Keistesni interviu rusų kalba

Naujas temas kurkite čia
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 18:10

Dego ir SanMikelės (Pjemontas) kaimuose, vienas šiauriau nuo Montenote, kitas į vakarus, nutiko du epizodai 3-4d. intervalu, prie Dego 3 d. nuo kampanijos pradžios, prie SanMikelės vėliau. Dego strategiškai labai svarbus – užėmęs šį punktą, N praktiškai atkirto Austrijos armiją nuo Pjemonto armijos.

Prancūzai gana lengvai (didelė kiekybinė persvara) užėmė austrų įtvirtinimus prie Dego. Nu ir ką – ėmėsi iš peties švęsti pergalę, o Masena nujojo pas kažkokią gražuolę kitame kaime. Kitaip tariant – kaip kas išmanė, taip marodieriavo... Pagrinde čiupo tai, kas geriama ir valgoma. Tuo tarpu link Dego pagal orderį - kaip vokiečiams ir priklauso - judėjo austrų pastiprinimas, 4 000. Jie girdėjo mūšio garsus, vietiniai sakė, kad ten jau prancūzai, o tie – „Ja, ja, viską žinom, pas mus orderis. Ja, ja, ordnungas viską žino“. O raštiškas įsakymas buvo valanduotas biškį po 24:00 (turėjo būt „iki“), ir tekste figūravo „rytoj“, taigi pastiprinimas judėjo net labai tvarkingai. Kroatų batalionas, > 1 000 (pietinių slavų austrų kariuomenėje buvo dx), „rytoj“ paryčiais paprasčiausiai įėjo į Dego, pamatė su buteliu v obnimku miegančius postuose karius, apskritai visi prancūzai kur atgulė, ten knarkė, iš aprangos vyravo apatiniai, kai kur ir tų nebuvo, nu vienas kitas protarpiais dar bandė užplėšt ką nors revoliucinio, bet po kelių indėniškų klyktelėjimų vėl atsijungdavo. O ginklus visi buvo kažkur užmiršę... Kroatai ėmėsi..., ir redutas akimirksiu grįžo austrams su viskuom, kas buvo. Vienais apatiniais (kai kas pasakojo, kad moteriškais) raitas atlėkė Masena, davė pyzduliai karišku žargonu, bet nieko nesušaudė, nes pats išrodė negeneroliškai, o ir savijauta buvo x... Kariai atrodė ir jautėsi ne ką geriau, bet visi kaip vienas mušėsi į krūtinę, šaukė, kad va darbar tai tikrai!!! Ir prasidėjo antras reduto šturmas. Ir mūšis buvo atkaklus ir kruvinas, atakos ėjo viena po kitos, bet austrai didvyriškai gynėsi. Prancūzų pergalę lėmė trečias 8 semibrigados (pulko) forsuotas maršas kalnais. Šis Ožero divizijos pulkas buvo keliolika km. į vakarus, ir išvakarėse gavo įsakymą forsuotai marširuot į Dego, kad padėt „pirmam“ šturmui. Kai atmarširavo, redutas jau buvo prancūzų rankose. Tada įsakymas atgal, ir per naktį kalnais grįžo atgal, tiksliau - nuėjo apie 8km. ir nuėjo miegot. O ryte įsakymas vėl forsuotu maršu į Dego. Ir ką – pusiaubrigada pasirodė prie reduto pačiame mūšio įkarštyje, iš eigos atakavo austrus iš flango, ir austrai buvo sutriuškinti, iš 4 000 ištrūko apie 1 500.

8 semibrigada yra dar vienas pavyzdys, kokia „demoralizuota“ buvo Italijos armija. Apie vadus net nesinori kalbėt – duoda įsakymus marširuot pirmyn-atgal, patys marširuoja kartu su kariais per kalnus, vėliau veda karius į ataką ir tt.. Aišku, kad š... verti, bet kariai jų kažkodėl klauso. O tai jau netvarka. Tos 8–sios pusbrigados atakai vadovavo štabo viršininkas pulkininkas Laniusas – ropštėsi į kalną šturmuojančios kolonos priekyje, iškėlęs ant kardo kepurę (tokia mada tapo įprasta Italijoje), kiti pulko karininkai iš paskos, o kariai paskui juos ėjo į durtuvų ataką kaip pasiutę. Tai tik vienas iš dešimčių Italijos kampanijos pavyzdžių. Taigi N net labai nuskilo ir su vadais, ir su kariais - Italijos armija buvo puiki.

Paraleliai prancūzai stūmė į vakarus Pjemonto kariuomenę. Ten, jau Pjemonte, buvo miestelis SanMikelė. Seriurje divizija jį lengvai užėmė, ir vėl kaip Dego – pergalę atšvęst tai reikia. Kaime užstrigo šveicarų pulko kelios kuopos, kurios pasislėpė po lapais vietos vaistininko sode/darže. Po valandos kitos iškišo nosį – ogi gatve šlaistosi prisisiurbę prancūzai ir rėkalioja nei šį, nei tą. Šveicarai kartu su kontratakuojančiais pjemontiečiais kad joblino..., ir kaime prancūzų neliko. Po incidento N laiške tėviškai ramino S - „Brangus generole, nesikrimskit dėl šio menko nesusipratimo - ateityje Jūsų laukia didžios pergalės... ir tt“. N 26m., S 52 m., S karininkas, o N dar nėra ant svieto. Ir S divizija toliau ėjo kaip peilis per sviestą – netrukus kaimas vėl prancūzų rankose, o lemiamajame mūšyje prie Mondovi generolas vedė į durtuvų ataką centrinę divizijos koloną, su adjutantais žygiuodamas 10 žingsnių priekyje. Po pergalės Pjemontas paprašė taikos. Mūšyje prie Mondovi žuvo pramušgalvis 52-metis kavalerijos generolas Senželis (Sengel – iš Elzaso, vokietis) kuris buvo trumparegis, bet į atsargą jo niekaip neišėjo išgrūst, spardėsi visom keturiom. Kai kas teigia, kad jo pavardę su dar keliomis N ištarė mirdamas. Skamba gražiai, bet abejoju - tų „paskutinių žodžių“ dx ir dar biškį. Ieškojau iliustracijų, bet radau tik vieną, kur Senželis be galvos, bent aš jos nematau. Pasitikslinau – buvo sužeistas kulkų ir kardo, amputuotas ir greitai mirė. Prieš mirdamas N pasiuntė nx.

Aišku, kad Dego ir SanMikelės incidentų N nepraleido pro akis – kelios dešimtys marodierių buvo sušaudyta, ir šia prasme visi tolesni kreipimaisi į armiją buvo itin griežti. N – „Aš nepakęsiu, kad niekšai ant mūsų laurų drabstytų purvą“. Drausmė tapo patenkinama, bet įvairių šlykštybių be abejo pasitaikydavo. Kare tai nešvengiama.

Nuo atvykimo į Italijos armiją ir kampanijos pradžioje N daugiau vadovavo netiesiogiai – įsakymus generolams nešiojo adjutantai, atgal ėjo vadų raportai. Pasak Klauzevico, Pjemonto sutriuškinimo operacijai N vadovavo strategiškai, o taktinius klausimus išsprendė vadai. Suprantama, kad tuose kalnuose chrien visur sudalyvausi, mūšiai tai šen, tai ten ir tt. – „6 pergalės per 6 dienas“ ir pan. Iš kitos pusės, N puikiai suprato, kad patyrę koviniai generolai, tokie kaip Masena, Ožero, Lagarpas (apie 40m.), Seriurje (52m.), kt., mūšio įkarštyje galėjo armijos vadą pasiųst nx. Trumpai tariant, N vadovavo „visaip“, ir jokių generoliškų ekscesų niekados nepasitaikė. N valia ir charizma nekelia nė menkiausios abejonės, todėl ir nepasitaikė.

Stendalis tais laikais (berods?) trynėsi Italijoje, parašė „Parmos vienuolyną“ – skaičiau, bet apie N nieko nepamenu, apskritai nieko neatsimenu, manau, kad karas tebuvo fonas meilės istorijai. Literatūriški, bet faini 2 „kariniai“ Stendalio pastebėjimai. 1. Po to, kai N kariuomenė įžengė į Milaną, Lombardijos sostinę, beveik savaitę vyko linksmybės, visi šoko, dainavo ir tt., ir pan., bet „vėliau gerieji milaniečiai suprato, kad armija mieste yra didelis blogis“ (absoliučiai taikli pastaba). Nu ir 2 epizodas apie batus – šaunus jaunas kapitonas buvo pakviestas į balių pas Milano gražuolę, kažkokią grafienę. Viskas ok, bet kapitonas neturėjo batų, tik padus, kuriuos adjutantas jam kažkaip pririšdavo. Baliaus proga pririšo gražiausiai kaip mokėjo (banteliai ir kt. xiernia), kapitonas atvyko i balių, greit sėdo už stalo ir sėsdamas vikriai įkišo patarnautojui į kišenę 5 frankus, viską, ką turėjo. Įkišo todėl, kad padavėjo ar liokajaus (nežinau kaip jie vadinosi) veidas išliko absoliučiai mandagiai šaltas ar atvirkščiai - priraišiotų padų kaip tikras profas jis „nepastebėjo“. Už stalo kapitonas jautėsi saugus ir greitai apie savo „batus“ užmiršo – greičiausiai baliuje ir po jo daug įdomaus nutiko. Skaitysiu „Parmos vienuolyną“ per naują.

Anais laikais netektys maršo metu buvo didesnės, nei netektys mūšyje, aišku, ne užmušti, nors kalnuose žuvusių tikrai pasitaikydavo, o susižeidę, susilaužę, atsilikę ir pan., didesnė dalis vėliau vėl rikiuotėje. Daug pergalių N pasiekė būtent dėl neįtikėtino dalinių judrumo tiek kalnuose, tiek lygumoje, o netektys mūšiuose (užmušti, sužeisti, nelaisvė) kaip taisyklė buvo mažesnės nei austrų. Suprantama, kai pergalė, tai normalu, bet reik turėt omeny ir maršų netektis – daugybę kartų po forsuoto maršo prancūzai iš eigos atakuodavo priešą, ir tai lemdavo pergales. Abejoju, ar buvo skaičiuojamos maršų netektys, nors ką gali žinot. Chrestomatinis ir visom prasmėm iliustratyvus yra vėlesnis Morengo – Deze gavo įsakymą su divizija žygiuot kažkur kitur, bet nuo ryto ausyse mūšio garsai, ir po kiek laiko jaunas, bet patyręs vadas suvokė, kad kažkas ne taip. Deze spjovė į įsakymą, apsisuko ir divizija forsuotu maršu nuskubėjo į Morengo, iš eigos atakavo pergalę jau švenčiančius austrus, ir N laimėjo įspūdingą pergalę. Atakos metu Deze žuvo, ir N verkė prie žuvusio draugo. Čia ne išmislas.

O batai... Basam per kalnus laipiot lengviau - ne taip slysta kojos, bet visi kiti variantai teisėti ir svarstytini.

Dabar bus iliustracijos - planuoju min 5 postus, nes kitaip nemoku. Nieko blatno nebus, bet norėčiau vieną kitą komentarą kyštelt. O iliustracijos... Jos tiesiog iš tos epochos. :)
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 18:32

Masséna058,général_Masséna1796.jpg
Masena. Veidas suktas prancūziškas, uniforma - divizijos generolas. Neabejoju, kad gražuolių Italijoje turėjo per akis, o ir pinigą mėgo. Šių silpnybių požiūriu N buvo liberalas - svarbiausia, kad vadas būtų drąsus, nebijotų nei priešo, nei jo.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 18:46

Augereau_au_pont_d'Arcole.jpg
Ožero ant Arkole tilto - vienintelis generolas, nesužeistas tų šturmų metu. Rankoje ne kepurė ant kardo. Nupaišytas momentas, kai dar sekundė ir tų rūsčių karių už jo neliks. Likęs vienas su vėliava, Ožero žingsniu grįžo - o kariai sugulę už dambos. Ėmė keiktis - "Jūs pasigailėtini bailiai ir pan". Kariai - "Tikrai taip, mylimas generole - bailiai. Prašom prigult prie mūsų." Daug nemąstęs, Ožero prigulė, perkalbėjo apie situaciją ir nuropojo toliau vadovaut divizijai. Įtariu, kad visi biskį padarė...
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 19:12

Jean_Mathieu_Philibert_Sérurier_(1792).jpg
Seriurje. Uniforma - spėju, kad ikirevoliucinė, karališkos armijos. Karališkos armijos karininkas, vėliau revoliucinės armijos generolas. Kai vedė į durtuvų ataką savo diviziją, dalyvis vėliau parašė - "Matydamas prieš save šį seną, tvirtu žingsniu į ataką vedantį generolą, aš užmiršau visas baimes - tenorėjau būt greta jo ir būt vertas jo".
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 19:42

Berthier,.jpg
Armijos štabo viršinikas Bertje. Legendinis N štabo viršininkas. Jis buvo fenomenalus štabistas, štabistas iki kaulų čiulpų. N, jau konsulas, norėjo kariaut, bet Moro jį pasiuntė - pagal naują konstituciją vadovaut armijai konsulas negali. Tuomet N paskyrė Bertje Italijos armijos vadu. Tą pagavo panika - "Napaly, aš juk štabistas, kaip vadovausiu armijai?". N į tai - "Nusiramink, drauguži. Aš pas tave atvyksiu "inspektuoti", ir abu atsidursim savo vietose". Kaip sutarė, taip ir gavosi.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 19:59

Louis_charles_desaix.jpg
Deze. Legendinis N armijos generolas, Aukšutinio Egipto užkariautojas, prieš mameliukus vedęs į ataką ant kupranugarių savo "kavaleriją", t.y., kupranugarinę kavaleriją. Mameliukai išlakstė į visas puses, ir kaip karinė jėga dingo. Vienas iš nedaugelio N draugų, visada sakęs N "tu".
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-24 20:25

Dego_1796.jpg
Dego. Pagal viską šturmuojamas kalnas/redutas dešinėje, nors nesu iki galo tikras. Maždaug matosi, kas yra kalninio reduto šturmas konkrečiai ten, kur startavo N kampanija, kampanija, kuri už metų baigėsi pergale. O čia tik 3-4 kampanijos diena - prancūzai ropščiasi į kalną. To gero ateityje bus per akis.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-27 13:50

Truputis apie tą epochą. Kaip kariavo ir pan.

Kol Masena ir Lagarpas tvarkėsi su austrais (vėliau abu persimetė į Pjemontą), Ožero ir Seriurje divizijos atakavo Pjemonto (ar Sardinijos – chrienznj) karalystės kariuomenę, stūmė ją į vakarus, į Pjemonto žemes. O tie nuo Ožero pasislėpė ant kalno viduramžių pilies griuvėsiuose (Cossaria), ir chrien tau. Ožero ryžosi šturmui (N įsakymuose tik pirmyn ir pirmyn – operacijos sėkmei greitis esminis dalykas). Prancūzai užsiropštė an kalno ir įvyko kruvinos kautynės ant griuvėsių, prancūzai net kopiečių neturėjo, kariai ropštėsi ant sienų kaip kas išmanė, bet tik nusiprausė krauju ir atsirito nuo kalno atgal. Už kažkokio akmens pasislėpė vienas grenadierius ir laiks nuo laiko pykšteldavo. Tais laikais jokių snaiperių nebuvo, nes šautuvas kaldavo min. 10m. į vieną ar kitą pusę nuo taikinio, efektyvi buvo tik 100-tų šautuvų salvė. Iš griuvėsių riktelėjo „snaiperiui“ – „Užteks žaisti, ateik - užkasim ir išgersim“ (kalbos labai panašios). Tas paliko savo strielbą, užlipo prie tvirtovė, susitiko su išėjusiais, išgėrė bei užkando. Vėliau grįžo ir vėl užėmė poziciją prie savo akmens. Vakare paliaubos – prancūzai vėl užsiropštė ant kalno, surinko žuvusius ir sužeistus. Iš tvirtovės išėję padėjo, ir vėlgi drauge užkando ir išgėrė – to reikalo tvirtovėje jau beveik nebuvo likę, taigi prancūzai vaišino. Ant rytojaus Ožero ultimatumas – arba pasiduodat, arba visiems pyzdauskas. Ir buvo pasirašytas keistas dokumentas apie pasidavimo sąlygas – suprantama, karininkams ir puskarininkiams garbės žodis ir laisvas iki kitų metų, bet įdomiausia tai, kad juodu ant balto buvo užrašyta, kas bus su kitais, 1 100. Kadangi gerai kovojo, visi išeina su vėliavom ir ginklais, kulniuoja porą km. „užnugarin“ į N štabą ( suprantama be jokio eskorto), ten N priima jų paradą, ir tada 1 100 sudeda vėliavas ir ginklus. Realiai taip būt negalėjo – Ožero suprantama visus nuginklavo, o kita - kaip užrašyta, taip ir buvo padaryta. Yra toks žodis bl...yn, bet koks kitas čia netinka.

„Garbės žodis“ - iki metų pabaigos prieš mus nekariausi, paskiau kaip nori. Duodi raštišką garbės žodį – laisvas. Tais laikais tai įprasta-kasdienė praktika karo metu. Suprantama tik karininkai, kai kada ir unteroficieriai. Eiliniamas nelaisvė, apie jų nelaisvės sąlygas nieko nežinau, bet nuoširdžiai abejoju, kad jos buvo blogesnės nei šiandien, greičiau atvirkščiai.

Prancūzai laiks nuo laiko apsišaudydavo su anglais jūroje, ir vieno nedidelio laivo kapitonas pateko anglams į nelaisvę. Neužilgo Įvyko pasikeitimas belaisviais, kapitonas nulėkė į Paryžių – duokit laivą, ir aš toliau... Biurokratas tarė – „Stop - karo tvarka yra rimta tvarka. Ar pats turi anglų pažymėjimą, kad tau negalioja garbės žodis?“ Kapitonas – „Bet aš pakeistas į kitą belaisvį, čia jokių garbės žodžių nereikia“. Klerkas į tai – „Ką sakai tu ar kiti prancūzai mums px. - mums reikia oficialaus anglų (bl) rašto, kad tau garbės žodžio įsipareigojimai negalioja. Neturi tokio? – tuomet ir toliau būk laisvas, ilgai laukei – dar palauksi...“. Kapitonas kankinosi beveik metus, kol atėjo raštas iš Anglijos, kad prancūzų kapitonas nesuvaržytas garbės žodžiu ir kariaut gali. Tada gavo laivą ir laimingas kariavo. Archyvuose tūkstančiai tokių dokumentų.

Panašumo su šiandiena nulis.

Tų laikų („mediniai“) karo laivai mūšyje labai retai būdavo paskandinami, ta prasme buvo labai gyvybingi. Korpusas nuo artilerijos sviedinių skylėtas kaip rėtis,„persiūti“ abu bortai ir žemiau vaterlinijos, o laivas nė negalvoja skęsti. Laivas paprastai pasiduodavo, kai negali priešintis - visi deniai tiesiogine prasme „nušluoti„ ,nėra nei artilerijos, nei jūreivių/karių arba nudaužti stiebai, ir laivas, praradęs galimybę manevruoti, tampa gelda. Žūdavo dažniausiai nuo „medinės kartečės“ – sviediniui persiuvus bortą, iki 10m. spinduliu medinės skeveldro praktiškai visus „išjungia“. Nuleidžiama vėliava – ženklas, kad laivas pasiduoda. "Ačiū Dievui" - taria abi pusės, ir toliau viskas pagal taisykles, kaip pridera.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-27 13:58

coseria pilis Brdzetti.jpg
Va ant tokio kalno tie Cosseria pilies griuvėsiai, o juose > 1100 karių. Gal yra savanorių palaipiot ir pažaist karą? ..., kto xočet porabotat? :)
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-27 14:03

Cossario ataka.jpg
Cossario ataka.jpg (22.62 KiB) Viewed 468 times
Prancūzai šturmuoja kalną, ir čia tik žiedeliai.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-27 14:20

Attaque_du_château_de_Cossaria,_13_avril_1796.jpg
Kova ant griuvėsių - šaknelės. Autorius prancūzas, paveiksle Pjemonto karių beveik nematyti. O buvo atvirkščiai, prancūzų nuostoliai min tokie pat. Kas centre, žūstantis balta uniforma, nežinau, spėčiau, kad grafas Carreta, Pjemonto grenadierių pulko vadas. Jo šeimai ir priklausė ši viduramžių pilis, dabar ji turi valdas netoli šios vietos. Kaip tik tada, pamatęs ko verti grenadieriai, N ėmė galvoti apie elitinius karius, vėliau apie gvardiją ir tt.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-27 14:34

Kosario kapituliacija.jpg
Cossario gynėjų kapituliacija. Centre, gerai įsižiūrėjus, ne moterys (kurių ten nebuvo), o greičiau "užtiestas stalas", kur ir buvo pasirašytas pasidavimo dokumentas. Dešinėje ginkluoti pjemontiečiai, apskritai panašu, kad bendrauja ne priešai, o draugai. Šitas reikalas yra tikrai dokumentuotas. Vaizdas tikrai atitinka tai, kas buvo užrašyta.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4167
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2022-08-28 16:04

majolis wrote:
2022-08-24 19:59
Deze. [...] Vienas iš nedaugelio N draugų, visada sakęs N "tu".
Net nežinojau, kad prancūzų kalboje be kreipinio "Jūs" (kuris įprastai visur naudojamas anglų kalboje) yra ir kreipinys "tu".
Man dar, Majoli, smalsu, iš kur ar kokiais šaltiniais pagrinde pasiremi savo istoriniams pasakojimams?
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-08-29 14:49

Svetimas wrote:
2022-08-28 16:04
majolis wrote:
2022-08-24 19:59
Deze. [...] Vienas iš nedaugelio N draugų, visada sakęs N "tu".
Net nežinojau, kad prancūzų kalboje be kreipinio "Jūs" (kuris įprastai visur naudojamas anglų kalboje) yra ir kreipinys "tu".
Man dar, Majoli, smalsu, iš kur ar kokiais šaltiniais pagrinde pasiremi savo istoriniams pasakojimams?
Perpasakoju Olegą Sokolovą, kuris yra ar bent buvo laikomas vienas iš konkrečiai N kariavimo (ne politikos, ekonomikos, teisės, matematikos :) ir tt) specas (ų). Ne "teoretikas" kaip Klauzevicas, o "praktikas" - kiek karių nuo kuopos į visas puses, kiek/kokia ginkluotė, uniformos, kaip žygiavo, kokia pėstininkų, kavalerijos, artilerijos, tt. taktika mūšyje ir tt, ir pan. Mačiau jo knygą "Napoleono armija" ar kaip ten vadinosi
- įspūdinga. Tiksliai nepamenu, matęs gal 15 video, kiekvienas maždaug 1val. 45 min. trukmės, aišku viskas populiariai – ir tai vienintelis šaltinis. Žinok, dabar tik apie 3-čią , ir tas nebaigtas – Mantuja kabo kaip akmuo ant kaklo (kaip kabėjo/tabalavo ir N :) ). O visa kita niekai, t.y., tikslinant ar ieškant iliustracijų, kartais kažką įdomaus sužinai, bet nieko esminio.

Dėl "jūs/tu". Sokolovas sakęs, kad prancūzų kalba jam kaip gimtoji – „antroji gimtoji“, o ar pranc. kalboje yra 2 kreipiniai „jūs/tu“ ar tik vienas „jūs“ (kaip anglų kalb.) asmeniškai net neužkliuvo. Viename iš video jis buvo paklaustas – o kaip apskritai buvo kreipiamasi į vyresnį laipsniu N armijoje? Į tai Sokolovas maždaug taip – „Revoliucinis konventas visur, taip pat ir armijoje, panaikino „jūs“, ir eilinis į generolą privalėjo kreiptis „tu“, pvz., „Pilieti generole, aš noriu :) , kad tu... „ ir pan. Taip skambėtų lietuviškai, kaip prancūziškai nežinau, o kaip angliškai žinai tu. Net neabejoju, kad žinai, kaip "tu" ir kaip "jūs". Su malonumu pasigilinčiau į šį "sintaksinį" klausimą, bet atleisk, negaliu – Mantuja neleidžia. :)

Kol vyksta karas – ir toliau apie karą.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 13:28

Iki atsirandant artilerijai, užtekdavo apsitverti aukšta medine ar mūrine "tvora", ir viduje visi jautėsi daugiau/mažiau saugūs. Artilerija tą saugumą pavertė niekais, ir prasidėjo „statybos“ - siena „storėjo“, dėl to pradėta šaudyti „iš brustvero", dėl to prie sienos radosi dead zone, dėl to sienų „kampuose“ imta statyti bastionus, iš pastarųjų kryžminė ugnis dengė dead zone ir daugiau, radosi ravelinai, specialūs pylimai („glasis“), tt., pan. - net nebandau visko vardinti, nes pats chrien susigaudau. Žodžiu, daug visko prigalvota ir pristatyta, ir tai XVIIa. sistematizavo prancūzų karo inžinierius Vaubanas, pats pastatę 30 ir rekonstravęs apie 300 tvirtovių.

Vaubanas, pateikęs tvirtovių fortifikacijos principus, sugalvojo ir apgulties taisykles. Statyti irgi reikia daug (vos ne „apgulties miestą“), o kasti dx – kasamos 3 žiedinės tranšėjos („paralelės“, plotis 3-4m., kad sąlyginai lengvai ir saugiai galėtų cirkuliuoti žmonės, pabūklai, šaudmenys, parakas ir tt.) aplink tvirtovę - pirma apie 800m., kita apie 400m., paskiausiai trečioji keliasdešimt metrų nuo sienos. Suprantama, pradedama kasti toliausią, pirmą tranšėją, o nuo jos link sienos zigzagais kasamos „approach“-tranšėjos (charakteristikos tokios pat, kai kada „dengtos“, sap –„sapioras“), vėliau antra paralelė ir taip pat iki trečios. Zigzagais – kad sviediniai ir kulkos iš tvirtovės negalėtų tranšėjo peršauti „išilgai“. Įrengus baterijų pozicijas, iš pirmos paralelės apgulties artilerija ima dalbalint /slopint tvirtovės artileriją, nes inžinierinių darbų dar dochriena, o planuose šturmas. Taip apgulties metu dirba artilerija iš pirmos ir antros paralelių – vaubaniška tvirtovės fortifikacija patikimai saugo/dengia tvirtovės sieną, o tvirtovės pabūklų ambrazūros paliekamos „atviros“. Iš 3 paralelės pabūklai daužo tvirtovės sieną tiesiu taikymu, daužo dieną naktį. Spraga sienoje atsiranda per kelias paras, ir tik tada šturmas tampa realus – vaubaniškai pastatyta tvirtovė kris tik po vaubaniškos apgulties.

Visa tai teorija, praktikoje praktiškai niekad tep nebuvo. :)

Vaubano fortifikacijos taisyklės skirtos tvirtovėms/citadelėms, bet bendrieji principai tinka ir miestams. Pagal Vaubaną fortifikuotos ir „viskuo turtingos“ tvirtovės šturmu nepaimsi, o armiją iki paskutinio kario paguldysi – būtina ilgalaikė apgultis, šturmas (ar kapituliacija - dažniausiai) tik po pilnavertės apgulties. Kai priešas prie sienos turi 3 paralelę, tvirtovės paprastai kapituliuodavo, nes jis gali daryt ką nori – pvz., šturmuoti sieną su kopėčiomis visu tvirtovės perimetru ir tt. Suprantama, kad kiekvienos tvirtovės apgulties darbai ir kt. priklauso nuo konkrečios „topografijos“ ir tt., ir pan., o miestų-tvirtovių pagal Vaubano vadovėlį nefortifikuosi, todėl nereikalinga ir vadovėliška apgultis. Darosi aišku, kodėl apgultis yra „košmaras“ vadui – neskaitant masės specifinių aplinkybių, visarūšės sąnaudos yra milžiniškos, ir nauda retokai būna to verta. Va blokada yra visom prasmėm geriau. Jei tvirtovė atkaliai priešinasi, apgultis tęsiasi mėnesių mėnesiais ir tt. – labai tikėtina „garbinga kapituliacija/laisvas išėjimas“ - garnizonas išeina su ginklais ir vėliavom, o artileristų rankose rūkstantys dagčiai. Čia svarbiausia pagaut momentą – tvirtovei siūlo pasiduot ir derėtis dėl sąlygų, o ji ne ir ne. O po kiek laiko mūruose didžiulė skylė, ir tada - sutinkam, sutinkam „laisvai išeiti“... Bet dabar chrien vam - tik kapituliacija. Jokių mandagybių – tik mes spręsim, ką su jumis daryti. Tik keli niuansai, o jų daugybė.

Tada Lombardijos "administracinė/civilinė sostinė" buvo Milanas (toks ir dabar), o "karinė sostinė" – Mantuja, miestas-tvirtovė. Užėmęs Lombardiją, N susidūrė su Mantujos problema. Mantuja tapo problema karine prasme - tai miestas-tvirtovė, joje didžiulis garnizonas (beveik 15 000), 350 pabūklų, apskritai daug karinio gero, ir tai 40 000-tinę N armiją tiesiogine prasme pririšo prie tvirtovės, t.y Lombardijoje. O kai iš Alpių pasirodys austrai, N Italijos armija praktiškai atsidurs tarp kūjo ir pjautuvo, sorry – priekalo. Kiek ir kada iš Alpių išlys austrų, nežinia, bet, kad tai įvyks, visiems buvo aišku, ir užnugaryje, pietuose, esanti Mantuja taps ne rakštis, o kuolas (biškį pasmailintas) subinėje. Ir N ryžosi pirmai ir paskutinei savo karinėje karjeroje apgulčiai – jis naiviai manė, kad suspės išspręsti Mantujos problemą iki... Kaip pasirodė, tik kapituliavus Mantujai, N pasuko į Vieną ir privertė imperatorių prašyti taikos. Taigi I Italijos kampaniją galima vadinti ir kovos už Mantują kampanija.

1796m. pirmomis birželio dienomis Seriurje divizija, apie 10 000, blokuoja Mantują ir pradeda apgulties darbus (tikrai taip - daugiau dirbo, nei kariavo), o 30 000 prie Alpių perėjų dengia apgultį, N ten. Paraleliai iš visos Lombardijos imama vilkti stambaus kalibro artilerija (sviedinys min. 16kg.), apie 200 pabūklų, suprantama ir mortyros, atitinkamai šaudmenys ir parakas. Tonos, tonos, ir dar kart tonos to gero
Mantua 9.jpg
Citadelė šiaurėje. Miestas Mincio upės saloje, trys „ežerai“, 2 dambos/pakeliami tiltai. Kaip ir viskas iš tos pusės ok. Priešingoje pusėje pelkėta ir vandeninga (kanalai ir pan.), ir ši „vandens“ kliūtis panašu visais laikais patikimai saugojo miestą – yra fortifikacijos ženklai, ir nieko daugiau. Prie šiaurinės dambos citadelė, pastatyta griežtai pagal Vaubaną, o prie rytinės – SanDžordžio lauko įtvirtinimai. Nu ir ką daryt?

Seriurje nusprendė šturmuoti iš pietų, iš kart už Mincio upės. Plane matosi kažkas panašaus į „paraleles“ ir zigzaginius „approach“-us, apgulties baterijų ugnis koncentruota, ten pat šaudo ir baterijos iš kitos Apatinio ežero pusės. Lenkta trajektorija parodytos mortyrų baterijos rytuose ir pietuose – mortyros tais laikais buvo vos ne tipinė apgulties artilerija. Mortyros mėtė „bombas/minas“ irgi į pietinę miesto dalį. Nu čia daugiau-mažiau aišku. O daugiau/mažiau neaišku, kodėl palikta ramybėje citadelė (SanDžordžio lauko įtvirtinimai užimti) – apšaudoma tik damba iš miesto pusės. Tuo tarpu citadelės artilerija tikrai siekia baterijas, šaudančias į dambą – patrankos sviedinys lėkė apie 1 500m. Greičiausiai buvo apsiribota citadelės blokada, nes citadelė šiuo atveju gali būt aprūpinama tik iš Mantujos per dambą – va į dambą prancūzai ir dalbalina. Ir tt. Tranšėjų iškasta nemažai, ir, su baterijų pozicijų įrengimu, darbo buvo daug.

1796m. liepos pabaigoje ruoštasi šturmui (apgultis truko kiek mažiau 2 mėn), bet iš Alpių įsiveržė Vurmzerio armija, ir N nutraukė apgultį. Nutraukė ir daugiau neatnaujino – Mantuja buvo blokuojama iki kapituliacijos, 1797m. vasario 2.

8 mėn. (240d.) blokada, iš jų 2mėn. apgultis, šturmas (-). Ką nors primena? Man net labai.

Nu ir trumpai apie Izmailo “apgultį-šturmą“ – prieš > 200m. ta pati xnia kaip dabar, bl. Užtenka tik užmest akį į skaičius, ir viskas aišku. Prieš „šturmą“ - turkų 40 000, ruskių 31 000, po – žuvo 26 000 turkų, į nelaisvę pateko 9 000; ruskiai – 1 815 žuvo, 2 445 sužeisti. Be komentarų.
Keli žodžiai apie Š. Italiją - kuomet N buvo Egipte. Visos prancūzų tvirtovės kapituliavo be mūšio – suvorovas ima „ruoštis“, ir iškeliama balta vėliava. Vėlgi - be komentarų.
Kitaip keiksmažodžiais vemsiu.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 13:42

Mantujos ap gultis schema.jpg
Gal bus geriau matyti. Data 1796 rugsėjo 15 - apgultis (-). Anas - 1796 liepos mėn., apgultis (+).
Last edited by majolis on 2022-09-06 13:53, edited 1 time in total.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 13:49

Vaubanas fortas english.jpg
Fortifikacija pagal Vaubaną. Tvirtovė/citadelė, bet stengtasi, kad bent panašiai būtų ir aplink miestus. Visko do chriena (demilune-ravelinas – neparodyta, bet artilerija ten dažniausiai būdavo). Pagrindinis dėmesys optimaliam artilerijos išdėstimui ir sienos apsaugai nuo priešo artilerijos ugnies. Dėl to tvirtovės siena žemesnė, bet storesnė nei anksčiau. Apgultis tapo artilerijų dvikova, ir apgulę turi reikšmingą persvarą – gali koncentruoti ugnį kiekybės ir vietos prasme kiek kur nori, o tokios galimybės apgultieji praktiškai neturi.
majolis
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2016-03-20 20:24

2022-09-06 14:19

220px-Process_of_attack.png
220px-Process_of_attack.png (33.32 KiB) Viewed 269 times
Didžiuliai žemkasybos darbai, nors tik nedidelis fragmentas, o 1 paralelė „netilpo“. Artilerijos pozicijos parodytos 2 paralelėje, 3 paralelėje kažkas panašaus. Parodyta, kad nuo 3 paralelės link tvirtovės „įvairiai“ kažkas kasama, kitaip tariant – tvirtovė tavo, jei turi 3 paralelę.
Post Reply