Sorry Viliau bet prisidėsiu prie bendros nuomonės, kad Esperanto kalba paremta supervalstybė (nors netgi apjungta iki super netemptų...) yra svajuko dramblionė.
Dėl Rusijos kultūrinio asimiliavimo: Okupacijos atvejų labiau pergyvenčiau dėl žmonių negu kultūros. Jau buvo bent keli bandymai, netgi su represijom bent vienas jų, ir abiejais atvejais nieko nesuasimiliavo. Rusų kultūra yra per silpna ką nors sudėtingesnio negu akmens amžiaus kultūrą suasimiliuoti. Kodėl kas nors mano, kad jeigu bus trečias plius kartas kas nors bus kitaip?
Dėl Baltarusijos. Variantas kad abi esame atšakos nuo to pačio LDK kamieno man suprantamas, tačiau jis nelabai atitinka valstybinio identiteto formavimo poreikius. Mes čia esame pakankamai atsipalaidavę su savo geležiniu įsitikinimu savo tautiškame identitete (Gintaras, virtuvė, trispalvė, pagonybė ir t.t.), bet tai yra pagrinde todėl, kad tarpukariu daug buvo dedama agresyvių ir aistringų pastangų ta linkme. Diduma Lietuviškos kultūros identiteto yra sukurta prieš mažiau nei 100 metų.
O Baltarusiai tuo metu ne taip gerai laikėsi ir jiems savo identitetą rašyti tenka dabar. Ir kildinimas iš tų pačių šaknų kelia būtent mintį tai kuris dabar tikras/pagrindinis? Radikali šio klausimo sprendimo versija yra užlenkti "dopplegangerį" ir tapti "tikruoju' nesigilinant į detales. Tikėkimės šis sprendimas nebus pasirinktas, arba niekada neužteks smarvės jį pasirinkti

.