Ačiū, Lionginai. Puikus paaiškinimas.
Na, o jei tai Tu jam tyčia nukirtai tą pirštą, tai juk reikia priminti, ką Tu jam padarei, t.y., reikia priminti, už kokią nuodėmę tas Tavo draugas Tau atleidžia?Jei čia tikrai tokia dievo žinutė, kad jis atleidžia, tai nežinau, reikėtų tikriausiai pakalbėti apie jo psichinę būklę. Tarkime, jei aš kokiam draugui padaryčiau ką blogo, o ji man atsiųstų savo pirštą su rašteliu, kad man atleidžia, ką turėčiau galvoti?
A, dabar supratau, kad Tu nežinai, kaip veikia Dievo permaldavimas. Gerai, štai Tau nedidelė ištrauka iš Biblijos, kad suprastum, kaip veikia Dievo permaldavimas:
1) Čia permaldavimas:
"Tuomet VIEŠPATS tarė: „Šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą taip padidėjo ir jų nuodėmė yra tokia sunki, kad aš turėjau nužengti ir pamatyti, ar jie iš tikro elgėsi pagal mane pasiekusį šauksmą. O jei ne, aš žinosiu“.
Iš ten tat du vyrai pasuko ir ėjo Sodomos link. Tuo tarpu Abraomas pasiliko stovėti prieš VIEŠPATĮ. Abraomas priėjo arčiau ir tarė: „Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų? Ne tavo būdas daryti tokį dalyką – žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ VIEŠPATS atsakė: „Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos jų vietos“. O Abraomas vėl tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti VIEŠPAČIUI, būdamas dulkė ir pelenai. O jeigu trūktų penkių lig penkiasdešimties teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?“ Jis atsakė: „Nesunaikinsiu, jei rasiu ten keturiasdešimt penkis“. Bet jis vėl jam kalbėjo, sakydamas: „O jei rastųsi ten keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties to nedarysiu“. „Tenesupyksta ant manęs VIEŠPATS, – jis tarė, – jei aš vėl kalbu. O jei ten rastųsi trisdešimt?“ Jis atsakė: „To nedarysiu, jeigu ten rasiu trisdešimt“. Jis tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti VIEŠPAČIUI. O jei ten rastųsi dvidešimt?“ Jis atsakė: „Ir dėl dvidešimties jo nesunaikinsiu“. Tuomet jis tarė: „Tenesupyksta ant manęs VIEŠPATS, jei dar vieną kartą kalbėsiu. O jei ten rastųsi dešimt?“ „Jo nesunaikinsiu dėl dešimties,“ – jis atsakė.
Baigęs kalbėtis su Abraomu, VIEŠPATS nuėjo savo keliu, o Abraomas parėjo į savo gyvenvietę."
(Pr 18,20-33)
2) O čia permaldavimo rezultatas:
"Tuomet VIEŠPATS lijo ant Sodomos ir Gomoros siera ir ugnimi {nuo VIEŠPATIES iš dangaus}. Jis sunaikino tuos miestus ir visą Lygumą drauge su visais miestų gyventojais ir žemės augmenija." (Pr 19,24-25)
Dabar supratai, kaip veikia Dievo permaldavimas?
Na, kaip jau sakiau, jei nesupranti, kad tie neva grasinimai - tai paprasčiausi įspėjimai, tai čia Tavo problema.
Senovėje žmonės taip suprato garbinimą. Dabar garbinimas reiškiasi kitokiom formom, nei Senovėje. Kultūra visgi keičiasi.Na dievas ne tik tokio garbinimo norėjo, jam visai patiko ir pavyzdžiui aukas gauti, derliaus dalį ar kokį ten oželį. Kodėl - nežinau, man tai atrodo kvaila ir tikrai nepatiktųAugustas wrote: ↑2020-12-03 20:57Garbinti, Lionginai, reiškia ir klausyti to, ką garbini. Jei garbini, pvz., velnią (turiu minty realų satanizmo kultą, o ne tą religijos trolinimą, kuris yra, pvz., satan.lt svetainėje), tai to velnio ir klausai. Jei garbini kokį žmogų (pvz., Rusijoje iki šiol yra J.Stalino garbintojų), tai to žmogaus ir klausai. O jei garbini kokią nors dievybę, tai tos dievybės, kurią garbini, ir klausai. Tad nematau jokių problemų Dievo reikalavime garbinti tik vieną Dievą, nes tai reiškia, kad klausyti reikia tik vieno Dievo, o ne kelių dievybių iš karto.
Iš kur ištraukei, kad Dievas neidavo normaliai pakalbėti? Eidavo. Paskaityk, pvz., ST Pranašų knygas. Ten visai normaliai Dievas kalbasi su žmonėmis.O dėl klausymo, tai dievas niekada neidavo su žmonėmis kalbėtis normaliai, pas jį buvo tik vienas metodas - ugnies ir sieros. Nieko nuostabaus, kad žmonės jo nemėgo ir viską darė savaip.
Abejoju, kad bet kada Dievas galėtų tą padaryti, t.y., bet kada pabendrauti su Tavimi.Jei dievas norėtų su manimi pabendrauti, galėtų tą padaryti bet kada. Bet, sprendžiant iš Biblijos, kaip jis bendrauja, tai greičiausiai reikštų visokias pretenzijas ir negailėtų "perspėjimų". Tai negaliu sakyti, kad tokio pokalbio labai pageidauju, kaip nepageidaučiau pokalbių su jokiais priekabių ieškotojais
Nes Tu visas toks užsidaręs savyje, normalios kritikos bijai, netgi vadini ją priekabių ieškojimu. 
