RB wrote: ↑2021-03-26 12:49
Vilius wrote: ↑2021-03-26 11:55
Kad jau paminėjai Wikipediją.. Jos gana trumpame straipsnelyje apie Petersoną žodis "intellectual" yra paminėtas 10 kartų. Dauguma iš jų šaltinių sąraše, kur kiti intelektualai jį taip vadina. Vieni pozityviai, kiti - ne, bet to ir reikėtų tikėtis, kai kalba eina apie intelektualą, kuris nebijo leistis į gana kontroversiškas temas. Žodžiu, now it's official. Petersonas yra plačiai žinomas viešas intelektualas.
OK, žodis „intellectual“ ten paminėtas 10 kartų, iš kurių 9 šaltiniuose. Vienintelis paminėjimas straipsnyje yra „intellectual dark web“, šaltiniuose minimams „intellectual discourse“ kontekste (du kartus pakartota nuoroda į tą patį šaltinį), vieną kartą „intellectual phenomenon“, penkis kartus „intellectual dark web“ ir vos viena nuoroda, straipsnis „The Intellectual We Deserve“, tą epitetą taiko pačiam Petersonui. Straipsnis prasideda sakiniu: „Jordan Peterson’s popularity is the sign of a deeply impoverished political and intellectual landscape…“
Tai tiek apie tą platų pripažinimą.
Ką dar norėtum paskaičiuoti?
Vilius wrote: ↑2021-03-26 11:55
Ir jis - presumably remdamas jo perceivinamu istorikų konsensusu - sako visiškai priešingą dalyką, nei tai, ką tu sakai, kad sako istorikų konsensusas. Tai čia telieka konstatuoti, kad, poetiškai kalbant,
bybys ten pas jus, o ne konsensusas.
Kai mane domina istorikų konsensusas, aš paprastai bandau pasidomėti, ką sako istorikai, o ne ką sako Petersonas (turbūt – ar bent jau Vilius taip sako), „remdamasis istorikų konsensusu“ (pats Petersonas sako, kad remiasi Solženycinu, bet tiek to). Lygiai kaip majoliui rekomendavau – norint sužinoti, ką sako Solonino oponentai, pasidomėti, ką sako Solononino oponentai, o ne ką apie tai, ką sako Solonino oponentai, sako Soloninas.
Matęs praktiškai visą Soloniną, todėl žinau daugiau, nes kontekstas čia svarbus pilnam vaizdui susidaryti. Aišku kontekstas užimtų kelis lapus, todėl nesiruošiu rankioti citatų/detalių iš daugybės rolikų, kurių niekas nežiūrės. Taipogi aišku, kad tas "žinojimas" sąlyginis – va tavo nurodytą direktyvą man gana sunku "įpaišyti" į Suvorovo-Solonino koncepciją. Kaip žadėjęs, net paklausiau Solonino. Atsakė 1 sakiniu :
"План прикрытия СОСРЕДОТОЧЕНИЯ и РАЗВЕРТЫВАНИЯ войск является СОСТАВНОЙ частью ЛЮБОГО оперативного плана. Этот вопрос был всесторонне обсужден и выяснен в 90-е годы".
kas vieną paaiškino, o kito ne, nors jis ir kiti (ir Su-So priešininkai), be jokios abejonės su šia direktyva susipažinę, ir oponentai jos nenaudojo kaip kontrargumento. Mažai išmanau apie karybą ir jos terminologiją, todėl dar kartą užklausiau kaip traktuoti direktyvoje minimą „gynybinį planą“ :
Конкретно - почему в Директиве написано:
"...к 20 мая 1941 г. лично Вам, начальнику штаба и начальнику оперативного отдела штаба округа разработать:
а)
детальный план обороны государственной границыот Капчямисстис до (иск.) оз. Свитязь
б) детальный план
противовоздушной обороны."
, bet vilties gauti atsakymą neturiu (ką čia diletantui aiškinti...). Be to, Soloninas sukūrė savo youtube kanalą ir jam šiuo metu skiria pagrindinį dėmesį. Kanalas (man) labai įdomus.
Š.m. tegaliu priminti ką sakęs – kaip „specas“ manau, kad konkrečiai ši direktyva skirta galimam vokiečių kontrsmūgiui atremti, nes Raudonosios Armijos strateginio puolimo plane pagrindinis smūgis turėjo įvykti piečiau, iš Lvovo „kyšulio“, o pagalbinis šiauriau – iš Bialystoko „kyšulio“. Dar biški paspėliosiu, pavaidinsiu generolą... Atkreipk dėmesį į datą - „...iki1941 05 20 suplanuoti..“, t.y., likus 1 mėn.iki Barbarosos. O ką iki to planavo? Grubiai tariant, Rusijos tradicijoje strateginį planą ruošia šalies vadovybė ir Generalinis štabas, jo pagrindu frontai ir žemiau ruošia operatyvinius planus. Ką planavo Generalinis štabas – gynybą ar puolimą? Ši direktyva Vakarų karinei apygardai suplanuoti gynybą konkrečiam ruožui, t,y., tarp Bialystoko (Vakarų karinė apygarda)-Lvovo (Kijevo karinė apygarda) „kyšulių“. Puolamosios operacijos metu puolančiosios pusės jėgos (planuose įprastas puolimo jėgų santykis su besiginančiais yra 3:1) koncentruojamos pagrindinių smūgių kryptimi, t.y., „kyšuliuose“, o kitur jėgų santykis suprantama „atvirkščias“. Ir natūralu, kad direktyvoje nurodytame konkrečiame ruože visų pirma reikia planuoti gynybą (visu „frontu“ jau min nuo Napoleono niekas nepuola), o vėliau pagal puolimo iš „kyšulių“ rezultatus. Įdomu tai, kad direktyva yra Vakarų karinei apygardai/frontui (ji ir visos kitos apygardos vakaruose performuotos į frontus kelios dienos iki 06 22, t.y. dar taikos metu, kas yra unikalu), t.y., skirta tai karinei apygardai/frontui, kur kaip pasirodė ir buvo pagrindinė vokiečių smūgio kryptis. Vienas dalykas yra planuoti, o kitas tą planą per 1mėn. realizuoti - tokiais terminais/tempais planuojant ir realizuojant, 06 25 vokiečių tankai pasiekė Minską, o 06 28 buvo Minske. „Kyšuliuose“ esančios jėgos buvo apsuptos ir sutriuškintos. Už mėnesio Vakarų fronto vadą Pavlovą ir jo štabo viršininką sušaudė. Kodėl taip įvyko? Tuo metu RA buvo "bordakas" – iš inercijos ir toliau buvo
ruošiamasi pulti 1941 07 pirmoje dekadoje (Su-So versija), ir
slaptai (toks karinis terminas yra, ir tai iš esmės reiškia karą, kaip ir apygardų performavimas į frontus taikos metu) vyko „отмобилизованиe, сосредоточениe и развертываниe войск“ puolimui. Jei ruošiesi gintis, reikalinga ne slapta (važiuoja/eina tik naktį, dieną miške tupi ir t.t.), o atvira, kuo greitesnė mobilizacijair t.t. Hitleris to proceso metu ir joblino, o armija "procese" yra 0, ji nepasiruošusi nei pulti, nei gintis. Todėl ir dėl kitų priežasčių (Soloninui jos svarbesnės) ištisus metus vyko iki to negirdėtas karo istorijoje triuškinimas (vokiečių-sovietų negrįžtamų netekčių santykis 1:20, tankų 1:50, o 5 000 lėktuvų radosi grafoje "nežinau kur", t.y. čia neįeina tie, kurie pvz., skrido bombarduoti priešo ir negrįžo, ir t.t.). Į Maskvą iš pasienio rajonų ėjo masė pranešimų (už sienos girdimas tankų motorų gausmas, vokiečiai nuėmė spygliuotą vielą ir t.t.), o Centre jokios reakcijos – todėl ir sakau, kad „iš inercijos“ (nu gal čia jau ir psichikos problemos). Tokių detalių devynios galybės. Man kol kas aišku, kad Su-So versija racionaliausiai paaškina tai, kas vyko iki ir po 06 22.
Vistik rekomenduočiau linką Aleksejus Sobčenko (berods istorikas) youtube kanale, kur jis tardo Suvorovą ir Soloniną. Pagrindinė tema – 1941 01 Generaliniame štabe vykę „strateginiai kariniai žaidimai“, yra ir daugiau įdomių momentų. Gal turėsi kada laiko paklausyti. Kaip foną.
https://www.youtube.com/watch?v=MQgJszaPJrI
Pridurčiau, kad Suvorovo-Solonino versija 35m. po „Ledlaužio“ įgauna vis didesnį svorį istoriografijoje.
padariau čia tau nedidelę properšą sustabarėjusiame kolegų konsensuse.. O tu net pasakyti neturi ko. Liūdnuma. Tai kam tada iš viso užvedei šitą kalbą?
