Keistesni interviu rusų kalba

Naujas temas kurkite čia
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 14:29

milano-anno-1796-quot-plan-milan-quot-quot-voyage-2b0253b6-a5f6-4374-97aa-21fda80aad33.jpeg
Milano citadelė. Minėjęs apie N armijos įžengimą į Milaną ir savaitę trukusį lėbavimą. Milano pakraštyje buvo citadelė, o joje 2 000 austrų. Masena apgulė citadelę, bet su austrų garnizono viršininku raštu buvo sutarta – kariniai veiksmai tik iš „lauko“ pusės, o iš miesto ne. „Argi mes kokie kiaulės, kad gadintume miestiečiams šventę?“ – paklausė vadai vienas kito ir sukirto rankom. Milano citadelė greitai kapituliavo, o jos pabūklai atvilkti prie Mantujos. Nutraukęs apgultį, N juos paliko austrams, bet už pusmečio atsiėmė su kaupu.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 14:31

Mantuja 2.jpg
Mantujos kapituliacija.
Kapituliaciją priėmė divizijos generolas Seriurje. Austrai verti pagarbos, todėl Vurmzeris su keliais šimtais paleistas namo. Kiti, apie 15 000 likusių iš 30 000, paleisti vėliau, bet dauguma sergantys, sužeisti ir tt. Išgyveno nedaug.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 15:03

« ... Qui s’étire élégante et droite comme un I
En disant : Rivoli, Rivoli, Rivoli ».
Victor Hugo
„... Tiesi kaip raidė I
Rivoli, Rivoli, Rivoli.“

Rue de Rivoli. Gatvė Paryžiuje, pagal Seną, rytai-vakarai. Pradėta tiesti N laikais. V. Hugo vėliau pridėjo ir eilėraštį (tėvas N armijos kapitonas – tais laikais visi Prancūzijos vyrai kariavo).

Šiaurėje erchercogas Karlas sumušė ir išmetė prancūzus už Reino, ir atsirado galimybė suformuoti dar vieną, 4 armiją Mantujos deblokavimui - ta Mantuja buvo ir austrams skausminga rakštis - subinėj ar kur kitur. Mantujoje tuo metu apie 20 000 (realiai mažiau, gal apie 12 000 – kiti sergantys, sužeisti ir pan.), o revanšistas Alvinci surinko 49 000 kariuomenę.

Pas N taip pat apie 49 000 – aplink Mantują Seriurje su 10 000, šiaurėje kalnuose, Corona plato, Žuberas su >10 000, Garda ežero pietuose („vakaruose“) generolas Ray su 3 500, likusieji rytuose – Masena dengia Veroną (N štabą), o Lano ir Ožero kordonai piečiau pagal Adidžė upę. Pasiekia vienas kitą max 3 dienų maršu.

1797 sausio 07 Alvinci kariuomenė pradeda žygį į Italiją. Žiemą žygiuoti per Alpes yra tas pat, kas žygiuoti nx, bet jei rakštis, tai kur dingsi – ir žygiuosi, ir eisi... 6 kolonos juda iš šiaurės per kalnus tarp tarp Garda ežero ir Adidžė upės, atstumas nuo vieno iki kitos apie 10km. (Luzinjano, Liptay, Koblos, Očkay, Kvazdanovičiaus ir Vukasovičiaus kolonos – apie 28 000), prieš juos Žuberas, ir 3 kolonos iš šiaurės rytų/rytų (Mitrovskio, Bojaličiaus ir Provera kolonos – apie 21 000), dalis iš kalnų, dalis iš Padujos. Prieš juos Masena, Lanas ir Ožero. Tikslas - iš šiaurės ar rytų prasiveržti prie Mantujos, ir N pyzdauskas.

Sausio 12 austrai atakuoja Žuberą kalnuose, Masena prie Veronos ir Ožero prie Adidžė. Masena sutriuškina priešą, Žuberas išsilaiko Corona, pas Ožero taipogi daugiau-mažiau. N dar nesusigaudo, kur pagrindinis smūgis, nes į Veroną žinios/pranešimai/raportai plaukia iš visur, ir spėja, kad didžiausias pavojus rytuose. Bet sausio 13 Žuberas raportuoja, kad priverstas trauktis iš Corona, nes priešas turi didelę kiekybinę persvarą, o apie 5 000 naktį mėgino jį apeiti ir uždaryti kalnuose – Žubero divizija atsitraukė į Rivoli plynaukštę (Rivoli kaimas trupučiuką piečiau). N tampa aišku, kad pagrindinis smūgis iš šiaurės, ir įsako Masena ir Rey – 18, 32 ir 75 Masena demibrigadas ir Rey 57 ir 58 nedelsiant forsuotu maršu pasiųsti į Rivoli. Pulkai vakare pradeda maršą – Masena pulkams teks numarširuoti apie 25km., Rey mažiau. Pats N raitas numarširuoja į Rivoli ir sausio 14 2:00 skaičiuoja austrų armijos stovyklų laužus Alpių šlaituose – laužų kiek žvaigždžių. Apskaičiavo, kad austrų apie 30 000, o jis dabar turi tik Žuberą su 10 000, o kažkada rytoj (manjana?) turėtų atmarširuoti 5 pulkai – tada turės apie 23 000.

Nu ir ką daryt? Suprantama - atakuoti priešą, ir sausio 14 4:00 du Žubero pulkai atakuoja ir užima San Marko varpinę, t.y., poziciją nelabai aukštai kalnuose prie varpinės, iš kur galima kontroliuoti Adidžė upės slėnį. O slėniu, abipus Adidžė, juda 2 austrų kolonos – rytiniu krantu Vukasovičiaus kolona, vakariniu Kvazdanovičiaus su artilerija ir kavalerija. Taigi, iš San Marko prancūzai stabdo visų pirma Kvazdanovičių, apie 7 000, neleisdami iš Adidžė slėnio pakilti ant Rivoli plokščiakalnio.

3 nusileidusios iš kalnų centrinės austrų kolonos, pažadidintos mūšio garsų prie San Marko, 6:00 ryžtingai atakuoja Trombalore aukštumą Rivoli plynaukštės centre, kur įsitvirtinę 2 Žubero pulkai, o dešinėje puola ir pozicijas prie San Marko. Mūšis labai atkaklus, bet austrai turi kiekybinę persvarą, ir prancūzai priversti trauktis, vos ne bėgti. Bet – barabanai! - apie 10:00 po naktinio maršo mūšio lauke pasirodo legendinė 32 demibrigada iš Masena divizijos ir iš eigos atakuoja priešą, prie jos prisijungia atsitraukę Žubero pulkai. Ir Trombalore vėl prancūzų rankose – ir vėl užverda aršus mūšis dėl aukštumos, austrai atakuoja kaip pasiutę. Kiekybinė persvara vis dar jų pusėjė, ir prancūzai iš paskutiniųjų laikosi įsikibę į Trombalore. Bet Očkay atkovoja San Marko, ir iš Adidžė slėnio pasirodo elitinių austrų pėstininkų batalionai. Austrai aplink Trombalore ima ploti – anais laikais dalis kariavo, o dalis laukė savo eilės, va pastarieji ir plojo, nes pergalė jiems pasirodė jau kišenėje. O N tuo momentu tarė – „Austrams pyyyzdec, bl...“ - kavalerija jau po ranka (Leklerkas), čia pat ir kitų atmarširuojančių pulkų avangardai, ir N įsako kontratakuoti. Leklerko kavlerija atakuoja iš Adidžė slenio lendantį Kvazdanovičių, o visi likę joblina į austrų centrą. Ir Kvazdanovičius suvaromas atgal į Adidžė slėnį, ir daugiau niekad iš jo neišlys, o austrų centras prancūzų spaudimo neišlaiko, nes prisijungia vis nauji daliniai, ir jau prancūzai turi kiekybinę persvarą. Austrai pakankamai tvarkingai atsitraukia į kalnus. Tuo metu N užnugaryje pasirodo 6, „kairiausia“, Luzinjano kolona, ir N kreipiasi į 18 demibrigadą – „Aš mačiau, kokie puikūs jūs kariai – kaip padėką suteikiu jums garbę pirmiems atakuoti niekšus, kurie išdrįso mus apeiti!“. Kariai - „Valiooo!!!“, „Tegyvuoja Respublikaaa!!!“, kaip pasiutę puola vargšą Luzinjaną (padeda ir Rey) ir jo korpusą sutriuškina. Luzinjanas vos ne pirmas pabėgo į kalnus, 1 500 daugiau-mažiau tvarkingai traukiasi, bet kelią jiems užkerta prancūzų kuopa (apie 50), ir austrai pasiduoda. Rivoli mūšis baigėsi, saulė leidžiasi... Bet uždanga ne.

Alvinci pasitraukė į kalnus, pas jį gal apie 20 000. Ir sausio 15 užsispyręs generolas vėl atakuoja tą patį Žuberą, pas kurį daugiau 10 000. Ir vėl užverda aršus mūšis kalnuose aukščiau Rivoli. Prancūzų pergalę lėmė beprotiška frontalinė ataka „į kalną“, kurią vedė generolas Žuberas. Ir ką - kietas kaip šikšna Alvinci ėmė planuoti dar vieną ataką rytdienai (bl), bet generolai tarė – „Sorry, seni, jei nori, pats ir atakuok, o mums užtenka – mes namo eisim. Nieko asmeniško – tai tik... ir tt. “. Taip sausio 15 baigėsi mūšis prie Rivoli.

Sausio 14, mūšio prie Rivoli įkarštyje, N pasiekia žinia, kad Provera prasiveržė pro Ožero kordonus, ir apie 7 500 juda link Mantujos, kurioje Vurmzeris su 12 000. Pas Seriurje 10 000. Ir ką? Tas pat, nieko naujo – po mūšio biskį pailsėjusios, sausio 15 anksti ryte 18, 32, 57 ir 75 demibrigados forsuotu maršu iš Rivoli pradeda žygį į Mantują. 55km.

Provera sausio 15 pasiekia Mantują ir artėja prie San Džordžio lauko įtvirtinimų, o avangarde ramiai risnoja husarai, kurių apsiaustai labai panašūs į prancūzų husarų. Prancūzai nežino, kad Provera prasiveržė – kas ieško bulvių/morkų, kas miega, kas renka malkas, kas patyliukais žaidžia su vyneliu ir tt., ilsisi, trumpai tariant. O vienas senas kareivis užmetė akį į „prancūzų“ husarus ir suriko – „Bl, pas juos apsiaustai nauji! – tai austrai!!! Karauuul!!!“. Austrai perėjo į galopą, bet prieš nosį nukrito ragatkių šlagbaumas, po to trenkė šautuvų salvės, ir Provera pasitraukė šiauriau, prie La Favorita. Jis užmezgė ryšį su Mantujoje tupinčiu Vurmzeriu ir sutarė ant rytojaus joblinti kartu - Seriurje tikrai bus kirdyk. Ir 01 16 5:00 iš citadelės ir La Favorita austrai atakuoja Seriurje, bet – barabanai! – mūšio lauke kaip iš po žemių išdygsta 18 ir 57 demibrigados plius generolo Diuma (rašytojų tėvas ir senelis) kavalerija ir iš eigos atakuoja priešą. Apstulbę austrai buvo sutriuškinti – net nesuprato, kas juos triuškina. Dalis sulindo atgal į tvirtovę, o apsuptas Provera su 6 000 pasidavė.

N strategijos/taktikos „fundamentas“ buvo paprastas – „daugiau“ visada laimi prieš „mažiau“. Tokią taktiką jis pademonstravo prie Rivoli – sutriuškino priešą dalimis, t.y., uždaręs Adidžė slėnyje Kvazdanovičių ir Vukasovičių, jis įgijo kiekybinę persvarą ir sutriuškino austrų armijos centrą, o veliau ir Luzinjano koloną. Įspūdingiausia per šias 3 dienas be abejo buvo fantastiniai dalinių maršai, dėl ko ir gaudavosi pas N „daugiau“ ten kur reikia.
01 14 naktį demibrigados forsuotai marširuoja į Rivoli (25km.), 01 14 kiaurą dieną kaunasi tuose kalnuose, biskį pamiega, 01 15 vėl forsuotas maršas į Mantują (55km.) ir 01 16 sutriuškina austrus prie tvirtovės. Ir tai ne velkančių kojas ir šautuvus gyvų numirėlių orda ar kokie sportsmenai, o tūkstantinės, organizuotos ir pilnai ekipiruotų (20kg.) paprastų karių kolonos. N – „Cezario legionai nueidavo 24 mylias, o jūs po 30 mylių maršo ne ilsitės, o kaunatės“.

Už 2 sav. Mantuja krito - beliko sukti ienas į Vieną. Ir gale gavosi „eiluotai“. :)

Dar šis tas.

Po 9 kampanijos mėnesių N buvo nusikalęs kaip Rimšos kuinas - belikę tik kaulai ir skūra, vos ant arklio užsikeberiodavo. „Jis toks geltonaibaltas, kad tiesiog malonumas žiūrėt“ – trynė rankas rojalistai. Bet valia ir tt. kompensavo fizinį išsekimą – N mūšyje jautėsi kaip žuvis vandenyje.

Generolų slavų austrų „pietų fronte“ buvo dx, o jugoslavų dauguma. Suprantama, kad armijoje irgi panašus karių santykis. „Internacionalas“ paaiškinamas paprastai – ši chebra kariaut kalnuose moka, nes ten gimė ir augo. Ir prie karščio įpratę.

Šiame kampanijos etape N praktiškai veikė savo nuožiūra – Direktorija kažkur ten kažką įsakinėja, o jis daro, ką nori. Nu pavaidina, kad vykdo direktyvą, bet vykdo savaip. Pvz., gavęs nurodymą revoliucionizuoti Romą/nuversti popiežių, pasiunčia kelis tūkstančius, kurie pirmame susidūrime sutriuškina popiežiaus armiją, ir toliau viskas kaip sviestu patepta – prancūzai artėja prie kokio miesto ar tvirtovės, ir garnizonas tvarkingai sudeda ginklus lauke, atsitraukia per 15m. ir „Lyyygiuot! Raaamiai!“. Kitaip tariant, labai korektiškai/pavzdingai kapituliuodavo. Pavyzdingai elgėsi ir popiežiaus kariniai daliniai/junginiai. Taip vyko realiai, ir popiežius panikoje sutiko sumokėti astronominę kontribuciją, kad tik nebūtų revoliucijos... O Direktorija gavo pinigo ir užmiršo apie popiežius ir revoliucijas. Dar vienas pavyzdys – Italijoje jis savavališkai, neatsiklausęs Direktorijos, „pagražino“ patikusių pulkų vėliavas savo„epigrafais“ – ką jis apie tuos pulkus kampanijos metu yra pasakęs. Suprantama tuo metu armijoje pulkų vėliavos buvo panašios – baltame fone įvairūs raudonų ir mėlynų geometinių figūrų deriniai ir numeriai, vienoje pusėje ir užrašas „Drausmė ir paklusnumas karo įstatymams“. O N Italijoje ant 32 demibrigados vėliavos prirašė – „Aš ramus – ten šaunioji 32-oji“, 18 – „Drąsioji 18-oji - žinau, kad niekas jūsų nesustabdys“ ir kt. Tuo metu N buvo poetiškai sukta natūra.
Sirmione-e-il-Garda.JPG
Kad daugiau mažiau. Rivoli dešinėje Garda miestelio ežero pakrantėje. Šiauriau Rivoli plynaukštė, kur vyko mūšis. Aukščiau kalnuose - Madona La Corona, tame plato Žuberas sutiko austrus. Palei Adidžė - kalnų grandinė, ne per toliausiai nuo Rivoli kaimelio San Marko varpinė. Prie Affi buvo sutriuškintas Luzinjanas. Apačioje Peskjera ir Verona - iš ten atmarširavo 5 pulkai.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:16

rivoli bataille planas.png
Rivoli mūšis labai dinamiškas, todėl ir planuose tik tai, kas autoriams atrodo svarbiausia. Suprantama, sausio 15 kautynės vyko aukščiau kalnuose, todėl autorius galėjo be šios datos ir apsieiti. Netvarka.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:26

Rivoli mūšis.jpg
Natūra. Rivoli plynaukštė. Dešinėje Adidžė upės slėnis, iš kur ant plokščiakalnio veržiasi Kvazdanovičius ir jį atakuojanti Leklerko kavalerija. Kairėje už medžio „kalvos“ – Trombalore aukštuma.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:33

N ir La.jpg
Siužetas tas pat, gal kiek vėliau. Mūšyje N kelis kart keitė sužeistus arklius, uniforma purvina, o palydos švari. Dešinėje legendinis kavaleristas Lasalis pristato N laimėtą austrų vėliavą (jo sąskaitoje 5 iš 11). Lasalis (husaras) tuo metu buvo eskadrono vadas, paveiksle unforma pagal reglamentą, nors eskadrono vadu tapo maždaug prieš mėn., ir Italijos armijoje aprengti kaip prikalauso šansų praktiškai nebuvo. Yra legenda – nusikalę po mūšio N ir Lasalis krito miegot kažkur netoli laimėtų vėliavų, ir N šūktelėjo – „Lasali, užsiklok savo 5 vėliavom – turi teisę miegot šilčiau!“. X suprasi – buvo, buvo kaip nebuvo... Bet gražu. P.S. N iš tikro geltonaibaltas.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:47

Šavovarai Lasalio.jpg
Lasalis.
Plikbajoris. Nuo 11m. metų armijoje, po revoliucijos išmesta kaip bajoras (buvo kavalerijos leitenantas), bet vėl įlindo kaip eilinis kavaleristas ir ėmė kilti tarnybiniais laiptais. Velniškai drąsus. Italijos kampanijoje 21-22m., pradžioje štabo kapitonas, ir legenda sako, kad su 19 husarų nujojo 30km. austrų užnugariais pas mylymąją Vičencoje, praleido audringą naktį ir grįždamas sumušė po kojom pasipainiujosį austrų kavlerijos būrį. Prancūzuose užšoko ant N. Raportuoja – „Buvau žvalgyboje, priešas ten, o va trofėjai – arkliai, belaisviai ir tt.“ N – „Puiku, vaikine – nuo šiandien tu eskadrono vadas“, prancūzų armijoje „eskadrono šefas“. Vėliau tapo generolu. „Husaras, kuris 30-ies metų dar gyvas, ne husaras, o mazgotė“ - visad maniau, kad taip pasakė Lanas. Pasirodo ne, frazė priklauso Lasaliui - Sokolovu šiuo atveju pasitikiu, o Tarle ne. Žuvo 34m. Vagramo mūšyje (1809m.), nors kaip generolas galėjo dar pagyvent. Pasakęs – „Mano kraujas priklauso imperatoriu, širdis mylimai žmonai, o garbė tik man“, ir tokie husarai veikiančioje armijoje ilgai netraukia. Kelnes nešiojo ypatingas – armijoje buvo „kiulotai“, o jo a la „šarovarai“. Bet jam absoliut px, kaip tai kažkam atrodė – „šarovarai“ patogiau...
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:55

Žuberas 2.jpg
Žuberas.
N bendraamžis. 15m. pabėgo į armiją. Prieš Italijos kampaniją gavo brigados generolo laipsnį, 1796m. gruodį - divizijos generolas. N Žuberą vertino ir patikėdavo atsakingas pareigas – prie Rivoli Žubero divizija didžiausia, N jį paliko „pribaigti“ Alvinci, o žygio į Vieną metu Žuberas vadovavo N armijos kairiam flangui. 1799m. paskirtas Italijos armijos vadu, tais pat metais žuvo Novi mūšio pradžioje (N - Egipte).
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 18:00

attac geeneeral_joubert.jpg
Frontalinė ataka „į kalną“, prieky – divizijos generolas Žuberas. Munduras pagal kalnierių (raudonas) divizijos generolo, bet juosta ant juosmens mėlyna – brigados generolo. Ką manė dailininkas nežinia, bet tokia situacija iš tikro buvo Italijos armijoje – „kiekvieno kareivio kuprinėje buvo maršalo lazda“, o kitko nebuvo. Todėl ir apsirengę tik „panašiai“ buvo... Buvo/nebuvo/buvo – gražai išėjo... :)
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 18:05

32 ženklas ant krūtinės.jpg
32 ženklas ant krūtinės.jpg (15.36 KiB) Viewed 74 times
32 demibrigados ženklas su N "epigrafu" - « J étais tranquille la brave 32e était là » BONAPARTE, Lonato 1796 („Aš ramus – ten šaunioji 32-oji“). Ženklas tikrai ne Italijos kampanijos, bet vėliavos nusibodo ieškoti.
majolis
skeptikas
Posts: 531
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 18:28

vėliavos.gif
Demibrigadų vėliavos Italijos kampanijoje.
Post Reply