Svetimas wrote: ↑2021-11-02 21:16
Augustas wrote: ↑2021-11-02 16:34
viewtopic.php?p=114138#p114138
Tai aš suprantu tą oponento poziciją, suprantu, kokio dalyko jis siekia, suprantu, ko jis nori, ir dėl kokių konkrečių priežasčių ir motyvų jis to savo siekinio nori.
Jei tik nori, dėl viso pikto galime pasitikrinti. Kad nebūtų šiaudinių baidyklių, surašyk punktais visus dalykus, kurių nori ir sieki, o aš pagal Tavo sudarytą sąrašą pasitikrinsiu, ar teisingai suprantu Tavo siekius ir norus. Ir tada tikrai nebus jokių šiaudinių baidyklių.
Ech, Augustai. Ir vėl su savo "punktiku" nukreipi mane į šią temą.
Nu, atsiprašau.
Yra ir kitas būdas išsiaiškinti ir parodyti, ar gerai supranti oponentą. Pačiam apibendrintai savo žodžiais apibūdinti, ką tas oponentas sakė, ir įsitikinti, ar oponentas su tokiu apibūdinimu iš esmės sutinka. Kartu tai taip pat atskleistų ir tai, ar oponentas buvo išklausytas ir galbūt nekalbėjo su tavimi tuščiai. Tuo labiau, kad prikalbėta buvo tikrai daug. Kaip tau šis būdas?
Labai geras būdas.
Kitą sykį pamėginsiu ir aš kažką panašaus padaryti.
Mano pozicija iš esmės susiveda į pakankamai oraus naujo Partnerystės įstatymo (pavadinimas man nesvarbu: svarbu turinys) Lietuvoje priėmimą.
Iš karto klausimas Tau. O dėl kokių priežasčių Bendrojo gyvenimo įstatymo projektas Tau pasirodė nepakankamai orus?
Šiaip galiu kalbėti tik už save. Yra ir daugiau LGB ir hetero žmonių, kuriems naujausias Partnerystės (ar X) įstatymas Lietuvoje atrodo, kad galėtų būti tiesiogiai naudingas. Manau jis Lietuvai būtų visumoje naudingas (atmetus galbūt pernelyg karštas trumpalaikes ir galimai nepagrįstas emocijas viešojoj erdvėj ir pan. dėl jo).
Apskritai Lietuvos visuomenei Partnerystės įstatymas naudingas nebūtų. Jis būtų naudingas tik atskiroms visuomenės grupėms, t.y., toms grupėms, kurios nenori (dėl įvairių priežasčių) sudaryti heterosantuokos, tačiau nori bent iš dalies pasimėgauti jos teikiamais malonumais.
Man šis įstatymas jau pirminėje savo
formoje atrodė pakankamai geras. Nežinau kas bus naujoje to įstatymo redakcijoje. Seimui nugesinėti tą įstatymą, nepateikiant jokių rimtų argumentų, mano galva, būtų tam tikros dalies savo šalies piliečių teisėtų lūkesčių ir atstovavimo paniekinimas.
Sutinku, kad (bet kokį) įstatymo projektą Seime svarstyti reikia, nes to nori Lietuvos visuomenės dalis, nesvarbu, kokia maža ji bebūtų. Tai normali atstovaujamoji demokratija.
Neišmanau visų teisinių su tuo įstatymu susijusių detalių ir niuansų. Pavyzdžiui, man šiek tiek smalsu, kaip realiai yra galima su visokiais workaroundais dabar ir kaip būtų po registruotos pagal tą įstatymą partnerystės, jeigu, viešint partneriams užsienio šalyje, vienam partneriui prireikia ar iškyla poreikis atstovauti kitą partnerį. Kokios ir kiek plačios būtų to partnerio atstovavimo galimybės? Tarkim, vienai pusei nutinka koks nutikimas su sveikata (patenka į komą) ar pan., o kitai pusei reikia priimti su savo partneriu susijusį svarbų sprendimą ar kažkaip kitaip atstovauti kokiu nors teisiškai aktualiu lygiu toje užsienio šalyje.
Partnerio atstovavimas šiuo atveju priklausytų nuo užsienio šalies tokių sutarčių pripažinimo. Savaime suprantama, kad vykti į tam tikras valstybes su tos pačios lyties partneriu nerekomenduojama.
Bet įvairios praktinės bendro gyvenimo su kitu labai artimu žmogumi smulkmenos, kurios kyla iš įstatyme apibrėžto Partnerio statuso, mano galva, yra pakankamai įvairiai ir patogiai padengiamos.
Tai, kad kažkokiai daliai žmonių, nepavyksta atsieti šio įstatymo, nuo kultūrinių karų temose aptarinėjamų visokių marginalų Vakaruose ar pan. išsidirbinėjimų ar su tuo susijusių visokių žmonių baimių, nepagrįstų gąsdinimų ir kitokių paplitusių naratyvų ar problemų, ir nesuplakti visko neišpainiojamai į vieną krūvą, mano galva, yra jau nebe šio įstatymo problema.
Atsieti nuo kultūrinių karų nepavyksta pirmiausia dėl viešosios komunikacijos, kuri skirta to Partnerystės įstatymo paaiškinimui visuomenei, trūkumų.
Kita kliūtis, kuri trukdo atsieti Partnerystės įstatymą nuo kultūrinių karų, būtų bandytas prastumti vadinamasis "Hate speech" straipsnis į ANK. Pagrindinė problema čia yra ta, kad abiejų projektų teikėjai yra iš esmės tie patys.
Aš pats dar išskirčiau ir trečią kliūtį. Tai būtų Partnerystės įstatymo projekto per daug skubus, mano supratimu, per staigus bandymas pateikti ir priimti. T.y., viskas vyksta per greitai, be jokio laipsniškumo ar parengiamojo darbo visuomenėje. Pvz., berods, T.V.Raskevičius (ar kažkas iš jo bendrapartiečių, sorry, tiksliai jau nepamenu) yra pasakęs tokią, mano supratimu, nesąmonę - atseit, arba iš karto priimam Partnerystės įstatymą, arba toje srityje nieko nepriimam iš viso, t.y., laukiam, kol bus palanki visuomenės nuomonė Partnerystės įstatymui. Nežinau, kaip kitiems, bet man čia iškyla bent pora klausimų. Pvz., kad ir toks klausimas, o kodėl negalima nuraminti visuomenės, priėmus Bendrojo gyvenimo įstatymo projektą. O kai visuomenė įsitikins, kad nieko baisaus nenutiko, tada galima bus priimti ir Partnerystės įstatymą jo pirminiame variante (t.y., tą, kuris buvo Seime pavasario sesijoje atmestas). Kodėl būtinai reikia per prievartą brukti visuomenei iš karto būtent Partnerystės įstatymą? Kodėl negalima veikti laipsniškai, etapais?