Apie vaizduojamąjį meną
Delfi prie savo tūpo straipsnio įmetė apfotošopintą Rene Magritte paveikslą „Meilužiai“, tik po juo kažkodėl parašė „Vyrai ir moterys ©shutterstock“.
https://www.delfi.lt/plius/ivairu/virusas.d?id=83689773
Žinau, kad ne visi yra tokie meno ekspertai, kaip aš, tai labai nepykstu. Matyt kažkas pafotošopino, įkėlė į shutterstocką, o delfi internas ten paieškoje suvedė "men and women" ar kažką panašaus. Nieko tokio, kad taip halfassina straipsnius, skaitytojui neverta tikėtis didelės kokybės, atidumo ir profesionalumo, nes ne tai kad skaitytojas moka pinigus ar... oh wait.
https://www.delfi.lt/plius/ivairu/virusas.d?id=83689773
Žinau, kad ne visi yra tokie meno ekspertai, kaip aš, tai labai nepykstu. Matyt kažkas pafotošopino, įkėlė į shutterstocką, o delfi internas ten paieškoje suvedė "men and women" ar kažką panašaus. Nieko tokio, kad taip halfassina straipsnius, skaitytojui neverta tikėtis didelės kokybės, atidumo ir profesionalumo, nes ne tai kad skaitytojas moka pinigus ar... oh wait.
Ten gana akivaizdžiai perpiešta iš naujo akvarele (ir visai neblogai), o ne fotošopinta.
Shutterstock leidžia pardavinėti perdarytus senus paveikslus. Jei netiki, pažiūrėk jų paieškoje "mona lisa" ar kitų garsių pavadinimų - tik iš karto įspėju, kad tavo estetiniai jausmai gali patirti nepataisomą žalą
Gana akivaizdžiai sukurtas toks įspūdis bet ar tikrai nefotošopinta? Iš kur žinai? Fotošopas turi įvairių efektų, tame tarpe neabejoju ir perpiešimo akvarele.
Tai jų copyrightai seniai pasibaigę, o jei ir nebūtų aš nesu didelis copyrightų fanas, man copyrightai yra labiau kaip guideline nei griežta taisyklė, cituojant vieną filmą apie piratus Tai lai pardavinėja į sveikatą dėl manęs, ypač tą overratintą monaliząShutterstock leidžia pardavinėti perdarytus senus paveikslus. Jei netiki, pažiūrėk jų paieškoje "mona lisa" ar kitų garsių pavadinimų - tik iš karto įspėju, kad tavo estetiniai jausmai gali patirti nepataisomą žalą
Esu matęs labai daug darbų atliktų akvarele, ir pats esu bandęs ja piešti. Pvz., pažiūrėk į vyro švarko rankovę - gana tipiška technika, kai ant šlapio popieriaus užliejama truputis (šiuo atveju juodų) dažų, ir leidžiama jiems natūraliai maišytis su vandeniu, ko pasekoje gaunasi tas gražus perėjimas, iš arti truputį panašus į fraktališką kranto liniją. Panašus perėjimas yra ir ant moters peties tarp rudų ir geltonų dažų. O tie skudurai ant galvos ir kaklaraištis nupiešti keliais sluoksniais dažų, prieš tai leidžiant apatiniams sluoksniams išdžiūti, todėl ir nėra susiliejimo, bet matosi kad tie sluoksniai gana ploni ir permatomi - visai kaip išdžiūvusios akvarelės.
Bet turbūt aiškiausias požymis yra popierius. Dėl viso to vandens, akvarele neįmanoma tapyti ant paprasto popieriaus, kuris tuoj ištižtų, ir pradėtų veltis vos prisilietus teptuku, o išdžiūvęs susibanguotų.. Bet iš kitos pusės ja netapoma ir ant drobės ar kitų hidrofobiškų paviršių - nes išdžiūvę dažai nusivalytų vos prisilietus. Akvarelei naudojamas specialus storas ir gana šiurkštus popierius, kuris beveik netižta, ir žymiai mažiau banguojasi džiūdamas. Ir čia, jei pažiūrėsime į baltus paveiksliuko plotus, kaip tik matosi ir šiurkšti paviršiaus tekstūra, ir nedidelės džiūvimo bangelės. Kas yra labai tipiška sušlapintam iš išdžiūvusiam akvareliniam popieriui.
Nu gerai, jei nori būti labai tikslus, tai ten galėtų būti ir kiti dažai - pvz., labai atskiestas tušas ar kažkas panašaus, tačiau tai būtų labai netipiška technika tokiam akvareliškai atrodančiam studentiško lygio darbui atlikti..
Teoriškai gal ir įmanoma.. Tačiau vargu ar dėl tokio menkaverčio paveikslėlio kas nors eitų taip toli, kad klastotų popieriaus netobulumus, dažų susiliejimą ir kitus gana daug pastangų reikalaujančius artefaktus.. Kai tą patį efektą galima lengviau pasiekti tiesiog paimant labai pigių ir lengvai prieinamų dažų bei lapą popieriaus, ir pusvalandį padirbėjant teptuku.
Žodžiu, mano verdiktas - ten akvarelė.
Norėjau įspėti, kad tavo jausmus gali įskaudinti tų reprodukcijų atlikimo kokybė - o ne tas faktas, kad jos yra reprodukcijos
OK patikėsiu tavo žodžiu Bet vis tiek nekeičia fakto, kad tai yra konkretaus paveikslo kopija/remeikas ir
OK OK tikiu, bet ne tame esmėNu gerai, jei nori būti labai tikslus, tai <some more professionally looking talks>
OK OK OK akvarelė geez ;D Bet esu tikras, kad Photoshope buvo atitinkami efektai, kur padarydavo bent jau panašiai į akvarelę, aišku neapgautų tavo žvitrios eksperto akies, bet rezultatas būdavo kinda panašus į tą „Meilužių“ akvarelę. Deja nepaisant visų kalbų apie piratavimą, photoshopo kompe neturiu nes nereikia. Turiu Paint .NET ir jame bent jau be papildomų pluginų tokio efekto neradauTeoriškai gal ir įmanoma.. Tačiau <expert mode again>
Right, OK, akvarelė. Got it.Žodžiu, mano verdiktas - ten akvarelė.
Na, sugadintus Magritte darbus dar atleisiu, bet jei sugadins Dali tai gali tekti man su jais pakalbėti apie pagarbą klasikai. Kur nors ramioje, rimtiems pokalbiams tinkančioje vietoje miške netoli patogių pelkių.]Norėjau įspėti, kad tavo jausmus gali įskaudinti tų reprodukcijų atlikimo kokybė - o ne tas faktas, kad jos yra reprodukcijos
Oi.. Būsiu truputį overkillinęs, ane?
Nieko įspūdingo neradau, nes let's be realistic - nėra taip lengva sugadinti siurrealizmą.. Bet Shutterstock kontributoriai tikrai bandė:
https://www.shutterstock.com/image-vect ... -499964773
https://www.shutterstock.com/image-vect ... 1318107758
https://www.shutterstock.com/image-phot ... -794108968
https://www.shutterstock.com/image-phot ... i-96231587
Beje rimtai mėgsti Dali paveikslus? Netikėta truputį.. Kažin, kuo jie tau patiko?
Man tai siurrealizmas yra bene vienintelis tapybos movementas, kurio tikrai nuoširdžiai negaliu pakęsti. Šiaip nieko neturiu prieš abstrakčius, simbolistinius ar šiaip sudėtingus kūrinius.. Bet 20 a. siurrealistai kažkodėl visai nevirpina mano šiaip gana jautrios menui sielos stygų.
Magritte gal dar būtų pakenčiamas, bet nervina jo labai jau ribota spalvų paletė. Dali kažkaip vis pataiko (gal net tyčia?) į tą uncanny valley, kai jo darbai yra per daug tikroviški, kad būtų abstraktūs, bet per mažai tikroviški, kad būtų realistiški.. Tai nebūtinai yra blogai - tiesiog man nepatinka. Apie Frida Khalo geriau net nekomentuosiu.. Kitų kiek mačiau, tai kai kurie paveikslai buvo Ok-ish - gal rasčiau jiems vietos koridoriaus gale ar pan.. Bet tik tiek. Nors šiaip neturiu problemų pvz. su Pollocko makalynėm ar Schielės freakiškais portretais.
Man tai siurrealizmas yra bene vienintelis tapybos movementas, kurio tikrai nuoširdžiai negaliu pakęsti. Šiaip nieko neturiu prieš abstrakčius, simbolistinius ar šiaip sudėtingus kūrinius.. Bet 20 a. siurrealistai kažkodėl visai nevirpina mano šiaip gana jautrios menui sielos stygų.
Magritte gal dar būtų pakenčiamas, bet nervina jo labai jau ribota spalvų paletė. Dali kažkaip vis pataiko (gal net tyčia?) į tą uncanny valley, kai jo darbai yra per daug tikroviški, kad būtų abstraktūs, bet per mažai tikroviški, kad būtų realistiški.. Tai nebūtinai yra blogai - tiesiog man nepatinka. Apie Frida Khalo geriau net nekomentuosiu.. Kitų kiek mačiau, tai kai kurie paveikslai buvo Ok-ish - gal rasčiau jiems vietos koridoriaus gale ar pan.. Bet tik tiek. Nors šiaip neturiu problemų pvz. su Pollocko makalynėm ar Schielės freakiškais portretais.
Ne, jei rimtai, tai dėkui už išsamų paaiškinimą
Taip ir žinojau, kad neverta ieškoti pačiam, nes lengva trickinti kitus kad paieškotų už maneNieko įspūdingo neradau, nes let's be realistic - nėra taip lengva sugadinti siurrealizmą.. Bet Shutterstock kontributoriai tikrai bandė:
Super lame. Vienintelis sugadintas dalykas čia yra to autoriaus reputacija
Taip. Nežinau kuo, tiesiog patinka ir tiek.
Hm rimtai vienintelis? O kaip postmodernus menas? Ar nebelaikai jo tapyba?Man tai siurrealizmas yra bene vienintelis tapybos movementas, kurio tikrai nuoširdžiai negaliu pakęsti. Šiaip nieko neturiu prieš abstrakčius, simbolistinius ar šiaip sudėtingus kūrinius.. Bet 20 a. siurrealistai kažkodėl visai nevirpina mano šiaip gana jautrios menui sielos stygų.
Man patinka dauguma srovių kur dar galima laikyti menu (postmodernaus šūdo nelaikau). Kubizmas gal nelabai, Modigliani kad ir kaip vadintųsi ką jis darė - irgi nelabai, bet nėr kad negalėčiau pakęsti. Impresionizmas patinka, siurrealizmas patinka. Realizmas irgi patinka. Renesanso dailininkai - labai, Mikelandželas ir Leonardas ne veltui yra klasika, nors Mona Liza ir overratinta
Frida ir man nepatinka. Visiškai nieko gero nematau jos paveiksluose, ir jau patylėsiu apie tą vietą, kur miegojo su komunistiniu atmata Trockiu. Tačiau filmas apie ją - patikoApie Frida Khalo geriau net nekomentuosiu.. Kitų kiek mačiau, tai kai kurie paveikslai buvo Ok-ish - gal rasčiau jiems vietos koridoriaus gale ar pan.. Bet tik tiek. Nors šiaip neturiu problemų pvz. su Pollocko makalynėm ar Schielės freakiškais portretais.
Pollocko darbai tai priklausomai nuo medžiagos ant kurios tepliojo, galimai tiktų kaip tualetinis popierius, jei ant jų ir taip jau nebūtų apvaryta visokio šūdo.
Last edited by Seianus on 2020-03-08 16:13, edited 1 time in total.
Techniškai kalbant, laikau tapyba viską, kas yra dažai ant drobės, ir parduodama galerijose.. Tačiau šiuolaikinės tapybos beveik neseku. Gal tik viena akimi pažiūriu, ką daro vietiniai menininkai toje šalyje, kur tuo metu gyvenu - bet ir tai labiau ne ieškodamas drąsių/naujų idėjų, o labiau pirkinėdamas suvenyrus. Naujausi pasaulinio kalibro menininkai, kuriems dar jaučiu pagarbą buvo Andy Warhol ir Lucian Freud, po jų prasidėjo ta tingaus politizuoto meno/aktyvizmo era, kuri man tiesiog nerūpi. Dėl manęs, dažų peckiojimas ant drobės jau gali pradėt eiti užmarštin - vizualinio meno ateitis yra skaitmeninė.
Čia, aišku, skonio reikalas - jei nepatinka, tai Ok.
Bet aš tai iš tiesų pradėjau "suprasti" abstrakčius paveikslus, kai pradėjau į juos žiūrėti gyvai - t.y. galerijoje, dirbtuvėje ar (iš bėdos) muziejuje. Kai bus proga, padaryk tokį eksperimentą. Susirask ramią vietą, kur netrukdomas galėtum kelias minutes paspoksoti į vieną paveikslą. Atsistok maždaug tokiu atstumu, kad jis užpildytų visą regėjimo lauką - tarkim, jei paveikslas ~1m pločio, tai reikėtų stovėti maždaug 1-1.5m atstumu nuo jo. Tada giliai pakvėpuok, kol truputį pritils visas tas bullshitas, kurį generuoja smegenys: "nesąmonė", "penkiametis geriau nupieštų", "nieko nesuprantu", "ką aš čia veikiu", "ar privalėsiu pirkti paveikslą, jei į jį ilgai žiūrėsiu", etc. Ir tada tiesiog pabūk tų spalvų ir formų kompanijoje. Tiesiog leisk joms daryti tavo sąmonėje tai, ką autorius norėjo, kad jos darytų. Garantuoju, kad po kurio laiko iš tiesų pradėsi kažką jausti žiūrėdamas į tuos abstrakčius paveikslus. Ir būtent tame yra jų pointas (o ne tame, kas iš tiesų nupiešta ant drobės). Ir paskui, kai pamatai daugiau paveikslų, tie dalykai kuriuos patiri į juos žiūrėdamas tampa tarsi prisiminimai vietų, kuriose buvai. Aš rimtai jaučiu nostalgiją kai kuriems paveikslams, nors esu matęs juos tik kartą ar du. Aišku, kai kurie paveikslai iš tiesų yra blogi, ir vienintelės mintys kurias jie kelia - yra gailestis/gėda už jų autorių.. Tačiau tikrai ne visi paveikslai yra tokie - geri patyrę menininkai tikrai žino ką daro, ir ant tavęs taip pat suveiktų jų magija.. Jei tik suteiktum progą.
Aš galerijose lankydavausi turbūt nuo pradinės mokyklos bet tik normalių paveikslų, o ne penkiamečių peckionių Paskutiniu metu iš tiesų nustojau, bet na esu buvęs nemažai kur.Vilius wrote: ↑2020-03-08 16:52Bet aš tai iš tiesų pradėjau "suprasti" abstrakčius paveikslus, kai pradėjau į juos žiūrėti gyvai - t.y. galerijoje, dirbtuvėje ar (iš bėdos) muziejuje. Kai bus proga, padaryk tokį eksperimentą. Susirask ramią vietą, kur netrukdomas galėtum kelias minutes paspoksoti į vieną paveikslą. Atsistok maždaug tokiu atstumu, kad jis užpildytų visą regėjimo lauką - tarkim, jei paveikslas ~1m pločio, tai reikėtų stovėti maždaug 1-1.5m atstumu nuo jo.
Čia ne bullshitas o faktai.Tada giliai pakvėpuok, kol truputį pritils visas tas bullshitas, kurį generuoja smegenys: "nesąmonė", "penkiametis geriau nupieštų",
Garantuoju, kad autorius nieko konkretaus nenorėjo, išskyrus užsidirbti pinigų papeckiodamas visokio šūdo kurį ir penkiametis galėtų, tačiau penkiametis neparduotų nes dar neturi garsios pavardės. Kita vertus, jei gera reklaminė kampanija išpūstų penkiamečio pavardę, tikėtina, kad pavyktų ir jam gerai užsidirbti iš savo peckiojimų."nieko nesuprantu", "ką aš čia veikiu", "ar privalėsiu pirkti paveikslą, jei į jį ilgai žiūrėsiu", etc. Ir tada tiesiog pabūk tų spalvų ir formų kompanijoje. Tiesiog leisk joms daryti tavo sąmonėje tai, ką autorius norėjo, kad jos darytų. Garantuoju, kad po kurio laiko iš tiesų pradėsi kažką jausti žiūrėdamas į tuos abstrakčius paveikslus.
Jų pointas yra užsidirbti iš retardų snobizmoIr būtent tame yra jų pointas (o ne tame, kas iš tiesų nupiešta ant drobės).
Bet sutinku, kad rimtai pasistengus, įmanoma sau įsikalbėti kažokias emocijas ir laikyti, kad jas sukėlė žiūrėjimas į tą šūdą.
Warholas buvo labai įdomi asmenybė, ir tikriausiai nuoširdžiai laikė menu ką darė ir taip toliau. Pagarbą turbūt ir aš jam jaučiu, jei jau taip išsireiškei. Bent jau praleidau nemažai laiko domėdamasis jo istorija ir kūryba, ko nesivarginau daryti su naujesniais moderniais """""menininkais""""". Tačiau faktas lieka faktu, kai žiūriu į jo elvius ar konservus, vienintelės kylančios mintys yra "wtf" arba "ką konkrečiai jis norėjo parodyti?". Nieko net iš toli panašaus į susižavėjimą, nei palieka kokį įspūdį nei ką. Prastas menas.Naujausi pasaulinio kalibro menininkai, kuriems dar jaučiu pagarbą buvo Andy Warhol<...>
Tuo tarpu žemiau yra George Catlin paveikslas. Catlin turbūt nėra toks garsus, kaip Warholas ar net Pollockas, nesukūrė jokių naujų srovių, nesistengė būti išskirtinai originalus lyg koks
Konkrečiai Dali ir Magritte dalis darbų man patinka. Su kai kuriais Dali kūriniais mane supažindino mano antroji pusė (bandė šiek tiek apšviesti tokį mene atsilikusį stuobrį kaip aš). O kai kažkada lankiausi Briuselio dailės muziejuje, tai būtent skyrius su Magritte darbais iš viso muziejaus įsiminė labiausiai. Tad vėliau teko šiek tiek plačiau apie Magritte pasidomėti.Vilius wrote: ↑2020-03-08 01:31Beje rimtai mėgsti Dali paveikslus? Netikėta truputį.. Kažin, kuo jie tau patiko?
Man tai siurrealizmas yra bene vienintelis tapybos movementas, kurio tikrai nuoširdžiai negaliu pakęsti. Šiaip nieko neturiu prieš abstrakčius, simbolistinius ar šiaip sudėtingus kūrinius.. Bet 20 a. siurrealistai kažkodėl visai nevirpina mano šiaip gana jautrios menui sielos stygų.
Magritte gal dar būtų pakenčiamas, bet nervina jo labai jau ribota spalvų paletė. Dali kažkaip vis pataiko (gal net tyčia?) į tą uncanny valley, kai jo darbai yra per daug tikroviški, kad būtų abstraktūs, bet per mažai tikroviški, kad būtų realistiški.. Tai nebūtinai yra blogai - tiesiog man nepatinka. Apie Frida Khalo geriau net nekomentuosiu.. Kitų kiek mačiau, tai kai kurie paveikslai buvo Ok-ish - gal rasčiau jiems vietos koridoriaus gale ar pan.. Bet tik tiek. Nors šiaip neturiu problemų pvz. su Pollocko makalynėm ar Schielės freakiškais portretais.
Įdomios idėjos ir metaforos meno kūriniuose man yra didelis gėris ir turi nemenką vertę meno kūrinyje. Ir jei kūrinys dar ir vizualiai gerai atrodo, tai iš vis super. O visokios piešimo technikos, apie kurias nieko neišmanau, bent jau man antraeilis dalykas. Tuo labiau, kad ir pats kažkada su kompu visokių skirtingų spalvų, margų ir gražių akiai fraktalų savo laiku nesunkiai prigeneruodavau.
Tos muziejaus kuratorės komentarai irgi gana keistoki ir "meniški", apie paveikslo "gylį" ar pan.lrt.lt wrote: Klaida, trukusi daugiau nei 75 metus: įtakingo tapytojo paveikslas eksponuotas aukštyn kojomis, bet taisyti jo nesiruošiama
Viską pasako apie šitą atsiprašant meną.
Savotiškas gan nesenas skandalas JAV: Principal resigns after Florida students shown Michelangelo statue.
Turbūt pareflektavimai, iki kokių konkrečių absurdų JAV su savo "kultūrų karais" dalis radikalesnių kažkurios stovyklos-"sektos" aktyvistų nusivažiuoja, jau nebėra įdomūs ir nieko nebestebina? Šiaip čia gal net ir liūdnesnis atvejis, nei kokių satyrinių karabeinikovų. Tie bent jau kokius save nuraminančius literatūrinius pseudo paaiškinimus sau surasdavo. Pvz., kad apnuogintų žmonių skulptūras valdžia stato demografijos gerinimui.
Turbūt pareflektavimai, iki kokių konkrečių absurdų JAV su savo "kultūrų karais" dalis radikalesnių kažkurios stovyklos-"sektos" aktyvistų nusivažiuoja, jau nebėra įdomūs ir nieko nebestebina? Šiaip čia gal net ir liūdnesnis atvejis, nei kokių satyrinių karabeinikovų. Tie bent jau kokius save nuraminančius literatūrinius pseudo paaiškinimus sau surasdavo. Pvz., kad apnuogintų žmonių skulptūras valdžia stato demografijos gerinimui.
Svetimas wrote: ↑2023-04-22 19:36Savotiškas gan nesenas skandalas JAV: Principal resigns after Florida students shown Michelangelo statue.
Turbūt pareflektavimai, iki kokių konkrečių absurdų JAV su savo "kultūrų karais" dalis radikalesnių kažkurios stovyklos-"sektos" aktyvistų nusivažiuoja, jau nebėra įdomūs ir nieko nebestebina? Šiaip čia gal net ir liūdnesnis atvejis, nei kokių satyrinių karabeinikovų. Tie bent jau kokius save nuraminančius literatūrinius pseudo paaiškinimus sau surasdavo. Pvz., kad apnuogintų žmonių skulptūras valdžia stato demografijos gerinimui.
Rimtai pasitikrinau, ar straipsnis ne balandžio pirmą publikuotas.In an interview with US outlet Slate, the chair of the school's board, Barney Bishop III, said that last year the principal sent a notice to parents warning them that students were going to see Michelangelo's David - but that this wasn't done this year. He called it an "egregious mistake" and said that "parents are entitled to know anytime their child is being taught a controversial topic and picture".
Sunkus atvejis mokytojams, kai mokinių tėvai yra, kaip tu ten sakai, tam tikri... tam tikro identiteto... protiškai atsilikę debilai.