Keistesni interviu rusų kalba

Naujas temas kurkite čia
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-04-10 20:26

Tingiu laukt atsakymų, juo labiau, kad patirties sakysim pakanka (senokai buvo klausimas apie suomių lakūną, asą, o reakcija 0). Traktuoju, kad nieks nežino ar apsimeta žiną, bet dabar a la px. :D
Atsakymai.
1 Raudona-balta juosta ant Npoleono juosmens reiškia tą pat, kad reiškia mazgelis ant nosinės, t.y., kad neužmirštų žadėjęs lenkams nepriklausomybę.
2. Napopleonas figūruoja US himno žodžiuose, nes pardavė po pigiai Luizianą štatams, o amerikėnai (pinigų vergai) tokio žesto niekad neužmiršta, todėl prie himno teksto dadėjo posmą apie Bonapartą.
Nemanau, kad kas patikėjo, o jei patikėjo - zjb., bajeris praėjo. Š.m optimizmo > nei pesimizmo. O dabar išsąmūs (ko gero man ilgiausi) atsakymai, ir nuo šio pareiškimo kai kam tikėtina (1/4) atsirado vėmimo proceso instinktyvūs judesiai viršk. trakto viršutiniame aukšte. :P
Pradėsiu nuo "galo".
2. Napoleono vardas figūruoja Lenkijos himno žodžiuose, ir tai yra vienintelė valstybė, kur himne minimas Napoleonas.
Jeszcze Polska nie zginęła,
Kiedy my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.
Marsz, marsz Dąbrowski,
Z ziemi włoskiej do Polski.
Za twoim przewodem
Złączym się z narodem.
Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami.
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.
Marsz, marsz ...
Jak Czarniecki do Poznania
Po szwedzkim zaborze,
Dla ojczyzny ratowania
Wrócim się przez morze.
Marsz, marsz ...
Już tam ojciec do swej Basi
Mówi zapłakany -
Słuchaj jeno, pono nasi
Biją w tarabany.
Marsz, marsz ...
Ir Dombrovskio mazurka ir žodžiai buvo sukurti I Napoleono kampanijos Italijoje metu. Lenkų legionai, vadovaujami generolo Dombrovskio, šioje kampanijoje dalyvavo, bet kažkuo išskirtiniu nepasižymėjo. Lenkai pasižymėjo Ispanijos kampanijos metu, kuomet armijos vdovavimą dėl nesėkmių perėmė asmeniškai Bonatartas. Prancūzai artėjo prie Madrido, bet kelią užkirto perėjos, iš kurių pagrindinėje įsitvirtino 3 ispanų artilerijos ištisiniai redutai su viskuo kas priklauso. Visi Napoleono "patarėjai" sakė, kad šturmas neįmanomas, bet Napoleonui jų patarimai buvo px - jis metė į "kaktinę" (lobovaja) ataką savo gvardijos lenkų kavalerijos pulką. Praktiškai visas pulkas žuvo, bet įsakymą įvykdė, ir kitą dieną Napoleonas įžengė į Madridą. Lenkai patinka ir jų drąsa nekelia jokių abejonių nuo Žalgirio, kuomet momentu vieni grūmėsi su ordinu, prarado, bet čia pat atkovojo Krokuvos, sau pagrindinę, vėliavą iki Monte Kasino, kurAnderso armjos lenkų korpusas suvaidino lemiamą vaidmenį pralaužiant vokiečių ginybinius įtvirtinimus. Apie "sparnuotus husarus" ir Vieną stop - suprantu, suprantu, suprantu..., kad visiems visko per akis ir px. Bet tiesiog negaliu nepridurti apie Borodino - Napoleonas jau ketino mesti į mūšį savo 20 000-tinę gvardiją, bet kažkas iš patarėjų jam tarė "Sir, neužmirškit, kad iki Paryžiaus 2 tūkstančiai km". Npoleonas apsigalvojo, ir tai buvo lemtinga klaida - rusų armija nebuvo sutriuškinta. Klausimas aktualus ir šiandien, bet atsakymas manau vienas - Ukraina nepakartos Napoleono klaidos.
1. Plačiai ir iš toli - sorry. Manau visiems kažkada kilęs klausimas - yra kariniai laipsniai, leitenantas ir majoras, majoras aukštesnis, kas suprantama, ir pats žodis major viską pasako. Bet yra generolas leitenantas ir generolas majoras - g. leitenantas aukštesnis nei g. majoras. Kas čia per xnia? O xnia ta, kad leitenantas pranzūziškai reiškia kažką panašaus į "pavaduojantis aukštesnį", t.y. leitenantas karo metu gali užimti pareigas, kurios pagal statutą skiriamos kapitonui ir t.t., iki ...generolo (gal kada ir pasitaikė), t.y., perimti vadovavimą kuopai, pulkui, gal divizijai ar armijos likučiams. Kitaip tarian generolas majoras vadovauja divizijai ir ne daugiau, o generolas leitenantas vadovauja divizijai (taip paprastai nėra), bet esant reikalui yra pirmas kandidatas perimti vadovavimą armijai.
Dabar Napoleono portretas. Vėlgi iš toli. :) Paveikslo "Napoleonas ant Arkole tilto" autorius yra šis bičas, Žanas Gro, kampanijos metu jis buvo toks kaip išrodo, nu 20m su biškiu.
Gros_Portrait_à_l'âge_de_vingt_ans_(RO_109).jpg
Gros_Portrait_à_l'âge_de_vingt_ans_(RO_109).jpg (13.06 KiB) Viewed 422 times

Kuomet Italijoje jis mokėsi paišyt, parasidėjo Napoleono kampanija. Žozefina, kuriai patiko jauni ir gražūs, jam padėjo patekt pas armijos vadą, kuriam Gro pareiškė norys nutapyt "žygdarbį", t.y. Napoleono portretą. Napoleonas šypt ir paklausė "Joti moki?" Išgirdęs teigiamą atsakymą, suteikė leitenanto laipsnį ir paskyrė į štabą - tais laikais štabuose "paišytojai" buvo aukso vertės. Nuo tada Gro visada greta Napoleono. Bet svarbiausia yra tai, kad kaip štabo karininkas jis realiai buvo greta Napoleono ir asmeniškai dalyvavo nevykusiame (karine prasme) Arkole šturme - viską kas įvyko jis matė kelių metrų atstumu. Dėl Napoleono munduro - vienas prie vieno kaip tada buvo. Galiausiai prie atsakymo (sorry) - revoliucija panaikino visus rojalistinius karinius laipsnius, o generolai liko 2. Brigados generolas, vadovauja 2 "pusiaubrigadom" (taip tada vadinosi pulkai), mundure mėlyna spalva - juosta ant juosmens, apykaklė ir t.t. Divizijos generolas - tas pat ir ten pat, tik spalva raudona. Matom, kad Napoleono karinis laipsnis buvo divizijos generolas, tame laipsnyje jis ir numirė Elenos saloje. O balta-raudona juosta ant juosmems reiškia (būgnai....) ne Lenkijos vėliavą, o tai kad jis yra armijos vadas, t.y. "armijos vadas divizijos generolas Npoleonas Bonapartas". Nu ir dar, kad jau tiek. Napoleonas, jau imperatorius, į :) teikia visokius apdovanojimus. Visi gauna, o Žanas Gro nieko negauna, bet staiga Napoleonas atsisuka į jį, apkabina ir sako "Mielas bičiuli, negi jūs pagalvojot, kad aš jus užmiršau?" - nusega sau nuo krūtinės Garbės Legiono ordiną ir užkabina Gro. Šia gražia nata baigiu, ir girdžiu "Ačiū Dievui"...
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-04-18 22:03

Apie šiandienos karą rašyt sunku dėl obj. ir subj. priežasčių, o apie pergalingus Napoleono karus/mūšius pasakot lengva ir malonu. Todėl ir... :)
Manau nedaug kas žino apie Napoleono karus, tad vadovausiuos šia mintimi - kai ką patikslinsiu, kiek plačiau apie mūšį dėl Arkole tilto ir kai ką apie įvykius „aplink“ Arkole.
Pradžiai dėl uniformos - patikslinsiu, kad konkrečiai balta juostos spalva reiškia, kad Napoleono pareigos buvo „vyriausias (arba Italijos armijos) vadas“, o raudona spalva, kad jo karinis laipsnis buvo „divizijos generolas“, ty divizijos vadas. Vyriausiojo vado juosta visada buvo dvispalvė, praktiškai visada balta-raudona. Kitas dalykas – Ž. Gro Arkole mūšio metu buvo ne štabo karininkas, o Napoleono adjutantas, kitaip tariant „pasiuntinys“ mūšio ir ne mūšio aplinkybėse ir jo vieta buvo „prie vado“. Jo skiriamasis ženklas buvo balta-raudona juosta ant žąsto.

Ir galiausiai trečia ir įdomiausia – tilto šturmas, kuriam asmeniškai vadovavo Napoleonas, ty, ėjo su vėliava kolonos priešakyje, kas „karine“ prasme buvo idiotizmas (žr rusus Ukrainoje). Napoleonas planavo užimt tiltą ir permest savo pajėgas į kitą upės pusę ryte, max iki pietų – tuo būdu jis atsidurtų austrų kariuomenės užnugaryje ir perimtų iniciatyvą, nes kiekybiškai austrai-prancūzai buvo 70 000-40 000. Bet visi tilto šturmai nepavyko, o visi vadai užmušti-sužeisti (išskyrus divizijos generolą Ožero). Va tada Napoleonas paėmė vėliavą ir stojo kolonos priešaky, bet ta „kolona“ tebuvo štabas, adjutantai (ir Ž Gro), netoliese buvę karininkai ir vienas-kitas kareivis... Austrai joblino „kartečę“ ir Napoleonas atsidūrė purve su jį savo kūnu uždengusio adjutanto Marmono „liekanomis“. Kur atsidūrė Gro nežinau, bet jis visą tai matė savo akimis – va tai yra tikras faktas. Ne šturmas, o šūdas. Arkole vakarop, ty ženkliai vėliau nei planuota, buvo užimta, bet greitai buvo sąmoningai gražinta austrams, Napoleono armija atsitraukė į „pelkę“ Ir čia prasideda 2 paras trukę „termopilai“, ty "mūšis ant dambų“ – va esminis tos kampanijos objektas, o ne tas nelaimingas tiltas. Šiandien tiltas savo vietoj, bet ne medinis. Kas yra damba lietuviškai nežinau – tai bet kur, kur neina praeiti supiltas kelias, apie 10m. pločio ir 1m "virš". Konkrečiai prie Arkole – šlapia vieta, prasmengi iki šakymo, ty, anais laikais kariauti nesigaus, nes privalomi specifiniai karinių junginių manevrai ir tt. O purve iki šakymo nieko nepadarysi, tad kovot belieka ant dambų, „kelio“. Va čia ir fokusas – priešas praranda kiekybinį pranašumą, nes kovoja tik kolonų „galvos“. Termopilai vienas prie vieno. Ir austrų vadas Alvincis užkibo ant šio kabliuko – įsitraukė į mūšį „ant dambų“, kuriame jo armija prarado kiekybinį pranašumą. Napoleono adjutantas grafas Sulkovskis (lenkas, žuvo Egipte) laiške draugui pažymėjo, kad jei Alvincis būtų forsavęs forsuotiną upę (ją Napoleona forsavo mūšio dieną), Napoleonas atsidurtų atkirstas nuo vakarų ir tikrai pralaimėtų – plynas lygus laukas, o austrų persvara dvigubinė. Bet po 2dienų mūšio „ant dambų“ Alvincis palūžo (kaip Kserksas) ir su armijos likučiais grįžo namolei, Austrijon. Kaip minėjau, taktiniu ar kariniu požiūriu Arkole tilto šturnas buvo šūdo vertas, bet išgirdus apie tai visa kariuomenė „mobilizavosi“, atsirado įkvėpimas ir tt. Todėl ji ir išsilaikė 2-dieniniame nonstop „mūšyje ant dambų", o austrai palūžo. Moralinę ar kažkaip kitaip armijos motyvaciją Napoleonas vertino ne mažiau, nei kiekybinį santykį ir tt. Ir dar vienas įdomus bent man momentas – naktį Napoleono armija išeina per Veronos vakarinius vartus pralaimėjusi du mūšius su Alvinci – veroniečia mano, kad jų nematys ilgai, ilgai, ilgai, ty, niekada, Napoleonui pyzdauskas. Praėjus 3 dienom Napoleonas grįžta į Veroną per rytinius vartus – armija, triumfas ir tt. Jei būčiau Romeo – po viena ranka Džuljieta, po kita vyno maišas, ir rėkdamas „Ura“ lėkčiau ant šieno...
Va tas Arkole miestukas - kitoje pusėje, kur matosi bažnyčia, suprantama ir dūmai. Priekiniame plane "pontoninis tiltas", matom kad reikalas pakankamai paprastas. Nu ir "dambos" - už "tilto" dambos eina 2 kryptim - į kairę judėjo Masena divizija (paveiksle nėra), į dešinę Ožero divizija, suka "ratu" (damba bl) ir artėja prie Arkole, ty, to nelaimingo tilto. O vidury - ta "pelkė" iki šakymo, kurioje "kariaut" anais laikais buvo neįmanoma iš principo. Ir gavosi termopilai, ir Napoleonas sumušė eilinę austrų armiją. O nevykęs Napoleono šturmas moraline prasme buvo jei ne pagrindinis, bet tikrai vienas iš esminių pergalės faktorių - jo kariai ant tų dambų luposi kaip žvėrys. Kaip dabar Ukraina kaunasi Mariupolyje. Slava Ukraine.
arkole - 2.jpg
arkole - 2.jpg (12.44 KiB) Viewed 390 times
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-04-19 23:53

Bl. Opusų ilgumas Dieve duok - apėmė drebas.Nu ir xsnim, rankraščio jau nesukūrensi. Nors norėtųsi. :)
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-04-20 14:15

Vakar fb išgirdau 1:54 trukmės Ukrainos kario pasakojimą apie tai, kad rusų marodieriai nupyzdino visus jo triusikus. Žvengiau kartu su juo, vos neapsimyž... - ačiū Dievui triusikų atsarga yra, bet šį faktą ateičiai dera turėt omeny. Bandžiau kokiu tai būdu tai pateikt čia - nepavyko, kas rodo, kad IT prasme esu visiškas 0. Jei kas turi "ryšių" su fb, gal pabandytų kažkaip realizuot tai kas asmeniškai nepavyko. Pats postas iš Ritos Miliūtės, kurios "draugu" vakar ir tapau. Kodėl taip užsiciklinau? - kario pasakojimas yra pilnavertis memas, toks pat, kaip "ruskij korabl - idi..". :) Nepapasakosi - būtina išgirst, visų (normalių) emocinė reakcija bus tokia pat. ZJB :D P.S. Svetime, manau, kad pats gali čia daugiausia nuveikti - ačiū avansu. :)
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-04-21 10:50

Latynina visada buvo
gera, o Nevzorovas kaip ir "geresnis" - po Vilniaus stengiasi kažkaip "išsisukt". Bičas tikrai intelektualus, ir šm traktuoju kaip "prodažnas ant ribos". Interviu visom prasmėm ir mano galva vertas dėmesio. Nuosava galva primoje vietoje - savaime suprantam.
https://www.youtube.com/watch?v=aY-VBOYAaSI
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-05-06 12:55

arcole (1).jpg
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-05-06 13:01

Auksčiau - geriau matosi. O žemiau Arkole tiltas, vėliau, dabar yra dar naujesnis, be "atramų".
arcola6b.jpg
Dar apie tą pat. :) Jei kas skaitė apie Arkole tilto šturmą, įdomu ar kažką panašaus įsivaizdavo perskaitęs. Asmeniškai buvau net labai nustebintas. Paveikslo autorius - kampanijos dalyvis (ne Gro). Į kairę - šiaurė, žūrovui už nugaros - vakarai. Nuo "apačios".
1. Upė teka "į dešinę". Nutiestas "pontoninis" tiltas, Napoleonas naktį forsavo šią upę, ir nuo ryto prasidėjo mūšis "ant dambų" apskritai, ir mūšis dėl Arkole tilto konkrečiai. Šią upę ir minėjo laiške Sulkovskis - jei Alvincis forsuotų upę aukščiau, t.y., kairėje, jo pagrindinės jėgos (kažkur kairėje anapus upės ir už "pelkės", paveiksle nėra) atsidurtų Napoleono armijos (jo kariumenė ant dambų, didesnė dalis, ypač naktį, šiapus upės) užnugaryje, ir jis atkirstų kelią Napoleono armijos atsitraukimui į vakarus. Kiekybinė persvara lemtų austrų pergalę kampanijoje.
2. Už upės damba, Masena divizija eina "į kairę", Ožero divizija - "į dešinę" (paveiksle kaip ir matosi), kur damba sukasi puslankiu. Jo divizija ir kovėsi dėl Arkole tilto. Ant dambos "telpa" tik karių kolona, gali kautis tik kolonų „galvos“ - austrai praranda kiekybinį pranašumą.
3. "Laukas" dambos puslankyje ir yra toji "pelkė", į kairę tęsiasi gal kelis km - pelkė kaip minėjau nėra gili, bet mūšis joje neįmanomas, nes negalimi įprasti dalinių manevrai mūšio metu.
4. Už "pelkės" ties Arkole tiltu baigiasi dambos "puslankis , ir šiame paveiksle taip parodyta tai, kas vadinama A. Gro "Mūšis dėl Arkole tilto" - matosi pabūklų dūmai, Arkole bažnyčia, keli pastatai...ir daugiau nieko nesimato. Atstumas nuo "čia" daleiskim apie 1km, greičiau mažiau. Arkole tiltas yra tiltas per kitą upę, mažesnę nei upė paveikslo apačioje - į pastarąją anoji ir įteka kažkur "dešinėje". Forsuoti upės anapus "pelkės" ant greičio neįmanoma - upė siauresnė, bet srauni, labai statūs ir aukšti krantai (gili upės“ ložė"), perbristi galima (gylis iki krūtinės/kaklo), bet karys su 20 kg sveriančia amunicija greičiausiai ant kito kranto neužsikeberios.
Viskas. :)
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-05-21 13:11

Jei jau upės ir tiltai, tai ir tebūnie upės ir tiltai. Yra strateginis Kerčės tiltas, kurį šm išvest iš rikiuotės problematiška, bet perspektyvos sakyčiau neblogos - ši bambagyslė anksčiau-vėliau bus nukirpta. Buvo Š. Doneco forsavimas – puiki operacija, pretenzijų rusams neturiu.

I Italijos kampanija. Po Pjemonto Napoleonas ėmėsi austrų Lombardijoje. Austrų armijos sutriuškinime esminis buvo apeinamasis manevras su Po forsavimu, o tilto per per Adą šturmas vainikavo operaciją – beliko su triumfu įžengt į Milaną.

Napoleono armija sustojo prie vienintelio tame regione tilto per Po. Anapus - austrų armija, nors triačdaliu ir mažesnė, bet tilto šturmas austrų armijos akivaizdoje neįmanomas (nu rusai turbūt šturmuotų). Austrai ramūs. Gi Napoleonas suformavo iš karabinierių ir grenadierių (elitiniai kariai) smogiamąją grupuotę, apie 10 000 karių, vadai - talentingos ir charizmatiškos asmenybės (pvz., Lanas), ir ši grupuotė slapta pajuda „upe žemyn“, o likusios pajėgos, daugiau 20 000 karių (maždaug tiek kiek austrų), liko prie tilto (demonstruoja, kad prancūzai čia – „galvoja kaip..“ ir t.t....). Grupuotė per 36 val. numarširavo 64 km.(neįtikėtinas prancūzų armijos dalinių manevravimo greitis - unikali Napoleono taktika/strategija, lėmusi pergalę I Italijos kampnijoje; šiandien tai privaloma visiems kas kariauja), iš eigos barkomis, keltais ir pan. forsuoja Po prie Pjačenzos, užima placdarmą, ir inžinieriai tuoj pat ima tiesti pontoninį-gondolinį tiltą. Vakare prasideda dalinių persikėlimas per upę, kuris fakelų šviesoje tęsiasi visą naktį. Dėl šio fenomenalaus apeinamo manevro austrų armija priversta skubiai trauktis/bėgti nuo to nelaimingo tilto ir praktiškai be rimtesnio pasipriešinimo palieka Lombardiją. Paveiksle Lano vadovaujami kariai desantuoja per Po ir t.t. Austrų armija už 60km „kairėje“. Miestas – Pjačenza, už kurios atviras kelias į Milaną.

Napoleonas užima Lodi, miestą prie Ados upės, ir prieš jį dar vienas apie 200m ilgio tiltas, bl. :) Anapus 10 000 austrų ir 15 pabūklų. Ir ką? „Apimtas pilnakraujo pergalės jausmo“ (Klauzevicas) Napoleonas ryžtasi šturmuoti tiltą, nors austrai jau traukiasi ir galiausia tiltą atiduotų be kovos, bet moralinis pergalės aspektas būtų milžiniškas, kas ir Klauzevico nuomone itin svarbu. 30 prancūzų pabūklų nuslopina austrų artileleriją, ir vakarop prasideda tilto šturmas – kolonos, vedamos armijos štabo viršninko divizijos generolo Bertje ir kitų generolų, žygiuoja per tiltą, nepaisant nuostolių (prancūzai ant tilto gavo bent 2- 3 austrų pabūklų salves), pasiekia kitą krantą ir sutriuškina apstulbusius austrus. Šis, vėlgi fantastinis, kariniu požūriu negirdėtas/neregėtas šturmas sukėlė Prancūzijoje dideliausią visuotinio džiaugsmo proveržį, o Europa iš nuostabos taip ir liko išsižiojusi – kaip dabar, stebėdama Ukrainos kovą su 2-tra pasaulio armija. Nu, buvo apdovanotas ir Napoleonas – manoma, kad konkrečiai po Lodi mūšio pas vyriausią vadą atvyko grenadierių atstovai ir iškilmingai suteikė Napoleonui kapralo laipsnį. Po to visi išgėrė vyno, paplepėjo ir patenkinti išsiskirstė. :) Paveiksle prancūzų kolonos šturmuoja Lodi tiltą. Tolėliau už tilto desantuoja lengvoji prancūzų kavalerija (nesimato). Demoralizuotiems austramas belieka nešti muilą.

Suprantama, kad čia trumpai perpasakotas istorikas Olegas Sokolovas, kuris šm kalėjime. T.y., vaidinu ruporiuko vaidmenį kol už grotų. Rašau ko gero daugiau sau – linksmiau kad būtų, o I Italijos kampanijoje yra kažkas tokio.
Attachments
Piačenza 1.jpg
Last edited by majolis on 2022-05-21 13:35, edited 1 time in total.
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-05-21 13:22

Su tais paveiksliukais užsipisau.
Įsikėlė - Po desantavimas/forsavimas. Žemiau - tilto per Adą šturmas.
LOdi, biški didesnis.jpg
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-01 13:34

Karas tęsiasi, situacija fronte... normali. Todėl ir toliau apie Napoleoną - Italijoje irgi visko buvę, o baigėsi gerai. Be to ir linksmų dalykų nutikę. :)

Užėmęs Lombardiją Napoleonas apgulė Mantują, miestą-tvirtovę. 9 000 prancūzų, austrų viduje apie 14 000. Pagrindinės Napoleono pajėgos, apie 30 000, šiaurėje ties Alpių perėjomis dengia apgultį. 2 mėn darbai, ir liepos pabaigoje prabilo sienas griaunanti artilerija, dalbalino dieną-naktį, už 2-3d. atsirado mūruose „skylė“, ir va va prasidės šturmas arba miestas kapituliuos.

Tuo metu kare su Austrija pagrindinis "frontas" buvo prie Reino, kur apie 150 000 prancuzų, maždaug tiek pat ir austrų. Napoleono armija vos ne 4x mažesnė. Bet prie Reino tik prasideda judėjimas, o Mantujos praradimas austrams katastrofa, todėl nuo Reino permetama 25 000, suformuojama nauja beveik 50 000 armija, neskaitant Mantujos garnizono. Vadas – 72m. kietas feldmaršalas Vurmzeris. Rugpjūčio pirmomis dienomis armija pajuda į Italiją – pagrindinės jėgos abipus Garda ežero, su Vurmzeriu apie 25 000 rytiniu pakraščiu ir apie 18 000 vakariniu, nedidelė dalis ryčiau, visų grupuočiu tikslas Mantuja. Austrų persvara Alpėse vos ne dviguba, jie atakuoja labai ryžtingai (Masena raporte – „visi austrai girti“ :) ), prancūzai visomis kryptimis priversti trauktis, ir V atsiveria kelias į Mantują.

Biškį į šoną. Napoleonas vedė Žozefiną, ir po kelių dienų išvyko į Italijos armiją. Jis kasdien rašė laiškus Ž, kvietė ją į Italiją, o toji jį trolino. Napoleonas galiausiai parašė Direktorijai (vyriausybei) – jis grįžta į Paryžių, nes be Ž negali. Direktorija sunerimo – supakavo Ž karieton ir išsiuntė į Italiją. Ž nebūt Ž – kad kelionė neprailgtų pasiėmė su savim šaunų karininką. Visi - išskyrus N – žinojo, kad ji eina kairėn/dešinėn, o jis sužinojo tik po Egipto, perversmo išvakarėse, ir nusprendė skirtis. Bet vienas bankininkas patarė – „Dabar jus Italijos, Egipto ir tt užkariautojas, o po skyrybų likst tik banaliu ir pasigailėtinu „raganosiu“, iš kurio visi juoksis“. N tam kartui apsigalvojo. Taigi Ž galiausiai atvyko, Napoleonas devintam danguje ir t.t., o už kelių dienų austrai... Ž kažkur Garda apylinkėse susidūrė su austrų husarų būriu, ir prasidėjo kaip Laukiniuose Vakaruose – diližanas (Ž karieta) su palyda bėga, o indėnai/banditai (husarai) persekioja. Dar austrų laivai Garda ežere (turėjo kažkokią „flotilę“ - ežeras didžiausias Italijoje) paleido kelis patrankos šūvius pavymui. Viskas baigėsi gerai - husarams ta karieta pasirodė px, o galėjo paimt prancūzų armijos vado žmoną nelaisvėn... Ž kaip nuo žąsies vanduo, Paryžiaus damai pasidarė visai įdomu toj Italijoje – tokia jau natūra, čia atitiko kirvis kotą. :)

Dar vienas epizodas įvykęs už paros kitos, kad parodyti kas tada dėjosi - chaoso tikrai buvo per akis. Tais laikais apskritai niekas negalėjo tiksliai žinot kur, kiek ir tt (yra) priešas. Napoleonas netoli Kastiljone su štabu ir apie 1 500 karių kažkur aplink susidūrė su 2 000 austrų kolona – austrai pasiuntė parlamentarą su įsakymu pasiduoti. N surinko visą štabą, dėl efekto apsaugą ir visus kas po ranka, pats irgi ant arklio, ir atveda pasiuntinį, atriša akis ir N jam – „Aplink jus prancūzų armija – įsakau per 10min. pasiduoti, kitaip būsit be pasigailėjimo sunaikinti“, ir austrai pasidavė. Faktas irgi tikras – grynu blefu N asmeniškai paėmė nelaisvėn 2 000 austrų. Kai kas pasakojo, kad nekantraudamas N pats vienas nujojo pas austrus, kad tie paskubėtų sudėt ginklus, nes jis atsieit neturi laiko su jais ciackintis... :)

Atgal. Napoleonas dar neturi jokio plano, ir pirmas sprendimas - nutraukia Mantujos apgultį, viskas paliekama austrams, garnizonas dar pričiupo apie 2 000 bėgančių prancūzų. Pasitarime su vadais dauguma siūlo trauktis, nes situacija tikrai kritiška – austrai spaudžia iš visų pusių, pvz., su karo ligonine austrai prigavo ir kelis generolus su Miuratu priešakyje. Tik divizijos vadas Ožero prieš (pagal jo atsiminimus) – privalu atakuoti priešą, priešingu atveju armija galutinai demoralizuosis/pakriks, ir tada krachas neišvengiamas. Pasitarime buvo paklausta - „O kas parems (kažkurį) flangą?“, į tai Ožero - „Durtuvai !“. :thumbsup: Ožero nuopelnus šiame kampanijos Italijoje epizode patvirtina tai, kad N, jau imperatorius, suteikia Ožero Kastiljone hercogo titulą, nors I talijos kampanijos pergalių atžvilgiu ir buvo labai „pavydus“ . O planą ant lėkštutės N pateikia Vurmzeris – vietoj to, kad persekiot besitraukiančius prancūzus, jis bevelyjo iškilmingai „deblokuoti“ jau neapgultą Mantują. Ir N imasi triuškint austrus „dalimis“ (pagal liaudies išmintį ir perfrazuojant Klauzevicą - lengva pasakyt, sunku padaryt) – kol V užsikabino Mantujoje, jis visomis turimomis jėgomis užgriūna ir suvaro atgal į Alpes/Austriją 18 000 austrų, tuos, kurie puolė vakariniu Garda pakraščiu – tuo pačiu susigrąžindamas ir karo ligoninę su Miuratu priešakyje. Ir praktiškai tai esminė pergalė – kiekybinė persvara jau N pusėje, 30 000 vs 25 000. Tai ir yra N taktikos-strategijos esmė - gebėjimas sukurti/išnaudoti kiekybinę persvarą „kažkur“ lemia pergalę „visur“. 1796m. rugpjūčio 5 prie Kastiljone įvyksta pirmas generalinis N mūšis, kuomet iš vakaro armijos telkiasi/ruošiasi ir tt, o ryte visi iširikiavę, plazda vėliavos, griaudi maršai, vadai joja prieš rikiuotę, sveikina karius ir atvirkščiai, tt. Tokiu ceremonialu tais laikais prasidėdavo visi generaliniai mūšiai, todėl ir šia prasme pirmas generalinis, nors maštabai lyginant su būsimais atrodo gal ir juokingi. Bet Baltarusijo armija dabar 20-30 000, taigi tokie va ir maštabai. Pergalę lėmė puikus taktinis manevras – mobili artilerijos ataka. Kairėje austrų pozicijoje buvo aukštuma, iš kur austrų artilerija kontroliavo vos ne visą mūšio lauką (pabūklo sviedinys lėkė apie 1500m.), ir N adjutanto artilerijos pulkininiko Marmono vadovaujami raiti artileristai (artilerijoje buvo „arklinis“ padalinys – pabūklo komanda raita, apie 1/3 -1/4 visos artilerijos, šios atakos metu 19 pabūklų) varydami arklius vos ne galopu prilėkė prie aukštumos ir iš 150m atdengė ugnį. Netikėtai užklupta austrų artilerija buvo nuslopinta (pusė išvesta iš rikiuotės), ir pėstininkai/kavalerija baigė darbą - strateginė aukštuma atiteko prancūzams. Užvaldęs aukštumą N įgijo lemiamą pranašumą, ir austrai buvo priversti trauktis į Alpes/Austriją.

Bet Vurmzeris, buvęs husaras, nenurimo – gavo dar šiokių tokių pastiprinimų, iš visur surinko ką gali, ir už mėnesio apie 45 000 austrų atgal, vėlgi 2 kryptim (kalnai-perėjos ir t.t. – kitaip judėti neišeina) – rytiniu Garda pakraščiu (kiek mažiau) ir ryčiau (daugiau), su pastaraisiais ir V. N apie tai sužinojo ir su 30 000 atakavo austrus prie Garda, išmetė juos į Austriją ir maršu per kalnus užėjo V „iš užpakalio“ . Kur beliko eiti V – į Mantują tik ir beliko. Ir vėl V atskubėjo prie tvirtovės, tik dabar su N ant pečių. Senis nepasislėpė tvirtovėn – įvyko mūšis prie Mantujos sienų. N nugalėjo, ir Mantujos „vaduotojas“ dabar pats užsidarė tvirtovėje, ir jau 30 000-tinį „garnizoną“ vos ne pusmetį iki kapituliacijos blokavo 10 000 prancūzų. Napoleonas per tą laiką sutriuškino 2 Mantujos gelbėjimui pasiųstas armijas.

Va taip „spalvingai“ kariavo prieš 200m., o detalės suteikia papildomų spalvų. Karas yra bjauriausia kas gali būt, bet jis šm vyksta. Ir nieko apie tai negali pasakyt. O apie Napoleoną gali. Todėl manau to be continued. :)

1. „Mūšis prie Kastiljone“. Dešinėje/apačioje (beveik centre) artileristai ruošiasi mobiliai atakai. Tų laikų stiliumi parodytas esminis mūšio momentas. N pagal baltą-raudoną juostą ant juosmens ant balto žirgo centre. Mūšio vaizdas tolumoje neaiškus, bet daugiau-mažiau matyt, kas yra keliasdešimt tūkstančių mūšio lauke.
2. Aukštuma austrų kairėje – Monte Medolano. Austrų flange-užnugaryje nuo Mantujos pasitraukusi Serurje divizija, kuris susirgo, ir mūšyje jai vadovavo gen. Fiorela. Austrai suka „viršun“, namolei. O div. generolas Serurje puikus vadas. Jo divizija buvo apgulus, vėliau iki kapituliacijos blokavo Mantują, o pvz., mūšio prie Arkole metu nusiėmė nuo Mantujos (suprantama kažką paliko laiks nuo laiko pykštelt, užkurt laužus, pavaidint kažkokį judėjimą, pan. – austrai nedrįso iškišt nosies), numarširavo kelis desietkus km., dalyvavo mūšyje prie Arkole, po pergalės sugrįžo ir lyg niekur nieko tęsė blokadą. Napamenu, ar gavęs įsakymą nusiėmė, berods kad ne. Taigi toks va ir „simuliantas“. :)
3. Prancūzai per Alpes marširuoja V užnugarin ir varo jį į Mantują. Paveiksle prancūzai atakuoja austrų ariergardą. Įspūdingiausias be abejo apeinamasis manevras kairėje, kai prancūzai per kažkokį baisulinį kalną perlipa ariergardui užnugarin. Paveikslas sinchroninis – autorius kampanijos dalyvis.
Kastijone 1.jpg
O gal ir nebus tęsinio - tos iliustracijos vis kliūva, bl. :evil: Pabandysiu 2 žemiau, ar kartu, ar po vieną - kaip išeis.
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-01 13:55

Kastijone kitas planas 1.jpg
majolis
pradedantis
Posts: 495
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-01 13:58

2 Giuseppe_Pietro_Bagetti_-_Crossing_of_the_Brenta .jpg
Post Reply