Vėl apie gėjų teises

Naujas temas kurkite čia
User avatar
Svetimas
administratorius
Posts: 3436
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-07-25 09:55

Kurį laiką buvo kažkiek fun, bent man, Augustai, jau pabodo su tavim šitą keistą "diskusiją" tęsti. Koks teniso kamuoliuko mėtymas į sieną ir gaudymas man dabar atrodytų kaip prasmingesnis užsiėmimas.
Augustas
senbuvis
Posts: 2968
Joined: 2012-05-03 18:44

2021-07-25 13:28

Svetimas wrote:
2021-07-25 09:55
Kurį laiką buvo kažkiek fun, bent man, Augustai, jau pabodo su tavim šitą keistą "diskusiją" tęsti. Koks teniso kamuoliuko mėtymas į sieną ir gaudymas man dabar atrodytų kaip prasmingesnis užsiėmimas.
OK. Tai liekame kiekvienas prie savo nuomonių. Jei kartais Tavo nuomonė kai kuriais klausimais, kuriuos čia mėginome panagrinėti, pasikeistų į gerąją pusę arba atsirastų kokių naujų argumentų, dėl kurių mano paties nuomonė galėtų pasikeisti, duok žinoti. :wink:
User avatar
fizikanas
COVID antivakseris
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2021-09-11 11:28

Jau senokai nemaciau delfyje geju propagandos, bet atrodo, kad vel grizta:
https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/da ... d=88123479

Idomesni aspektai:
Anksčiau manyta, kad homoseksualaus elgesio evoliucinės sėkmės priežastis — kad kol kas neidentifikuoti „gėjiškumo“ genai
Kol kas neidentifikuoti :) Kazin yra priezastis, kodel jie kol kas yra ne identifikuoti? Ar negaletu ta priezastis buti, kad... gal tu genu is viso nera?
Beje, vėliau tyrėjai, išanalizavę didelę 493 000 žmonių genetinių duomenų bazę, išsiaiškino, kad homoseksualai vidutiniškai susilaukia mažiau vaikų.
Nezinau, kaip sita pakomentuoti.
Šie žmonės pažymėjo, ar turėjo nors vieną tos pačios lyties seksualinį partnerį, ir kiek priešingos lyties seksualinių partnerių jie turėjo per gyvenimą. Kadangi mokslininkams visiškai užtikrintai identifikuoti „gėjiškumo“ genų (nukleotidų pakaitų, kurie tiesiogiai veiktų žmogaus seksualinį elgesį) kol kas nepavyko, jie pastebėjo, kad įtaką šiam elgesiui daro pakaitai įvairiausiose genomo vietose. Tai yra, Zietscho vadovaujama tyrėjų išanalizavo homoseksualaus elgesio tikimybę didinančių antagonistinės pleiotropijos variantų visumos efektą. Ir paaiškėjo, kad būtent šis rodiklis, koreliavo su didesniu partnerių skaičiumi tarp heteroseksualių eksperimento dalyvių.
Taigi yra genu sekos kurios koreliuoja su didesniu partneriu skaiciumi... ir tos pacios sekos, surprise surprise, koreliuoja su turejimu bent vieno tos pacios lyties partnerio. Isvertus i zmoniu kalba - egzistuoja genai, kurie atsakingi uz zemus standartus. Bet galime vadinti tai gejiskumo genais :D
„Tačiau jei, vedini politkorektiškumo, tokius klausimus tirti vengsime, liks neaiškūs svarbūs normalios žmonių įvairovės aspektai“, — atsako jis į panašius priekaištus.
Cia negaliu nepritarti.
User avatar
Svetimas
administratorius
Posts: 3436
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-09-11 13:36

fizikanas wrote:
2021-09-11 11:28
...
Kaip jau kažkada buvau sakęs, jei iš tiesų smalsu sužinoti daugiau, tai vietoj kabinėjimosi prie kokio apibendrinančio straipsnio abejotino vertimo delfyje, geriau pasiskaityk pirminius šaltinius.
User avatar
fizikanas
COVID antivakseris
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2021-09-11 15:13

Svetimas wrote:
2021-09-11 13:36
Kaip jau kažkada buvau sakęs, jei iš tiesų smalsu sužinoti daugiau, tai vietoj kabinėjimosi prie kokio apibendrinančio straipsnio abejotino vertimo delfyje, geriau pasiskaityk pirminius šaltinius.
O tu jau perskaitei ir gali glaustai papasakoti? Ar cia kakzoks retorinis pasvarstymas apie kazkokius mistinius pirminius saltinius, kuriu fizikanas neskaito?
User avatar
Svetimas
administratorius
Posts: 3436
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-11-02 21:16

Augustas wrote:
2021-11-02 16:34
viewtopic.php?p=114138#p114138
Tai aš suprantu tą oponento poziciją, suprantu, kokio dalyko jis siekia, suprantu, ko jis nori, ir dėl kokių konkrečių priežasčių ir motyvų jis to savo siekinio nori.
Jei tik nori, dėl viso pikto galime pasitikrinti. Kad nebūtų šiaudinių baidyklių, surašyk punktais visus dalykus, kurių nori ir sieki, o aš pagal Tavo sudarytą sąrašą pasitikrinsiu, ar teisingai suprantu Tavo siekius ir norus. Ir tada tikrai nebus jokių šiaudinių baidyklių.
Ech, Augustai. Ir vėl su savo "punktiku" nukreipi mane į šią temą.

Yra ir kitas būdas išsiaiškinti ir parodyti, ar gerai supranti oponentą. Pačiam apibendrintai savo žodžiais apibūdinti, ką tas oponentas sakė, ir įsitikinti, ar oponentas su tokiu apibūdinimu iš esmės sutinka. Kartu tai taip pat atskleistų ir tai, ar oponentas buvo išklausytas ir galbūt nekalbėjo su tavimi tuščiai. Tuo labiau, kad prikalbėta buvo tikrai daug. Kaip tau šis būdas?

Mano pozicija iš esmės susiveda į pakankamai oraus naujo Partnerystės įstatymo (pavadinimas man nesvarbu: svarbu turinys) Lietuvoje priėmimą.

Šiaip galiu kalbėti tik už save. Yra ir daugiau LGB ir hetero žmonių, kuriems naujausias Partnerystės įstatymas Lietuvoje atrodo, kad galėtų būti tiesiogiai naudingas. Manau jis Lietuvai būtų visumoje naudingas (atmetus galbūt pernelyg karštas trumpalaikes ir galimai nepagrįstas emocijas viešojoj erdvėj ir pan. dėl jo).

Man šis įstatymas jau pirminėje savo formoje atrodė pakankamai geras. Nežinau kas bus naujoje to įstatymo redakcijoje. Seimui nugesinėti tą įstatymą, nepateikiant jokių rimtų argumentų, mano galva, būtų tam tikros dalies savo šalies piliečių teisėtų lūkesčių ir atstovavimo paniekinimas.

Neišmanau visų teisinių su tuo įstatymu susijusių detalių ir niuansų. Pavyzdžiui, man šiek tiek smalsu, kaip realiai yra galima su visokiais workaroundais dabar ir kaip būtų po registruotos pagal tą įstatymą partnerystės, jeigu, viešint partneriams užsienio šalyje, vienam partneriui prireikia ar iškyla poreikis atstovauti kitą partnerį. Kokios ir kiek plačios būtų to partnerio atstovavimo galimybės? Tarkim, vienai pusei nutinka koks nutikimas su sveikata (patenka į komą) ar pan., o kitai pusei reikia priimti su savo partneriu susijusį svarbų sprendimą ar kažkaip kitaip atstovauti kokiu nors teisiškai aktualiu lygiu toje užsienio šalyje.

Bet įvairios praktinės bendro gyvenimo su kitu labai artimu žmogumi smulkmenos, kurios kyla iš įstatyme apibrėžto Partnerio statuso, mano galva, yra pakankamai įvairiai ir patogiai padengiamos.

Tai, kad kažkokiai daliai žmonių, nepavyksta atsieti šio įstatymo, nuo kultūrinių karų temose aptarinėjamų visokių marginalų Vakaruose ar pan. išsidirbinėjimų ar su tuo susijusių visokių žmonių baimių, nepagrįstų gąsdinimų ir kitokių paplitusių naratyvų ar problemų, ir nesuplakti visko neišpainiojamai į vieną krūvą, mano galva, yra jau nebe šio įstatymo problema.
Augustas
senbuvis
Posts: 2968
Joined: 2012-05-03 18:44

2021-11-03 13:35

Svetimas wrote:
2021-11-02 21:16
Augustas wrote:
2021-11-02 16:34
viewtopic.php?p=114138#p114138
Tai aš suprantu tą oponento poziciją, suprantu, kokio dalyko jis siekia, suprantu, ko jis nori, ir dėl kokių konkrečių priežasčių ir motyvų jis to savo siekinio nori.
Jei tik nori, dėl viso pikto galime pasitikrinti. Kad nebūtų šiaudinių baidyklių, surašyk punktais visus dalykus, kurių nori ir sieki, o aš pagal Tavo sudarytą sąrašą pasitikrinsiu, ar teisingai suprantu Tavo siekius ir norus. Ir tada tikrai nebus jokių šiaudinių baidyklių.
Ech, Augustai. Ir vėl su savo "punktiku" nukreipi mane į šią temą.
Nu, atsiprašau. :oops:
Yra ir kitas būdas išsiaiškinti ir parodyti, ar gerai supranti oponentą. Pačiam apibendrintai savo žodžiais apibūdinti, ką tas oponentas sakė, ir įsitikinti, ar oponentas su tokiu apibūdinimu iš esmės sutinka. Kartu tai taip pat atskleistų ir tai, ar oponentas buvo išklausytas ir galbūt nekalbėjo su tavimi tuščiai. Tuo labiau, kad prikalbėta buvo tikrai daug. Kaip tau šis būdas?
Labai geras būdas. :thumbsup: Kitą sykį pamėginsiu ir aš kažką panašaus padaryti.
Mano pozicija iš esmės susiveda į pakankamai oraus naujo Partnerystės įstatymo (pavadinimas man nesvarbu: svarbu turinys) Lietuvoje priėmimą.
Iš karto klausimas Tau. O dėl kokių priežasčių Bendrojo gyvenimo įstatymo projektas Tau pasirodė nepakankamai orus? :ax:
Šiaip galiu kalbėti tik už save. Yra ir daugiau LGB ir hetero žmonių, kuriems naujausias Partnerystės (ar X) įstatymas Lietuvoje atrodo, kad galėtų būti tiesiogiai naudingas. Manau jis Lietuvai būtų visumoje naudingas (atmetus galbūt pernelyg karštas trumpalaikes ir galimai nepagrįstas emocijas viešojoj erdvėj ir pan. dėl jo).
Apskritai Lietuvos visuomenei Partnerystės įstatymas naudingas nebūtų. Jis būtų naudingas tik atskiroms visuomenės grupėms, t.y., toms grupėms, kurios nenori (dėl įvairių priežasčių) sudaryti heterosantuokos, tačiau nori bent iš dalies pasimėgauti jos teikiamais malonumais.
Man šis įstatymas jau pirminėje savo formoje atrodė pakankamai geras. Nežinau kas bus naujoje to įstatymo redakcijoje. Seimui nugesinėti tą įstatymą, nepateikiant jokių rimtų argumentų, mano galva, būtų tam tikros dalies savo šalies piliečių teisėtų lūkesčių ir atstovavimo paniekinimas.
Sutinku, kad (bet kokį) įstatymo projektą Seime svarstyti reikia, nes to nori Lietuvos visuomenės dalis, nesvarbu, kokia maža ji bebūtų. Tai normali atstovaujamoji demokratija. :thumbsup:
Neišmanau visų teisinių su tuo įstatymu susijusių detalių ir niuansų. Pavyzdžiui, man šiek tiek smalsu, kaip realiai yra galima su visokiais workaroundais dabar ir kaip būtų po registruotos pagal tą įstatymą partnerystės, jeigu, viešint partneriams užsienio šalyje, vienam partneriui prireikia ar iškyla poreikis atstovauti kitą partnerį. Kokios ir kiek plačios būtų to partnerio atstovavimo galimybės? Tarkim, vienai pusei nutinka koks nutikimas su sveikata (patenka į komą) ar pan., o kitai pusei reikia priimti su savo partneriu susijusį svarbų sprendimą ar kažkaip kitaip atstovauti kokiu nors teisiškai aktualiu lygiu toje užsienio šalyje.
Partnerio atstovavimas šiuo atveju priklausytų nuo užsienio šalies tokių sutarčių pripažinimo. Savaime suprantama, kad vykti į tam tikras valstybes su tos pačios lyties partneriu nerekomenduojama.
Bet įvairios praktinės bendro gyvenimo su kitu labai artimu žmogumi smulkmenos, kurios kyla iš įstatyme apibrėžto Partnerio statuso, mano galva, yra pakankamai įvairiai ir patogiai padengiamos.
:thumbsup:
Tai, kad kažkokiai daliai žmonių, nepavyksta atsieti šio įstatymo, nuo kultūrinių karų temose aptarinėjamų visokių marginalų Vakaruose ar pan. išsidirbinėjimų ar su tuo susijusių visokių žmonių baimių, nepagrįstų gąsdinimų ir kitokių paplitusių naratyvų ar problemų, ir nesuplakti visko neišpainiojamai į vieną krūvą, mano galva, yra jau nebe šio įstatymo problema.
Atsieti nuo kultūrinių karų nepavyksta pirmiausia dėl viešosios komunikacijos, kuri skirta to Partnerystės įstatymo paaiškinimui visuomenei, trūkumų.
Kita kliūtis, kuri trukdo atsieti Partnerystės įstatymą nuo kultūrinių karų, būtų bandytas prastumti vadinamasis "Hate speech" straipsnis į ANK. Pagrindinė problema čia yra ta, kad abiejų projektų teikėjai yra iš esmės tie patys.
Aš pats dar išskirčiau ir trečią kliūtį. Tai būtų Partnerystės įstatymo projekto per daug skubus, mano supratimu, per staigus bandymas pateikti ir priimti. T.y., viskas vyksta per greitai, be jokio laipsniškumo ar parengiamojo darbo visuomenėje. Pvz., berods, T.V.Raskevičius (ar kažkas iš jo bendrapartiečių, sorry, tiksliai jau nepamenu) yra pasakęs tokią, mano supratimu, nesąmonę - atseit, arba iš karto priimam Partnerystės įstatymą, arba toje srityje nieko nepriimam iš viso, t.y., laukiam, kol bus palanki visuomenės nuomonė Partnerystės įstatymui. Nežinau, kaip kitiems, bet man čia iškyla bent pora klausimų. Pvz., kad ir toks klausimas, o kodėl negalima nuraminti visuomenės, priėmus Bendrojo gyvenimo įstatymo projektą. O kai visuomenė įsitikins, kad nieko baisaus nenutiko, tada galima bus priimti ir Partnerystės įstatymą jo pirminiame variante (t.y., tą, kuris buvo Seime pavasario sesijoje atmestas). Kodėl būtinai reikia per prievartą brukti visuomenei iš karto būtent Partnerystės įstatymą? Kodėl negalima veikti laipsniškai, etapais? :ax:
User avatar
Svetimas
administratorius
Posts: 3436
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2021-11-05 22:36

Svetimas wrote:
2021-11-02 21:16
Neišmanau visų teisinių su tuo įstatymu susijusių detalių ir niuansų. Pavyzdžiui, man šiek tiek smalsu, kaip realiai yra galima su visokiais workaroundais dabar ir kaip būtų po registruotos pagal tą įstatymą partnerystės, jeigu, viešint partneriams užsienio šalyje, vienam partneriui prireikia ar iškyla poreikis atstovauti kitą partnerį. Kokios ir kiek plačios būtų to partnerio atstovavimo galimybės? Tarkim, vienai pusei nutinka koks nutikimas su sveikata (patenka į komą) ar pan., o kitai pusei reikia priimti su savo partneriu susijusį svarbų sprendimą ar kažkaip kitaip atstovauti kokiu nors teisiškai aktualiu lygiu toje užsienio šalyje.
Pabandžiau pasitikslinimui užklausti dėl šios vietos el. laišku Seimo narį T. V. Raskevičių. Gavau iš jo atsakymą:
[+] show hidden text
[...]
ačiū už Jūsų žinutę ir konkretų klausimą. Labai smagu diskutuoti apie įstatymo turinį, o ne apie patį principą, ar partnerystė yra reikalinga, ar ne.

Atkreiptinas dėmesys, kad Partnerystės įstatymas parneriams suteiktų civilinį statusą. Paprasta žmonių kalba kalbant, tai reiškia, kad partneriai teisės akyse būtų matomi kaip tarpusavyje susiję asmenys arba artimieji. Tai nereiškia, kad šie žmonės galėtų be jokių apribojimų veikti vienas kito vardu (net ir partnerystėje esantys asmenys nepraranda savo individualaus teisinio subjektyvumo), tam vis tiek būtų reikalingas įgaliojimas, pvz., atliekant komercinius sandorius partnerio vardu. Tačiau tam tikrose situacijoje partnerių pripažinimas artimaisiais asmenimis yra labai reikšmingas, pavyzdžiui, ligos ar mirties atveju. Tokius atvejus numato tiek nacionaliniai, tiek kitų jurisdikcijų (šalių) įstatymai.

Atsakant į Jūsų konkretų klausimą dėl situacijos, kai registruotą partnerį ištiktų mirtis arba sunki liga užsienio valstybėje, kitas partneris, pateikdamas išrašą apie Lietuvoje registruotą partnerystę, galėtų veikti kito partnerio vardu. Kitose ES valstybėse registruoti parneriai būtų traktuojami analogiškai kaip sutuoktiniai, trečiosiose šalyse pripažinimas gali būti ne toks sklandus, bet čia jau reikia žiūrėti į konkrečią šalį ir (ar) situaciją.

Tiesą sakant, nežinau, kokiu būdu būtų galima „apeiti“ šį susižinojimo ar atstovavimo faktą mirties ar ligos atveju užsienio valstybėje. Neįsivaizduoju tokio įgaliojimo pas notarą, kuris suteiktų teisę kitam žmogui mane atstovauti mirties atveju. Panašias situacijas galbūt būtų galima aprašyti testamente, tačiau sunkiai įsivaizduoju išverstą ir patvirtintą testamentą vežiojantis drauge su savimi, pavyzdžiui, žiemos atostogų Italijos kalnuose metu.

Mano apibendrinimas būtų toks, kad įstatymu neįmanoma aprašyti visų gyvenimiškų situacijų, į kurias gali patekti registruoti partneriai. Svarbu, kad jie teisės akyse būtų traktuojami kaip artimieji. Tai palengvintų daugelio situacijų supratimą ir vertinimą.

Tikiuosi, kad atsakiau į Jūsų klausimą.
[...]


Tau, Augustai, prisiminus, kas jau buvo nemažai šia tema kalbėta, tikrai vis dar kyla klausimai, kodėl žmones, kuriems tai realiai kažkiek aktualu, labiau domina ne "valstiečių" kažkada siūlytas Bendrojo gyvenimo įstatymo projektas, o Partnerystės įstatymo projektas?
Augustas
senbuvis
Posts: 2968
Joined: 2012-05-03 18:44

2021-11-06 14:08

Svetimas wrote:
2021-11-05 22:36
Svetimas wrote:
2021-11-02 21:16
Neišmanau visų teisinių su tuo įstatymu susijusių detalių ir niuansų. Pavyzdžiui, man šiek tiek smalsu, kaip realiai yra galima su visokiais workaroundais dabar ir kaip būtų po registruotos pagal tą įstatymą partnerystės, jeigu, viešint partneriams užsienio šalyje, vienam partneriui prireikia ar iškyla poreikis atstovauti kitą partnerį. Kokios ir kiek plačios būtų to partnerio atstovavimo galimybės? Tarkim, vienai pusei nutinka koks nutikimas su sveikata (patenka į komą) ar pan., o kitai pusei reikia priimti su savo partneriu susijusį svarbų sprendimą ar kažkaip kitaip atstovauti kokiu nors teisiškai aktualiu lygiu toje užsienio šalyje.
Pabandžiau pasitikslinimui užklausti dėl šios vietos el. laišku Seimo narį T. V. Raskevičių. Gavau iš jo atsakymą:
[+] show hidden text
[...]
ačiū už Jūsų žinutę ir konkretų klausimą. Labai smagu diskutuoti apie įstatymo turinį, o ne apie patį principą, ar partnerystė yra reikalinga, ar ne.

Atkreiptinas dėmesys, kad Partnerystės įstatymas parneriams suteiktų civilinį statusą. Paprasta žmonių kalba kalbant, tai reiškia, kad partneriai teisės akyse būtų matomi kaip tarpusavyje susiję asmenys arba artimieji. Tai nereiškia, kad šie žmonės galėtų be jokių apribojimų veikti vienas kito vardu (net ir partnerystėje esantys asmenys nepraranda savo individualaus teisinio subjektyvumo), tam vis tiek būtų reikalingas įgaliojimas, pvz., atliekant komercinius sandorius partnerio vardu. Tačiau tam tikrose situacijoje partnerių pripažinimas artimaisiais asmenimis yra labai reikšmingas, pavyzdžiui, ligos ar mirties atveju. Tokius atvejus numato tiek nacionaliniai, tiek kitų jurisdikcijų (šalių) įstatymai.

Atsakant į Jūsų konkretų klausimą dėl situacijos, kai registruotą partnerį ištiktų mirtis arba sunki liga užsienio valstybėje, kitas partneris, pateikdamas išrašą apie Lietuvoje registruotą partnerystę, galėtų veikti kito partnerio vardu. Kitose ES valstybėse registruoti parneriai būtų traktuojami analogiškai kaip sutuoktiniai, trečiosiose šalyse pripažinimas gali būti ne toks sklandus, bet čia jau reikia žiūrėti į konkrečią šalį ir (ar) situaciją.

Tiesą sakant, nežinau, kokiu būdu būtų galima „apeiti“ šį susižinojimo ar atstovavimo faktą mirties ar ligos atveju užsienio valstybėje. Neįsivaizduoju tokio įgaliojimo pas notarą, kuris suteiktų teisę kitam žmogui mane atstovauti mirties atveju. Panašias situacijas galbūt būtų galima aprašyti testamente, tačiau sunkiai įsivaizduoju išverstą ir patvirtintą testamentą vežiojantis drauge su savimi, pavyzdžiui, žiemos atostogų Italijos kalnuose metu.

Mano apibendrinimas būtų toks, kad įstatymu neįmanoma aprašyti visų gyvenimiškų situacijų, į kurias gali patekti registruoti partneriai. Svarbu, kad jie teisės akyse būtų traktuojami kaip artimieji. Tai palengvintų daugelio situacijų supratimą ir vertinimą.

Tikiuosi, kad atsakiau į Jūsų klausimą.
[...]


Tau, Augustai, prisiminus, kas jau buvo nemažai šia tema kalbėta, tikrai vis dar kyla klausimai, kodėl žmones, kuriems tai realiai kažkiek aktualu, labiau domina ne "valstiečių" kažkada siūlytas Bendrojo gyvenimo įstatymo projektas, o Partnerystės įstatymo projektas?
Ačiū, Svetime, kad nepatingėjai ir išsiuntei paklausimą. :love: Konkrečiai ši vieta dėl partnerio atstovavimo (pvz., ES šalyse) ligos ar mirties atveju, mano supratimu, galėtų būti papildyta atitinkamu punktu Bendrojo gyvenimo įstatymo projekte. Tam atskiro Partnerystės įstatymo visai nereikia. Kaip jau rašiau, Bendrojo gyvenimo įstatymo projektas galėjo būti sėkmingai papildytas, jei ten kas nors neatitiko kokių nors realių poreikių, pvz., kad ir to poreikio atstovauti partnerį ES šalyje jo ligos ar mirties atveju.
Post Reply