja) visas žmogaus trokštamas vertybes. Todėl Jėzaus (kaip asmens) kultas vis tiek liks, nepaisant to, kad nemaža dalis žmonių Vakarų pasaulyje įvardija save kaip netikinčius arba tikinčiais tik iš tradicijos ir ateityje tų žmonių procentas vis didės.Vilius wrote: ↑2020-11-27 15:51Savotiškai žaviuosi tavo lojalumu ir ryžtu tęsti šitą pralaimėtą mūšį iki galo.. Tačiau, jei atmesime parapijiečius, ir jų atliekamus ritualus, tai kas iš tiesų liks iš tavo tikėjimo? Tiesiog senos gražios istorijos, kurios kažkada buvo populiarios, bet paskui išsisėmė, ir buvo pakeistos kažkuo kitu.
Manau, kad gavo kažkokį atpildą. Tik tą atpildą gavo, aišku, ne iš saulės dievo Ra ar iš Dzeuso, ar iš kokio nors Perkūno, bet iš to Tikrojo (aka Jėzus).Gi taip mūsų pasaulyje jau yra nutikę šimtus kartų - kažkada buvo paskutinis saulės dievo Ra garbintojas Egipte, arba Dzeuso - Graikijoje.. Net Lietuvoje kažkada gyveno paskutinis pagonių šventikas, pasiryžęs garbinti ten kokį šventą medį ar žaltį - net kai visi kiti pradėjo eiti į bažnyčias. Na ir kas jiems iš to? Manai, jie kada nors už savo nepalaužiamą pasiaukojimą gavo kažkokį atpildą iš savo dievybių?
Na, ne Viliaus (ar dar kieno nors kito) nosiai ką nors padaryti su (bet kokiu) žmogumi, kad ir su Augustu. Tad tikėjimo Vilius ar dar kas nors iš išorės tikrai nesugriaus. Niekam. Tikėjimo gali atsisakyti tik pats žmogus, kai pats įsitikina, kad jo tikėjimas yra klaidingas. Todėl aš ir sakau, kad čia nieko neatvertinėju, nes paprasčiausiai neįmanoma iš išorės ką nors atversti. Galima patikslinti sąvokas ir sampratas, galima pamėginti argumentuoti ir kontrargumentuoti, galima netgi parodyti, kad kieno nors argumentai yra klaidingi, bet atversti (iš išorės) žmogaus vis tiek neįmanoma. Sprendimą atsiversti turi priimti pats žmogus, giliai apsvarstęs visus savo turimus argumentus ir kontrargumentus.
Mano agitpropinami dalykai niekam nekenkia. Visiškai. Tai pirma.Gal tik daugiau problema sakyčiau tame, kad Augustas pernelyg rimtai stumia ir "agit-propina" kitiems savo tikėjime esančius kai kuriuos pezalus. Ir kažkodėl nori, kad dauguma žmonių jiems pritartų.
Jei turi minty celibato agitprop'ą palaidą gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms, tai savo kailiu esu įsitikinęs, kad geriau yra celibatas, o ne laisvas seksas. O šiaip, taip, yra dalykų, dėl kurių formuluočių aš nesu tikras, ar tos formuluotės yra geros. Bet tai yra abejonės dėl dalykų formulavimo, o ne dėl dalykų esmės.Dėl kai kurių pezalų jis pats greičiausiai nėra tikras.
Dalį kurių galbūt būtų prasmingiausia interpretuoti alegoriškai ar gan meniškai. O jis tuos dalykus kažkodėl intepretuoja per daug tiesiogiai.
T.y., alegorijas interpretuoju kaip alegorijas, meniškus dalykus interpretuoju kaip meniškus dalykus, o moralinius/etinius priesakus interpretuoju kaip moralinius/etinius priesakus. Ir dar puikiai atskiriu, kur yra esminiai moraliniai/etiniai priesakai, o kur yra tik to meto kultūros sąlygoti tų moralinių/etinių priesakų formuluotės ir išskleidimai. Pažodžiui visko tikrai neinterpretuoju ir neketinu to daryti. 
O, šiaip, ir šiais laikais yra nemažai žmonių, kurie laisvalaikiu ir pan. žavisi kokiais nors filmais, mokslinės fantastikos ar kitokiais literatūriniais kūriniais, įvairiomis juos dominančiomis temomis ir pan. Yra kažkokių dalykų dideli fanboy'ai ar kokių nors fandom'ų nariai. Tačiau, skirtingai nei kai kurie giliai tikintys ir religingi žmonės, minėtieji įvairių fandom'ų nariai neturi savyje tiek arogancijos visuomenėje esančius žmonių santykius ar kitus joje vykstančius reiškinius bet kokia proga visuotinai grįsti per savo fandom'ui būdingos ideologijos prizmę.
Ar reikia Tau priminti, kas yra tokios eisenos "Už (neva) lygybę"? Kam tos eisenos "Už (neva) lygybę" yra skirtos? Kokiu tikslu jos organizuojamos? 
