Keistesni interviu rusų kalba

Naujas temas kurkite čia
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 14:29

milano-anno-1796-quot-plan-milan-quot-quot-voyage-2b0253b6-a5f6-4374-97aa-21fda80aad33.jpeg
Milano citadelė. Minėjęs apie N armijos įžengimą į Milaną ir savaitę trukusį lėbavimą. Milano pakraštyje buvo citadelė, o joje 2 000 austrų. Masena apgulė citadelę, bet su austrų garnizono viršininku raštu buvo sutarta – kariniai veiksmai tik iš „lauko“ pusės, o iš miesto ne. „Argi mes kokie kiaulės, kad gadintume miestiečiams šventę?“ – paklausė vadai vienas kito ir sukirto rankom. Milano citadelė greitai kapituliavo, o jos pabūklai atvilkti prie Mantujos. Nutraukęs apgultį, N juos paliko austrams, bet už pusmečio atsiėmė su kaupu.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 14:31

Mantuja 2.jpg
Mantujos kapituliacija.
Kapituliaciją priėmė divizijos generolas Seriurje. Austrai verti pagarbos, todėl Vurmzeris su keliais šimtais paleistas namo. Kiti, apie 15 000 likusių iš 30 000, paleisti vėliau, bet dauguma sergantys, sužeisti ir tt. Išgyveno nedaug.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 15:03

« ... Qui s’étire élégante et droite comme un I
En disant : Rivoli, Rivoli, Rivoli ».
Victor Hugo
„... Tiesi kaip raidė I
Rivoli, Rivoli, Rivoli.“

Rue de Rivoli. Gatvė Paryžiuje, pagal Seną, rytai-vakarai. Pradėta tiesti N laikais. V. Hugo vėliau pridėjo ir eilėraštį (tėvas N armijos kapitonas – tais laikais visi Prancūzijos vyrai kariavo).

Šiaurėje erchercogas Karlas sumušė ir išmetė prancūzus už Reino, ir atsirado galimybė suformuoti dar vieną, 4 armiją Mantujos deblokavimui - ta Mantuja buvo ir austrams skausminga rakštis - subinėj ar kur kitur. Mantujoje tuo metu apie 20 000 (realiai mažiau, gal apie 12 000 – kiti sergantys, sužeisti ir pan.), o revanšistas Alvinci surinko 49 000 kariuomenę.

Pas N taip pat apie 49 000 – aplink Mantują Seriurje su 10 000, šiaurėje kalnuose, Corona plato, Žuberas su >10 000, Garda ežero pietuose („vakaruose“) generolas Ray su 3 500, likusieji rytuose – Masena dengia Veroną (N štabą), o Lano ir Ožero kordonai piečiau pagal Adidžė upę. Pasiekia vienas kitą max 3 dienų maršu.

1797 sausio 07 Alvinci kariuomenė pradeda žygį į Italiją. Žiemą žygiuoti per Alpes yra tas pat, kas žygiuoti nx, bet jei rakštis, tai kur dingsi – ir žygiuosi, ir eisi... 6 kolonos juda iš šiaurės per kalnus tarp tarp Garda ežero ir Adidžė upės, atstumas nuo vieno iki kitos apie 10km. (Luzinjano, Liptay, Koblos, Očkay, Kvazdanovičiaus ir Vukasovičiaus kolonos – apie 28 000), prieš juos Žuberas, ir 3 kolonos iš šiaurės rytų/rytų (Mitrovskio, Bojaličiaus ir Provera kolonos – apie 21 000), dalis iš kalnų, dalis iš Padujos. Prieš juos Masena, Lanas ir Ožero. Tikslas - iš šiaurės ar rytų prasiveržti prie Mantujos, ir N pyzdauskas.

Sausio 12 austrai atakuoja Žuberą kalnuose, Masena prie Veronos ir Ožero prie Adidžė. Masena sutriuškina priešą, Žuberas išsilaiko Corona, pas Ožero taipogi daugiau-mažiau. N dar nesusigaudo, kur pagrindinis smūgis, nes į Veroną žinios/pranešimai/raportai plaukia iš visur, ir spėja, kad didžiausias pavojus rytuose. Bet sausio 13 Žuberas raportuoja, kad priverstas trauktis iš Corona, nes priešas turi didelę kiekybinę persvarą, o apie 5 000 naktį mėgino jį apeiti ir uždaryti kalnuose – Žubero divizija atsitraukė į Rivoli plynaukštę (Rivoli kaimas trupučiuką piečiau). N tampa aišku, kad pagrindinis smūgis iš šiaurės, ir įsako Masena ir Rey – 18, 32 ir 75 Masena demibrigadas ir Rey 57 ir 58 nedelsiant forsuotu maršu pasiųsti į Rivoli. Pulkai vakare pradeda maršą – Masena pulkams teks numarširuoti apie 25km., Rey mažiau. Pats N raitas numarširuoja į Rivoli ir sausio 14 2:00 skaičiuoja austrų armijos stovyklų laužus Alpių šlaituose – laužų kiek žvaigždžių. Apskaičiavo, kad austrų apie 30 000, o jis dabar turi tik Žuberą su 10 000, o kažkada rytoj (manjana?) turėtų atmarširuoti 5 pulkai – tada turės apie 23 000.

Nu ir ką daryt? Suprantama - atakuoti priešą, ir sausio 14 4:00 du Žubero pulkai atakuoja ir užima San Marko varpinę, t.y., poziciją nelabai aukštai kalnuose prie varpinės, iš kur galima kontroliuoti Adidžė upės slėnį. O slėniu, abipus Adidžė, juda 2 austrų kolonos – rytiniu krantu Vukasovičiaus kolona, vakariniu Kvazdanovičiaus su artilerija ir kavalerija. Taigi, iš San Marko prancūzai stabdo visų pirma Kvazdanovičių, apie 7 000, neleisdami iš Adidžė slėnio pakilti ant Rivoli plokščiakalnio.

3 nusileidusios iš kalnų centrinės austrų kolonos, pažadidintos mūšio garsų prie San Marko, 6:00 ryžtingai atakuoja Trombalore aukštumą Rivoli plynaukštės centre, kur įsitvirtinę 2 Žubero pulkai, o dešinėje puola ir pozicijas prie San Marko. Mūšis labai atkaklus, bet austrai turi kiekybinę persvarą, ir prancūzai priversti trauktis, vos ne bėgti. Bet – barabanai! - apie 10:00 po naktinio maršo mūšio lauke pasirodo legendinė 32 demibrigada iš Masena divizijos ir iš eigos atakuoja priešą, prie jos prisijungia atsitraukę Žubero pulkai. Ir Trombalore vėl prancūzų rankose – ir vėl užverda aršus mūšis dėl aukštumos, austrai atakuoja kaip pasiutę. Kiekybinė persvara vis dar jų pusėjė, ir prancūzai iš paskutiniųjų laikosi įsikibę į Trombalore. Bet Očkay atkovoja San Marko, ir iš Adidžė slėnio pasirodo elitinių austrų pėstininkų batalionai. Austrai aplink Trombalore ima ploti – anais laikais dalis kariavo, o dalis laukė savo eilės, va pastarieji ir plojo, nes pergalė jiems pasirodė jau kišenėje. O N tuo momentu tarė – „Austrams pyyyzdec, bl...“ - kavalerija jau po ranka (Leklerkas), čia pat ir kitų atmarširuojančių pulkų avangardai, ir N įsako kontratakuoti. Leklerko kavlerija atakuoja iš Adidžė slenio lendantį Kvazdanovičių, o visi likę joblina į austrų centrą. Ir Kvazdanovičius suvaromas atgal į Adidžė slėnį, ir daugiau niekad iš jo neišlys, o austrų centras prancūzų spaudimo neišlaiko, nes prisijungia vis nauji daliniai, ir jau prancūzai turi kiekybinę persvarą. Austrai pakankamai tvarkingai atsitraukia į kalnus. Tuo metu N užnugaryje pasirodo 6, „kairiausia“, Luzinjano kolona, ir N kreipiasi į 18 demibrigadą – „Aš mačiau, kokie puikūs jūs kariai – kaip padėką suteikiu jums garbę pirmiems atakuoti niekšus, kurie išdrįso mus apeiti!“. Kariai - „Valiooo!!!“, „Tegyvuoja Respublikaaa!!!“, kaip pasiutę puola vargšą Luzinjaną (padeda ir Rey) ir jo korpusą sutriuškina. Luzinjanas vos ne pirmas pabėgo į kalnus, 1 500 daugiau-mažiau tvarkingai traukiasi, bet kelią jiems užkerta prancūzų kuopa (apie 50), ir austrai pasiduoda. Rivoli mūšis baigėsi, saulė leidžiasi... Bet uždanga ne.

Alvinci pasitraukė į kalnus, pas jį gal apie 20 000. Ir sausio 15 užsispyręs generolas vėl atakuoja tą patį Žuberą, pas kurį daugiau 10 000. Ir vėl užverda aršus mūšis kalnuose aukščiau Rivoli. Prancūzų pergalę lėmė beprotiška frontalinė ataka „į kalną“, kurią vedė generolas Žuberas. Ir ką - kietas kaip šikšna Alvinci ėmė planuoti dar vieną ataką rytdienai (bl), bet generolai tarė – „Sorry, seni, jei nori, pats ir atakuok, o mums užtenka – mes namo eisim. Nieko asmeniško – tai tik... ir tt. “. Taip sausio 15 baigėsi mūšis prie Rivoli.

Sausio 14, mūšio prie Rivoli įkarštyje, N pasiekia žinia, kad Provera prasiveržė pro Ožero kordonus, ir apie 7 500 juda link Mantujos, kurioje Vurmzeris su 12 000. Pas Seriurje 10 000. Ir ką? Tas pat, nieko naujo – po mūšio biskį pailsėjusios, sausio 15 anksti ryte 18, 32, 57 ir 75 demibrigados forsuotu maršu iš Rivoli pradeda žygį į Mantują. 55km.

Provera sausio 15 pasiekia Mantują ir artėja prie San Džordžio lauko įtvirtinimų, o avangarde ramiai risnoja husarai, kurių apsiaustai labai panašūs į prancūzų husarų. Prancūzai nežino, kad Provera prasiveržė – kas ieško bulvių/morkų, kas miega, kas renka malkas, kas patyliukais žaidžia su vyneliu ir tt., ilsisi, trumpai tariant. O vienas senas kareivis užmetė akį į „prancūzų“ husarus ir suriko – „Bl, pas juos apsiaustai nauji! – tai austrai!!! Karauuul!!!“. Austrai perėjo į galopą, bet prieš nosį nukrito ragatkių šlagbaumas, po to trenkė šautuvų salvės, ir Provera pasitraukė šiauriau, prie La Favorita. Jis užmezgė ryšį su Mantujoje tupinčiu Vurmzeriu ir sutarė ant rytojaus joblinti kartu - Seriurje tikrai bus kirdyk. Ir 01 16 5:00 iš citadelės ir La Favorita austrai atakuoja Seriurje, bet – barabanai! – mūšio lauke kaip iš po žemių išdygsta 18 ir 57 demibrigados plius generolo Diuma (rašytojų tėvas ir senelis) kavalerija ir iš eigos atakuoja priešą. Apstulbę austrai buvo sutriuškinti – net nesuprato, kas juos triuškina. Dalis sulindo atgal į tvirtovę, o apsuptas Provera su 6 000 pasidavė.

N strategijos/taktikos „fundamentas“ buvo paprastas – „daugiau“ visada laimi prieš „mažiau“. Tokią taktiką jis pademonstravo prie Rivoli – sutriuškino priešą dalimis, t.y., uždaręs Adidžė slėnyje Kvazdanovičių ir Vukasovičių, jis įgijo kiekybinę persvarą ir sutriuškino austrų armijos centrą, o veliau ir Luzinjano koloną. Įspūdingiausia per šias 3 dienas be abejo buvo fantastiniai dalinių maršai, dėl ko ir gaudavosi pas N „daugiau“ ten kur reikia.
01 14 naktį demibrigados forsuotai marširuoja į Rivoli (25km.), 01 14 kiaurą dieną kaunasi tuose kalnuose, biskį pamiega, 01 15 vėl forsuotas maršas į Mantują (55km.) ir 01 16 sutriuškina austrus prie tvirtovės. Ir tai ne velkančių kojas ir šautuvus gyvų numirėlių orda ar kokie sportsmenai, o tūkstantinės, organizuotos ir pilnai ekipiruotų (20kg.) paprastų karių kolonos. N – „Cezario legionai nueidavo 24 mylias, o jūs po 30 mylių maršo ne ilsitės, o kaunatės“.

Už 2 sav. Mantuja krito - beliko sukti ienas į Vieną. Ir gale gavosi „eiluotai“. :)

Dar šis tas.

Po 9 kampanijos mėnesių N buvo nusikalęs kaip Rimšos kuinas - belikę tik kaulai ir skūra, vos ant arklio užsikeberiodavo. „Jis toks geltonaibaltas, kad tiesiog malonumas žiūrėt“ – trynė rankas rojalistai. Bet valia ir tt. kompensavo fizinį išsekimą – N mūšyje jautėsi kaip žuvis vandenyje.

Generolų slavų austrų „pietų fronte“ buvo dx, o jugoslavų dauguma. Suprantama, kad armijoje irgi panašus karių santykis. „Internacionalas“ paaiškinamas paprastai – ši chebra kariaut kalnuose moka, nes ten gimė ir augo. Ir prie karščio įpratę.

Šiame kampanijos etape N praktiškai veikė savo nuožiūra – Direktorija kažkur ten kažką įsakinėja, o jis daro, ką nori. Nu pavaidina, kad vykdo direktyvą, bet vykdo savaip. Pvz., gavęs nurodymą revoliucionizuoti Romą/nuversti popiežių, pasiunčia kelis tūkstančius, kurie pirmame susidūrime sutriuškina popiežiaus armiją, ir toliau viskas kaip sviestu patepta – prancūzai artėja prie kokio miesto ar tvirtovės, ir garnizonas tvarkingai sudeda ginklus lauke, atsitraukia per 15m. ir „Lyyygiuot! Raaamiai!“. Kitaip tariant, labai korektiškai/pavzdingai kapituliuodavo. Pavyzdingai elgėsi ir popiežiaus kariniai daliniai/junginiai. Taip vyko realiai, ir popiežius panikoje sutiko sumokėti astronominę kontribuciją, kad tik nebūtų revoliucijos... O Direktorija gavo pinigo ir užmiršo apie popiežius ir revoliucijas. Dar vienas pavyzdys – Italijoje jis savavališkai, neatsiklausęs Direktorijos, „pagražino“ patikusių pulkų vėliavas savo„epigrafais“ – ką jis apie tuos pulkus kampanijos metu yra pasakęs. Suprantama tuo metu armijoje pulkų vėliavos buvo panašios – baltame fone įvairūs raudonų ir mėlynų geometinių figūrų deriniai ir numeriai, vienoje pusėje ir užrašas „Drausmė ir paklusnumas karo įstatymams“. O N Italijoje ant 32 demibrigados vėliavos prirašė – „Aš ramus – ten šaunioji 32-oji“, 18 – „Drąsioji 18-oji - žinau, kad niekas jūsų nesustabdys“ ir kt. Tuo metu N buvo poetiškai sukta natūra.
Sirmione-e-il-Garda.JPG
Kad daugiau mažiau. Rivoli dešinėje Garda miestelio ežero pakrantėje. Šiauriau Rivoli plynaukštė, kur vyko mūšis. Aukščiau kalnuose - Madona La Corona, tame plato Žuberas sutiko austrus. Palei Adidžė - kalnų grandinė, ne per toliausiai nuo Rivoli kaimelio San Marko varpinė. Prie Affi buvo sutriuškintas Luzinjanas. Apačioje Peskjera ir Verona - iš ten atmarširavo 5 pulkai.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:16

rivoli bataille planas.png
Rivoli mūšis labai dinamiškas, todėl ir planuose tik tai, kas autoriams atrodo svarbiausia. Suprantama, sausio 15 kautynės vyko aukščiau kalnuose, todėl autorius galėjo be šios datos ir apsieiti. Netvarka.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:26

Rivoli mūšis.jpg
Natūra. Rivoli plynaukštė. Dešinėje Adidžė upės slėnis, iš kur ant plokščiakalnio veržiasi Kvazdanovičius ir jį atakuojanti Leklerko kavalerija. Kairėje už medžio „kalvos“ – Trombalore aukštuma.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:33

N ir La.jpg
Siužetas tas pat, gal kiek vėliau. Mūšyje N kelis kart keitė sužeistus arklius, uniforma purvina, o palydos švari. Dešinėje legendinis kavaleristas Lasalis pristato N laimėtą austrų vėliavą (jo sąskaitoje 5 iš 11). Lasalis (husaras) tuo metu buvo eskadrono vadas, paveiksle unforma pagal reglamentą, nors eskadrono vadu tapo maždaug prieš mėn., ir Italijos armijoje aprengti kaip prikalauso šansų praktiškai nebuvo. Yra legenda – nusikalę po mūšio N ir Lasalis krito miegot kažkur netoli laimėtų vėliavų, ir N šūktelėjo – „Lasali, užsiklok savo 5 vėliavom – turi teisę miegot šilčiau!“. X suprasi – buvo, buvo kaip nebuvo... Bet gražu. P.S. N iš tikro geltonaibaltas.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:47

Šavovarai Lasalio.jpg
Lasalis.
Plikbajoris. Nuo 11m. metų armijoje, po revoliucijos išmesta kaip bajoras (buvo kavalerijos leitenantas), bet vėl įlindo kaip eilinis kavaleristas ir ėmė kilti tarnybiniais laiptais. Velniškai drąsus. Italijos kampanijoje 21-22m., pradžioje štabo kapitonas, ir legenda sako, kad su 19 husarų nujojo 30km. austrų užnugariais pas mylymąją Vičencoje, praleido audringą naktį ir grįždamas sumušė po kojom pasipainiujosį austrų kavlerijos būrį. Prancūzuose užšoko ant N. Raportuoja – „Buvau žvalgyboje, priešas ten, o va trofėjai – arkliai, belaisviai ir tt.“ N – „Puiku, vaikine – nuo šiandien tu eskadrono vadas“, prancūzų armijoje „eskadrono šefas“. Vėliau tapo generolu. „Husaras, kuris 30-ies metų dar gyvas, ne husaras, o mazgotė“ - visad maniau, kad taip pasakė Lanas. Pasirodo ne, frazė priklauso Lasaliui - Sokolovu šiuo atveju pasitikiu, o Tarle ne. Žuvo 34m. Vagramo mūšyje (1809m.), nors kaip generolas galėjo dar pagyvent. Pasakęs – „Mano kraujas priklauso imperatoriu, širdis mylimai žmonai, o garbė tik man“, ir tokie husarai veikiančioje armijoje ilgai netraukia. Kelnes nešiojo ypatingas – armijoje buvo „kiulotai“, o jo a la „šarovarai“. Bet jam absoliut px, kaip tai kažkam atrodė – „šarovarai“ patogiau...
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 17:55

Žuberas 2.jpg
Žuberas.
N bendraamžis. 15m. pabėgo į armiją. Prieš Italijos kampaniją gavo brigados generolo laipsnį, 1796m. gruodį - divizijos generolas. N Žuberą vertino ir patikėdavo atsakingas pareigas – prie Rivoli Žubero divizija didžiausia, N jį paliko „pribaigti“ Alvinci, o žygio į Vieną metu Žuberas vadovavo N armijos kairiam flangui. 1799m. paskirtas Italijos armijos vadu, tais pat metais žuvo Novi mūšio pradžioje (N - Egipte).
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 18:00

attac geeneeral_joubert.jpg
Frontalinė ataka „į kalną“, prieky – divizijos generolas Žuberas. Munduras pagal kalnierių (raudonas) divizijos generolo, bet juosta ant juosmens mėlyna – brigados generolo. Ką manė dailininkas nežinia, bet tokia situacija iš tikro buvo Italijos armijoje – „kiekvieno kareivio kuprinėje buvo maršalo lazda“, o kitko nebuvo. Todėl ir apsirengę tik „panašiai“ buvo... Buvo/nebuvo/buvo – gražai išėjo... :)
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 18:05

32 ženklas ant krūtinės.jpg
32 ženklas ant krūtinės.jpg (15.36 KiB) Viewed 1111 times
32 demibrigados ženklas su N "epigrafu" - « J étais tranquille la brave 32e était là » BONAPARTE, Lonato 1796 („Aš ramus – ten šaunioji 32-oji“). Ženklas tikrai ne Italijos kampanijos, bet vėliavos nusibodo ieškoti.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-23 18:28

vėliavos.gif
Demibrigadų vėliavos Italijos kampanijoje.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2022-10-08 17:33

majolis wrote:
2022-04-21 10:50
[...]o Nevzorovas kaip ir "geresnis" - po Vilniaus stengiasi kažkaip "išsisukt". Bičas tikrai intelektualus, ir šm traktuoju kaip "prodažnas ant ribos".[...]
Pasidomėjau šiek tiek daugiau Nevzorovu. Gan savotiškas žmogus.
Jei nematei (bet greičiausiai matei) labai seno Gordono interviu su Nevzorovu, tai kiek įsiminė vienas epizodas (nuo 6:00), kur jis šiek tiek pakalbėjo apie arklius. Ir arklių bei žmonių "santykius". Panašu, kad iš už dažnai "ironiško ciniko" pozos prasišviečia pakankamai jautrus žmogus.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-10-09 17:39

Svetimas wrote:
2022-10-08 17:33
majolis wrote:
2022-04-21 10:50
[...]o Nevzorovas kaip ir "geresnis" - po Vilniaus stengiasi kažkaip "išsisukt". Bičas tikrai intelektualus, ir šm traktuoju kaip "prodažnas ant ribos".[...]
Pasidomėjau šiek tiek daugiau Nevzorovu. Gan savotiškas žmogus.
Jei nematei (bet greičiausiai matei) labai seno Gordono interviu su Nevzorovu, tai kiek įsiminė vienas epizodas (nuo 6:00), kur jis šiek tiek pakalbėjo apie arklius. Ir arklių bei žmonių "santykius". Panašu, kad iš už dažnai "ironiško ciniko" pozos prasišviečia pakankamai jautrus žmogus.
Nemačiau video - kiek pamenu, tais laikais (2011m) Nevzorovas man buvo šūdų šūdas. Šį tą pažiūrėdavau gal porą metų, dabar nežiūriu. Savotiškas. Yra cinikas, ir turi ciniško humoro. O kad „pakankamai jautrus žmogus“ nemanau – abejoju, kad myli arklius, žmones ir tt. Neabejoju, kad save myli. :)

Š.m apskritai mažai ką žiūriu/klausau/skaitau. Atsitiktinai „užprenumeravau“ tokį ruselį, Borisą Žirovą iš Chabarovsko, – supainiojau su kažkokiu stambiu „opozicionierium“. Va šitą vietinės reikšmės „opo“ paklausau per pusryčius (Chabarovske tuo metu vakarienė) - prajuokina kartais, ir apie Chabarovską žinau daugiau, nei apie Lietuvą. Rytines Lietuvos žinias (5min.) be abejo paklausau – šviežesnės nei tenai. Ta proga – žiūrim melodramas ar romantines dramas/komedijas. Gal žinai kokių gerų? Be bajerio klausiu. :)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2022-10-09 20:24

majolis wrote:
2022-10-09 17:39
Ta proga – žiūrim melodramas ar romantines dramas/komedijas. Gal žinai kokių gerų? Be bajerio klausiu. :)
Čia labai specifinis ir skonio reikalas. :) Labai netipinis aš tuose dalykuose. Melodramų ir romantinių dramų labai mažai esu matęs, mažai jose gaudausi. Iš komedijų man asmeniškai turbūt labiausiai patinka įvairios absurdo komedijos ar iš kokio paradoksų humoro žanro. Jei pasakysi iš savo pusės kelis pavyzdžius, kokio pobūdžio filmai patinka, tai gal kažką tikslingesnio tavo skoniui galėčiau parekomenduoti.
Jei iš kokio "melodramos" ir komedijos mišinio rusų kalba, tai koks Kin-Dza-Dza! filmas man patiko.
Arba The Great Dictator.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-10-11 15:07

Svetimas wrote:
2022-10-09 20:24
majolis wrote:
2022-10-09 17:39
Ta proga – žiūrim melodramas ar romantines dramas/komedijas. Gal žinai kokių gerų? Be bajerio klausiu. :)
Čia labai specifinis ir skonio reikalas. :) Labai netipinis aš tuose dalykuose. Melodramų ir romantinių dramų labai mažai esu matęs, mažai jose gaudausi. Iš komedijų man asmeniškai turbūt labiausiai patinka įvairios absurdo komedijos ar iš kokio paradoksų humoro žanro. Jei pasakysi iš savo pusės kelis pavyzdžius, kokio pobūdžio filmai patinka, tai gal kažką tikslingesnio tavo skoniui galėčiau parekomenduoti.
Jei iš kokio "melodramos" ir komedijos mišinio rusų kalba, tai koks Kin-Dza-Dza! filmas man patiko.
Arba The Great Dictator.
Klausimas buvo kvailas - čia turbūt visi tuose dalykuose netipiniai, o jau melodramų ar romantinių dramų/komedijų tikrai mažai matę, greičiau visai nematę. "Kin-dza-dza" ir "Great Dictator" (bus šeštadienį per Lietuvą :) ) patikę, bet šm. nelabai tas. Nors kodėl nepažiūrėt dar kartą. Ir keli pavyzdžiai : "Meet Joe Black" (senas, bet pažiūrėjau tik dabar, patiko; o seniau kviesdavo - "... su Hopkinsu ir Pitu, o Bredas vaidina mirtį..."; čia apsisukdavau ant kulnų - "Ai, einu miegot"), "Ghost" (dar senesnis, matę kinoteatre), iš naujesnių "Her", "Summerland" ar "Silver Linings Playbook". Ir dar daug kitų - nuo labiau vykusių iki labiau nevykusių. Kitokių melodramų (romantinių dramų/komedijų) "gamtoje" nebūna.. O gal ir būna. :)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2022-10-29 21:14

majolis wrote:
2022-10-11 15:07
Ir keli pavyzdžiai : "Meet Joe Black" (senas, bet pažiūrėjau tik dabar, patiko; o seniau kviesdavo - "... su Hopkinsu ir Pitu, o Bredas vaidina mirtį..."; čia apsisukdavau ant kulnų - "Ai, einu miegot")[...]
Jeigu nesi matęs, tai gali pabandyti prie progos kokį Source Code (2011) pažiūrėti, jei kažkiek (kaip supratau iš ankstesnių užuominų) ir kai kurie veiksmo filmai patinka. Kažkuo gan nemenkai tavo minėtą "Meet Joe Black" primena. Ir kartu savo idėja kiek panašus į Edge of Tomorrow (2014). Savotiškai paprastas ir greitas veiksmo, sci-fi filmas (Source code), kaip ir antrasis. Romantikos nedaug, kaip ir kokiam greito maisto restorane. Bet kartais su visai šauniais minties blyksniais.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-11-04 18:04

Po Mantujos kapituliacijos N pasuko ienas į Vieną.
Keli momentai.

1. Prie Reino įvyko kadriniai pakitimai - Moro liko, o vietoje Žordano vadovauti armijai paskirtas talentingas generolas Gošas. Tai reiškė, kad neužilgo prasidės kampanija prie Reino, ir yra nemaža tikimybė, kad šiaurėje Moro ir Gošo armijas lydės sėkmė, kas privers Austriją ne Italijoje, o prie Reino paprašyti taikos. Iš I koalicijos beliko Anglija ir Habsburgų imperija, strategiškai - N pergalių dėka - Ausrija pralaimėjo karą, todėl N planuose buvo pačiam pasirašyti taikos sutartį su Austrija, ty., baigti 5m. besitęsiantį karą. Planas teisėtas.

2. Prancūzijoje po Rivoli ir Mantujos už N gėrė visi ir visur, Direktorija tp. Ir pirmą kartą, praėjus metams nuo kampanijos pradžios, 1797m. pavasarį jau N turėjo ženklią kiekybinę persvarą lyginant su austrais. Žygiui į Austriją pas N po ranka apie 65 000, o vasarą viso bus apie 145 000. „Viso“ – tai ir užnugariai, garnizonai, komunikacijų apsauga, … ir tt, ir pan. Ir 30 000 N gavo iš Reino armijų ir nuo Atlanto – žygiuojant per Alpių perėjas juos užklupo sniego audra, ir generolas Bernadotas įsakė išskleisti vėliavas, o būgnininkams barabanint signalą atakai. Reino armijos kariai iš tikro norėjo pakliūti į į Italijos armiją bei parodyti, kad ir jie ne iš kelmo spirti. O juos pasitiko ne itin svetingai – atėjot mūsų gero ir pan., vėliau suprantama prisitrynė. Italijos armiją pasiekė apie 23 000, bet ir tokio papildymo iki nebuvę. O N priešininkas irgi ilgai lauktas – ne kas kitas, o erchercogas Karlas, kuris pirmą kartą atsidūrė Italijos „fronte“. Bet pas Karlą tuo metu 2x mažesnė armija, apie 32 000, ir tik maždaug už mėn. jis turės apie 70 000 ar daugiau. Taigi irgi buvo verta paskubėti.
Kai kas 145 000 laiko Didžiosios N armijos pirmtake, pvz., dėl tuo metu suformuotų tautinių legionų – lenkų ir Lombardijos. Bet kitataučių legionai tada buvo ne „avangarde“, o „ariergarde“, nors lenkams generolo Dombrovskio 2 000 legionas labai svarbus – 1797m. liepos mėnesį pirmą kartą nuskambėjo Dombrovskio mazurka, vėliau tapusi Lenkijos himnu. Lombardijos legiono (3 000) uniforma tokia kaip prancūzų, tik vietoje mėlynos spalvos žalia (Lombardijos) spalva, o balta ir raudona Milano spalvos. Va ir gavosi Italijos trikoloras. Su italais nutiko toks fokusas (legenda?) – Lombardijos batalionas kažkaip atsidūrė prie mūšio lauko, atlėkė pabūklo sviedinys, ir batalionas išlakstė. Bėgdamas pro apstulbusį/praradusį amą prancūzų generolą italų karys informavo – „Pone generole, ten patrankos šaudo!!!“ ir nurūko neatsigręždamas. Apskritai nieko stebėtino - už 10 metų lenkų, italų ir kt. junginiai taps pilnaverte armijos dalimi.

3. Popiežius nepasirašė taikos sutarties su Prancūzija, todėl N gavo Direktorijos įsakymą sutvarkyti šį reikalą, ty., galų gale nuversti popiežių. N pasinaudojo proga ir per 2sav. sutvarkė reikalą taip, kad Italijos armija žygyję į Vieną „nepamestų kelnių“, o popiežius tuo tarpu px. Viktoro divizija sutriuškino popiežiaus armiją, po to visi/visur pasiduodavo itin pavyzdingai – ginklus sudėdavo už 50m (ne 15m) ir „ramiai“, kad tik prancūzai ko nepagalvotų… Lano avangardas susidūrė su popiežiaus kavalerijos eskadronu (100). Eskadrono vadas įsakė ištraukti kardus, bet čia raitas prilėkė Lanas su keliais karininkais – „Kas per saviveikla, bl!!! Kardus į makštis! Visi nuo arklių! Vesti arklius į štabą ir priduoti, o jus paskiau apiformins! Kelią parodys karininkas!”. Kavaleristai buvo labai disciplinuoti – tvarkingai pridavė ir arklius, ir save. Nu ir ką – popiežius atidavė žemių Cispadinei respublikai, davė meno kūrinių Prancūzijai ir padėjo parašą, o N armija gavo pinigo, ir kelnės jau nekrito. Ir kairys flangas tapo saugus.

1797m kovo 10 N armija pajudėjo į Vieną. Pajudėjo 3 kryptimis – 1. Žuberas su 18 500 į šiaurę, Adidže slėniu per Tirolį, 2. N su trimis divizijomis (Ožero, Seriurje ir Bernadotas - gausiausia grupuotė, > 30 000) į rytus, „pajūriu“ ir 3. tarp jų Masena divizija.

Tirolio grafystė nuo XV a. priklausė Habsburgams ir kalnuose „kabėjo“ virš Lombardijos, todėl reikėjo šį kraštą neutralizuoti, kad būtų saugūs N armijos užnugariai. O Žuberas vadovavo 3 divizijom – savo ir dar 2, t.y., žygyje į Vieną N tiesiogiai vadovavo 3 divizijom ir jo generolas pavaldume taip pat turėjo 3 divizijas. Korpusą kitaip tariant, o korpusinė armijos organizacija jau būdinga Didžiajai armijai.

Tiroliečiai buvo „žiauri, kietasprandė, kariauti įpratusi tauta“ (perfrazuojant Petrą Dusburgietį). Prancūzai tiroliečiams vienareikšmiškai buvo priešai. Pralaužęs austrų armijos gynybines pozicijas ir lipdamas ant kulnų, Žuberas stūmė austrus į šiaurę/rytus, o tiroliečius pastatė į vietą botagu ir meduoliu. Sokolovas kaip aršus Napoleono/franko-filas/fanas suprantama akcentuoja meduolį, nors savaime aišku, kad visko buvo. Žuberas uždraudė atsakyti ugnimi į tiroliečių ugnį, ir prancūzai artėdavo prie kokios gyvenvietės ant šautuvų užmovę kepures, ir dažnokai tiroliečiai dingdavo kalnuose, nes jiems buvo kaip ir nepatogu/nemalonu :o šaudyti į tokius prancūzus. Taip pat Žuberas įsakė šaudyti vietoje tuos, kas savavališkai įėjo į tiroliečio trobą, nesvarbu, ar vandens atsigert ar ko kito arba automatiškai tribunolas, jei išėjai už stovyklos ribų. Žodžiu, Žubero korpusas judėjo per Alpes upių slėniais, takais ir perėjomis, o tirololiečiai stebėjo judėjimą nuo kalnų. Vienaip ar kitaip prancūzų armija daugiau-mažiau suėjo „į vieną“ aplink Klagenfurtą, o vėliau pasiekė ir Leobeną, 150-160 km. nuo Vienos (pėsčiomis, oru - 120km)

Piečiau Masena divizija susidūrė su generolo Luzinjano daliniais ir mūšyje kalnuose jį sutriuškino į šipulius. Sutriuškino tai sutriuškino, bet kautynės buvo atkaklios – austrai finalinėje stadijoje kovėsi kare rikiuotėje.

Biškį apie anų laikų kavaleriją. Prancūzai Italijoje bijojo ne austrų pėstininkų, o kavalerijos, kuri buvo geresnė nei prancūzų. Be to, Italijos armijoje kavalerijos buvo nedaug, o pastiprinimai buvo tik pėstininkai, kavalerijos N negaudavo. Suprantama, kad kalnuose kavalerija kaip ir nereikalinga, bet vienaip ar kitaip tiek lygumoje, tiek kalnuose ji epizodiškai pasirodo. Luzinjano kare buvo priverstinė rikiuotė „apsuptyje“ prieš pėstininkus. N laikais ir vėliau pagrindinis kavalerijos taktinis ginklas buvo tiesioginis fizinis smūgis galopuojančia, itin glausta kavaleristų rikiuote. Pvz., eskadronas 100, 2 linijos raitelių po 50, ir rikiuotės plotis 40m., ty. arkliui tenka mažiau nei 1m. Toks reglamentas, o reglamento autoriai Fridrichas II ir jo kavalerijos generolai. Anksčiau buvo Gustavo Adolfo, Švedijos karaliaus, taisyklės – kai pamato priešo akių baltymą (nu 10m), pirmos linijos kavaleristai salve šauna iš pistoletų, tada pistoletą į dėklą, traukia kardą ir pereina į galopą. Aišku, kad nei pataikysi jodamas, nei pilnavertis galopas gausis, todėl prūsai ir pasirinko maksimalų aliūrą bei šaltą ginklą, kuris panaudojamas iš esmės tik persekiojant priešą arba prieš 3 ar 4 ir tt linijas, nes 1, 2 ir tt linijas tiesiogine prasme nušluoja žirgai. Tokia teorija, o praktikoje visaip būdavo ir puolant, ir ginantis, galiausiai ir arklys turi savo nuomonę. Kavalerijos ataka buvo įspūdinga, ir pridėti į kelnes, kai matai dulkių debesį, girdi kanopų bildesį, trimitų garsus ir puolančiųjų riksmus, buvo net labai normalu. Neabejoju, kad į kelnes pridėdavo ir puolantys kavaleristai. O geriausia gynyba nuo kavalerijos – kare rikiuotė, dažniausiai 2 linijom, daugiau geriau. Kavalerija labai retai įveikdavo kare, todėl mūšyje kavalerija irgi pakankamai retai frontaliai atakuodavo tvarkingą pėstininkų rikiuotę. Kavalerijos pliusai 100proc. atsiskleisdavo tik atakose iš flangų/užpakalio arba kai pėstininkų rikiuotė suardyta pvz. artilerijos. Ir neįsivaizduoju, kaip šiame kontekste kavalerija frontaliai atakuodavo kavaleriją, t.y., manau, kad retai taip būdavo. Spėčiau, kad dažniau kavalerija atakuodavo priešo kavaleriją, kuomet ta užsiėmusi kitkuo – pvz., Austelice N raitieji jėgeriai ir dragūnai sudorojo rusų kavalergardus, kuomet tie dorojo 24 demibrigados kare, kuri buvo artilerijos sudarkyta. Sokolovas apie kavalerijos taktiką prieš kavaleriją neužsiminė, bet paminėjo vieną kavalerijos praktiko-teoretiko rekomendaciją – dislokuoti kavaleriją taip, kad ją pasiektų priešo šautuvų ar pabūklų ugnis. Eksperto nuomone, ugnyje atakos ar galo laukiantys kavaleristai su dideliu malonumu atakuos priešą, nes beprasmė mirtis laukiant atakos signalo labai jau xjova. Egipte per dykumas prancūzai judėjo milžiniškomis kare, nes mameliukai neturėjo pėstininkų. Visi žino komandą „Asilai įr mokslininkai į centrą“ – pasirodžius horizonte mameliukams, tai buvo rutininė komanda (apskritai, komanda „visi likę į centrą“ yra įprasta komanda, kai dalinys formuoja kare), nors dabar tie asilai-mokslininkai gal atrodo juokingai.


Pats Luzinjanas pateko į nelaisvę, ir N neleido jo garbėsžodiškai paleist, nes anksčiau Brešijoje jis kažką ne taip padarė su prancūzų belaisviais (kitus generolus ir karininkus paleido). Luzinjanas jojo su Masena divizija, lydymas štabo karininko, ir patarė – „Pasakykit savo generolui, kad šioje vietoje jo divizija nepraeis“. Į tai Masena – „Vakar aš parodžiau Luzinjanui kaip reikia kautis kalnuose, o dabar parodysiu kaip maršu žygiuoti per kalnus“. Parodė, o paskiau ir paleido generolą - Sokolovas atkasė Luzinjano laišką ar tai Masena, ar tai Napoleonui, kuriame jis prašėsi namo, nes turįs sutvarkyti kažkokius degančius reikalus. N spjovė ir paleido Luzinjaną – jei generolas toks užsiėmęs ir visur turi degančių reikalų, ką bedarysi, teks pasiųsti jį nx. :)

N su 3 divizijom žygiavo piečiausiai 30-40km. pločio sąlygine lyguma, tarp jūros ir Alpių, o prieš jį žymiai silpnesnės, 2x mažesnės, erchercogo Karlo pajėgos. Princas nusprendė gintis ties Taljamento upe. Prancūzai priėjo upę, davė keletą salvių ir atsitraukė. Austrai nusprendė, kad šiandien viskas, ir grįžo į stovyklą. Bet už poros valandų prancūzai vėl pasirodė – centre Seriurje, dešinėje Bernadoto ir kairėje Gyjo (Ožero tuo metu buvo Paryžiuje su laimėtom vėliavom) divizijos, viso apie 30 000. Rikiuotė kovinė, ir Taljamento buvo forsuota kaip per paradą. Kiekvienos divizijos rikiuotė maždaug tokia – priekyje lengvoji demibrigada „išsklaidytoje/išskleistoje/išbarstytoje rikiuotėje“ (rus. pассыпной cтрой, kaip teisinga xzj), už jos paraleliai 2 demibrigados - kiekvienos priekyje 1 batalionas linijoje, už 2 batalionai kolonomis, už jų – paraleliai 2 demibrigados po tris batalionus kolonomis. Upė gylis maždaug iki juostos, ir tokia idealia rikiuote 3 N divizijos forsavo upę priešo akivaizdoje. Psichologinis efektas buvo pritrenkiantis. Prieš forsavimą N šūktelėjo Bernadoto, t.y., Reino divizijos kariams – „Italijos armija žiūri į jus!“, o Italijos divizijoms atvirkščiai, ir kariai nėrėsi iš kailio, kad pasirodyti kuo geriau. Iš esmės Taljamento forsavimas buvo jėgos ir taktinio meistriškumo demonstracija – austrai kiek pašaudė ir nusirito nuo upės ir toliau tik traukėsi ir traukėsi. Ir Julijaus Alpėse tas pat - Žubero, Masena, Gyjo ir Seriurje divizijos (Bernadoto divizija į Alpes atėjo per Laibachą/ Lliublianą) divizijos stūmė austrus į rytus/šiaurę, ir austrai nelaimėjo nė vienų kautynių ir nesugebėjo sustabdyti prancūzų puolimo. Austrų armijoje vyravo chaosas, nes kalnuose Karlas negalėjo koordinuoti veiksmų su ateinančiais pastiprinimais - N divizijos atakavo ir tuos, ir tuos „iš visų pusių“. Sniegas ir šaltis irgi suvaidino savo vaidmenį. Visa Europa kalbėjo apie mūšį prie Tarviso perėjos, dar žinomą kaip „mūšis virš debesų“, 1 500m. aukštyje. Masena užėmė ir sugebėjo išsilaikyti perėjoje, tuo būdu iš Italijos besitraukiantys austrai buvo atkirsti nuo saviškių, ir iš pietų juos pribaigė persekiojantys Gyjo ir Seriurje. Mūšyje pasižymėjo generolas Masena, kurio demibrigada pralaužė austrų centrą, sukėlė paniką ir bėgantys su savimi nunešė bandantį kontratakuoti erchercogą Karlą, kuris pats vos nepateko į nelaisvę – grenadierius atidavė žirgą, ir Karlas sugebėjo pabėgti. O į nelaisvę pateko 4 000 Bojaličiaus junginys, kuris buvo suspaustas Masena, Gyjo ir Seriurje.

Karas artėjo prie pabaigos, todėl byškį politikos. Balandžio 7 N užėmė Leobeną, o dar kovo 31 jis parašė laišką Karlui su mandagiu pasiūlymu sustabdyti karo veiksmus. Prancūzų avangardai 150km. nuo Vienos, kas sukėlė sostinėje paniką, buvo ruošiamasi evakuacijai į Prahą, ir nieko keisto, kad balandžio 7 pas N atvyko austrų atstovai ir paprašė paliaubų. Buvo sutarta dėl 5 dienų paliaubų, bet N pareikalavo preliminarių sąlygų – tik tuo atveju jis tęs derybas. Balandžio 18 naktį austrai buvo priversti sutikti su N sąlygomis, ir buvo pasirašytas preliminari taikos sutartis. N sąlygos iš esmės sutapo su Direktorijos reikalavimais – Austrija privalo atsisakyti Pietų Nyderlandų (Belgijos), vakarinio Reino kranto, Savojos ir Nicos grafystės (de facto šios žemės jau buvo prancūzų rankose) ir pripažinti Lombardijos nepriklausomybę – va Lombardija jau buvo asmeninis N reikalavimas, nes Direktorija planavo ją grąžinti Austrijai. N kaip korsikietis gal jautė Italijai sentimentą ar atsakomybę už Lombardiją, kurioje jis sukėlė nacionalinio išsivadavimo judėjimą, davė daug pažadų/avansų ir tt., xzj. :| Pažymėtini 2 dalykai – 1. N neturėjo Direktorijos įgaliojimo vesti taikos derybas ir 2. balandžio 17-18d. Moro ir Gošo armijos forsavo Reiną. Bet viskas greitai išsisprendė N naudai – gegužės 31 įgaliojimai buvo suteikti (Direktorija sutiko ir dėl Lombardijos statuso), o Moro ir Gošas sustabdė karinius veiksmus, nes N neformaliai tapo visos armijos vadu. Taigi N pasirodė visame gražume ir kaip karo laimėtojas, ir kaip taikdarys – to jis ir siekė. Derybos tęsėsi iki rudens, ir buvo vienas niuansas – pirminėje sutartyje buvo pažymėta, kad Austrijai bus rasta kompensacija už Lombardiją. Kas sumokės, bl? Ir čia laiku po kojom pasipainiojo Venecija. Venecija turėjo nemažai žemių šiaurės Italijoje, Terra Ferma (Brešija, Verona, kt.), ir pavasarį ten įvyko išpuoliai prieš prancūzus, nužudyta apie 400 sergančių/sužeistų, o Venecijoje nuskandintas prancūzų karo laivas. Pasinaudoję pretekstu, birželio 14 prancūzai užėmė Veneciją, dodžas „atsistatydino“, ir aristokratų/oligarchų respublika baigė savo dienas - Venecija buvo atiduota Austrijai už Lombardiją. Austrai nesipriešino tokiai kompensacijai ir su malonumu priglaudė Veneciją po sparnu. Prancūzai iš Venecijos pasiėmė Jonijos salas, mat jau planavo dalinti Osmanų imperiją („ligonio palikimą“). :)

Cispadinę ir Transpadinę respublikas („šiapus Po“ ir „anapus Po“) įkūrė N. Cis apėmė užimtas popiežiaus valdas, o Trans Lombardiją. 1797m. birželio mėn. abi respublikos buvo sujungtos į Cizalpinę („šiapus Alpių“) respubliką, ir Austrija taikos sutartyje pripažino jos nepriklausomybę. Buvo kilęs ginčas tarp Prancūzijos ir Ciz respublikos dėl pavadinimo, kuris savaime buvo xjovas. Prancūzija norėjo, kad respublika vadintųsi prancūzų atžvilgiu, ty., Transalpine, o italai užsispyrė – tai prancūzai yra transalpiniai, o jie kaip tik šiapus Alpių. Romos imperijos laikais šios žemės vadinosi Cizalpine Galija, ir italai galiausiai pasivadino kaip norėjo. O 1802m N padėjo tašką – Cizalpinę respubliką pervadino į Italijos respubliką, kas davė pradžią... ir tt.

Iki sutarties pasirašymo N gyveno Mombelo rūmuose prie Milano, kur įsikūrė ir jo „dvaras“. Ten lankėsi visa Italijos grietinėlė, nors manau vyravo siekiančios N dėmesio/palankumo kilmingos gražuolės ir generolai/karininkai - jaunimas taip sakant. Dvaras gyveno linksmai, bet N liko ištikimas Žozefinai ir nekreipė dėmesio į gražuoles. Kvailys - reikėjo atkreipti, nes gavosi, kad darmai 2 metus trynėsi Italijoje, o Žozefina tuo tarpu jautėsi kaip žuvis vandenyje ir neleido laiko veltui. Ir armija ją mylėjo, o savo meilę išreiškė tokiais žodžiais - „Senutė mums laimę neša!“. Ji iš tikro su visais buvo labai maloni ir kiekvienam prašančiam stengėsi padėti, o tais laikais moterys >30m. vadintos bobutėm. Mokslininkai „dvare“ jautėsi kaip namie - Monžas, Bertole, kt buvo N draugai, vakarais vykdavo moksliniai „seminarai“ ir tt. Volta pademonstravo savo bateriją, ir N buvo taip sužavėtas, kad buvusį rūmuose Voltero atvaizdą dėl panašių pavardžių palaikė Volta. 1797 spalio 17d buvo pasirašyta Campo Formio taika, o lapkričio 17 Napoleonas paliko Italiją. Taikos sutartį į Paryžių nuvežė armijos štabo viršininkas Bertje ir matematikas Monžas. N nusiuntė laišką Direktorijai, kuriame buvo tokie žodžiai (deja rusiškai, versti nemoku) :

„Науки, открывшие нам столько тайн природы, разрушившие предрассудки, сослужат нам ещё большую службу. Будут сделаны новые открытия, необходимые для счастья людей, найдены новые законы природы. Но для этого нужно любить учёных и покровительствовать наукам. Примите же с равным уважением заслуженного генерала и учёного-физика, и тот, и другой славят своё Отечество и делают знаменитым имя французов“.

N mylėjo ne tik karą, bet ir mokslą, o I Italijos kampanija buvo šviesiausias periodas N gyvenime. Manau, kad visi taip mano. :)

Dar apie belaisvius. Tuo laikotarpiu belaisvių kareivių nepaleisdavo, jie gyvendavo miestuose ir miesteliuose, kur nulydėdavo konvojus. Nebūdavo jokių specialių barakų ir spygliuotų vielų - rasdavo kokį pakenčiamą statinį apgyvendinimui. Žandaras ar kareivis ryte-vakare patikrindavo, ar visi, ir dirbdavo viešuosius darbus ar privačiai pas kokį fermerį ar buržujį. Privalėjo nešioti uniformą, jei suplyšdavo, turėjo pasisiūti naują, nes kiekvienas užsidirbdavo pinigo. Nedaug, bet užtekdavo ir pavalgyt, ir apsirengti. Jei pabėgdavo, kas buvo labai reta, ieškodavo, surasdavo ir į katorgą. Į laisvę, kai keisdavosi belaisviais, „amnestija“ ir pan., nors nemaža dalis namo negrįždavo. Dar 1792m. buvo priimtas įstatymas, dėl baudžiamos atsakomybės už belaisvio įžeidimą ar ką blogiau.
M-Napoleon-Map-2-1024x500.jpg
Daugiau-mažiau parodyta visa 1796-1797m. kampanija, ir dešinė pusė matosi geriau, nes ten tik 3 N armijos grupuočių judėjimas Vienos link. Ir matyti Napoleono operacijos strategija – armija irgi padalinta į 3 dalis (austrų armijos į Lombardiją visada įsiverždavo „dalimis“), bet Žuberas ir Masena gavo konkretų įsakymą atkirsti Karlą nuo tėvonijos bei ateinančių pastiprinimų, ir tai pavyko įgyvendinti. Velnias koją nusilaužtų tuose kalnuose, bet Žuberas (centre, nuo Trento) kalnuose sukosi kaip vijurkas, kaip ir Masena kiek piečiau – Žuberas daugiau lupo rezervus, o Masena ir rezervus, ir Karlą.
Last edited by majolis on 2022-11-04 19:08, edited 1 time in total.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-11-04 18:16

planas 1.jpg
Tas pats, o matosi geriau.
Post Reply