Jaunesnis imperatoriaus sūnus, kurį tėvas leido įsivaikinti bevaikei tetai, o jo vyr. brolis tapo imperatoriumi. Porą metų jaunesnis už N. Vienas iš talentingiausių N epochos karvedžių, kaip lygus kovojęs su pačiu N. Sirgo epilepsija (vadui xjova liga), bet kariaudamas pasveiko. Apie Masena Stendalis rašė, kad tas šiaip buvo nūda, bet kai tik drioksteldavo ir sušvilpdavo kartečė, iš kart imdavo protauti net labai greitai ir aiškiai, ir visiems būdavo įdomu. Spėčiau, kad kartečė ir princą pagydė.
Keistesni interviu rusų kalba
Erchercogas Karlas.
Jaunesnis imperatoriaus sūnus, kurį tėvas leido įsivaikinti bevaikei tetai, o jo vyr. brolis tapo imperatoriumi. Porą metų jaunesnis už N. Vienas iš talentingiausių N epochos karvedžių, kaip lygus kovojęs su pačiu N. Sirgo epilepsija (vadui xjova liga), bet kariaudamas pasveiko. Apie Masena Stendalis rašė, kad tas šiaip buvo nūda, bet kai tik drioksteldavo ir sušvilpdavo kartečė, iš kart imdavo protauti net labai greitai ir aiškiai, ir visiems būdavo įdomu. Spėčiau, kad kartečė ir princą pagydė.
Jaunesnis imperatoriaus sūnus, kurį tėvas leido įsivaikinti bevaikei tetai, o jo vyr. brolis tapo imperatoriumi. Porą metų jaunesnis už N. Vienas iš talentingiausių N epochos karvedžių, kaip lygus kovojęs su pačiu N. Sirgo epilepsija (vadui xjova liga), bet kariaudamas pasveiko. Apie Masena Stendalis rašė, kad tas šiaip buvo nūda, bet kai tik drioksteldavo ir sušvilpdavo kartečė, iš kart imdavo protauti net labai greitai ir aiškiai, ir visiems būdavo įdomu. Spėčiau, kad kartečė ir princą pagydė.
Paveiksle Vaterlo mūšis. Atakuojančios kavalerijos rikiuotė. Pagrindinis taktinis vienetas buvo eskadronas, nes jis kiekybine prasme optimaliausias, kad pasiekti rezultatą frontalinės atakos metu. Vaizdelis zjb - Nėjus priekyje, už jo greičiausiai kirasirai. Parodyta beprotiškos prancūzų kavalerijos atakos prieš Velingtono pėstininkus, kurios liko bevaisės, o N liko be kavalerijos.
Rikiuotė prie Taljamento. Biškį ne taip rašiau, bet principas tp – „išsibarstę“, linija ir kolonos, dažniausiai taip atakuodavo pėstininkai. O kovoti „išsibarstę“ prancūzai mokėjo kaip niekas kitas, nes kalnuose kitaip retai buvo įmanoma. Galima sakyti, kad šia prasme Italijos armija buvo „profesionali“ armija.
Kiek provokatyvus klausimas.
Man, majoli, šiek tiek smalsu, kaip tu tarpusavyje kognityviai morališkai suderini savo didelę pelnytą antipatiją rusams ir kartu savo kaip matome nemažą istorinį domėjimąsi su Napoleonu susijusiais dalykais?
Formaliai Napoleonas irgi kaip ir nemažas niekšelis, tuščias garbėtroška ir daug kur agresorius istoriniame kontekste buvo. Na, tarkime "kariavimo stilius" prie jo tais laikais galbūt ir kiek civilizuotesnis ar garbingesnis buvo. Bet ar tai ką nors tau keičia iš esmės? Kuo tau, pavyzdžiui, Napoleonas atrodo šauniau už kokį Putiną? O gal tau jie abu maždaug panašioje lygoje?
Man, majoli, šiek tiek smalsu, kaip tu tarpusavyje kognityviai morališkai suderini savo didelę pelnytą antipatiją rusams ir kartu savo kaip matome nemažą istorinį domėjimąsi su Napoleonu susijusiais dalykais?
Formaliai Napoleonas irgi kaip ir nemažas niekšelis, tuščias garbėtroška ir daug kur agresorius istoriniame kontekste buvo. Na, tarkime "kariavimo stilius" prie jo tais laikais galbūt ir kiek civilizuotesnis ar garbingesnis buvo. Bet ar tai ką nors tau keičia iš esmės? Kuo tau, pavyzdžiui, Napoleonas atrodo šauniau už kokį Putiną? O gal tau jie abu maždaug panašioje lygoje?
Esi žinomas provokatorius.Svetimas wrote: ↑2022-11-06 15:43Kiek provokatyvus klausimas.
Man, majoli, šiek tiek smalsu, kaip tu tarpusavyje kognityviai morališkai suderini savo didelę pelnytą antipatiją rusams ir kartu savo kaip matome nemažą istorinį domėjimąsi su Napoleonu susijusiais dalykais?
Formaliai Napoleonas irgi kaip ir nemažas niekšelis, tuščias garbėtroška ir daug kur agresorius istoriniame kontekste buvo. Na, tarkime "kariavimo stilius" prie jo tais laikais galbūt ir kiek civilizuotesnis ar garbingesnis buvo. Bet ar tai ką nors tau keičia iš esmės? Kuo tau, pavyzdžiui, Napoleonas atrodo šauniau už kokį Putiną? O gal tau jie abu maždaug panašioje lygoje?
Vyksta karas, todėl apie karą, ir paralelių yra. Jokio kognityvinio morališko disonanso, o konsonansas net labai yra. Jei jau, tai N ne nemažas niekšelis ir tuščiagarbis, o niekšas ir garbėtroška. I konsulu ir imperatoriumi N buvo išrinktas. Dauguma, jei ne visos, N laimėtos kampanijos buvo gynybinio karo dalis. Čia nekonvenciškai trinktelėjai, ir manęs neliko... Puiku – nesiruošiau gilintis detales.
Sorry.
Provokatyvus klausimas buvo, nes, net ir nevertinant skirtingų istorinių laikotarpių ir aplinkybių, tarp Napoleono ir Putino istorinių figūrų ir kalibro labai nemenkas skirtumas. Ir paminėti kelis į akis labiausiai krintančius skirtumus gal net ir visai būtų smalsu? Ypač lyginant su ankstyvojo Napoleono laikais, apie ką kol kas ir pasakojai.
Nors jeigu šnekos apie Kremliaus kraugerį bunkeryje tau gadina nuotaiką ar pan., tai tuomet atsiprašau ir pasitraukiu su savo tokiais klausimais į šoną.
Priminei labai įdomią istorikų diskusiją, rekomenduoju pažiūrėti, jei turi laiko ir iš tiesų kažkiek domina Napoleono vertinimas o ne tik šiaip iš Majolio pasišaipyti sugalvojaiSvetimas wrote: Formaliai Napoleonas irgi kaip ir nemažas niekšelis, tuščias garbėtroška ir daug kur agresorius istoriniame kontekste buvo.
Bet šiaip žinai, kuo tos žūtys karuose toliau laike, tuo mažiau jos rūpi žmonėms, ir vertina kitus dalykus, plius atsižvelgdami į laikmetį, pvz., pergales, kompetenciją karyboje apskritai, įtaką likusiam pasauliui, asmenines būdo savybes, pvz., jei kariauja, tai ar pats stovi fronto linijoje, ar sėdi užsidaręs bunkeryje. Ir čia Putleris vargiai kvalifikuotas Napoleonui valyti batus. Net ir iki Hitlerio jam netraukia, tiesą sakant, bet iš mūsų pusės žiūrint tai žinoma labai gerai.
Dėkui už nuorodą. Pažiūrėjau. Įdomu.Seianus wrote: ↑2022-11-09 21:45Priminei labai įdomią istorikų diskusiją, rekomenduoju pažiūrėti[...[
Gal ir majoliui kiek smagiau, kad jo temą kiek papinginom. Ir neturiu intencijų šaipytis iš forumiečių.
Pats į istoriją žiūriu kaip į tam tikrą žinių rinkimą, kas buvo praeityje. Ir dar galbūt pačias įvairiausias pamokas iš to. Šitie istorijos aspektai man turbūt patys įdomiausi. O moraliniai vertinimai apie tolimus praeities dalykus man atrodo, kaip ir jau smarkiai po laiko bei nebeturintys prasmės. Kuo toliau į praeitį, tuo mažiau tokie vertinimai turi reikšmės mūsų ateičiai. Bet, pavyzdžiui, prisiminti ateičiai šalis (ar jų valdžiose esančius žmones), bandžiusias formaliai "nepalaikyti" bet "vinguriuoti" su Rusija, visai aktualu ir naudinga, kad vengti su jomis rimtesnių "susiraišiojimų", kurie ateityje tikėtinai paves kaip ir dabartiniu Ukrainos atveju.
Kalbos kitoj temoj apie vergus pas Zolkiną arba Girkiną šiek tiek priminė.
Neretai for fun pasižiūriu visokių kino filmų ar pan. intepretacijų, panagrinėjimų ar "analizių" įvairiuose kanaluose.
Pvz., visai įdomi James Cameron "Titanic (1997)" filmo "analizė" rusų kalba:
ДЖЕК не любит РОЗУ?! | скрытый смысл ТИТАНИК
Pagalvojau, jog būtų visai įdomu ir smagu su tokiu scenaristu bei ant klasikinės dramos teorijų kiek lengvai pasimaišiusiu veikėju padiskutuoti, jei pažįstamų rate būtų. Sakyčiau, kad dėl tokios kaip Džeko "filosofijos", nemenka dalimi tokie absurdai, kurie šiuo metu ateina iš ruskyno, ir gimsta.
Beje, nebuvau iki tol girdėjęs, bet iš ten pat sužinojau, kad neva nemažai dalykų, idėjų apie "Master Yoda" personažą iš "Star Wars" George Lucas iš japonų režisieriaus Akiros Kurosavos sovietų sąjungoje statyto "Dersu Uzala (1975)" filmo pasisėmė.
Nuo galo.Svetimas wrote: ↑2022-11-19 17:45Kalbos kitoj temoj apie vergus pas Zolkiną arba Girkiną šiek tiek priminė.
Neretai for fun pasižiūriu visokių kino filmų ar pan. intepretacijų, panagrinėjimų ar "analizių" įvairiuose kanaluose.
Pvz., visai įdomi James Cameron "Titanic (1997)" filmo "analizė" rusų kalba:
ДЖЕК не любит РОЗУ?! | скрытый смысл ТИТАНИК
Pagalvojau, jog būtų visai įdomu ir smagu su tokiu scenaristu bei ant klasikinės dramos teorijų kiek lengvai pasimaišiusiu veikėju padiskutuoti, jei pažįstamų rate būtų. Sakyčiau, kad dėl tokios kaip Džeko "filosofijos", nemenka dalimi tokie absurdai, kurie šiuo metu ateina iš ruskyno, ir gimsta.
Beje, nebuvau iki tol girdėjęs, bet iš ten pat sužinojau, kad neva nemažai dalykų, idėjų apie "Master Yoda" personažą iš "Star Wars" George Lucas iš japonų režisieriaus Akiros Kurosavos sovietų sąjungoje statyto "Dersu Uzala (1975)" filmo pasisėmė.
"Dersu Uzala" skaitęs ir filmą matęs. Knyga labiau patiko, berods Arsenjevo. Tuo metu buvau Juodasis Vanagas ir miegojau miške su Ilgąja
Plunksna ir Lūšimi (pusbroliai). Apie paraleles su Kurosava niekad negalvojęs ir jo "7 samurajai" vienintelis filmas kurį atsimenu. Tiksliau atsimenu "Šaunioji septyniukė". Su Lukasu sąsajų nežinau, nes karų nežiūrėjęs ir nežiūrėsiu.
Džeko filosofija yra liuks, ir mano galva "Titanikas" ar kaip vadinasi yra gera love story ir taškas - bet tai puiki tema vietoje draskymosi dėl raketų politikos. O dėl konkretikos kreiptis į karo kapelioną. Atsiprašau - galvoje Egiptas.
Į kraštutinumą suvesta Džeko filosofija realiam gyvenime nebūtų liuks, kaip ir bet koks kraštutinumas.
"Titaniko" sėkmė spėčiau tame, kad buvo gan įdomus ir kažkuo galbūt pataiko pačiai įvairiausiai auditorijai dėl skirtingų priežasčių. Kaip ir į top 5-uką daugiausiai uždirbusių filmų patenka berods. Skirtinga auditorija turbūt rado kažką skirtingai sau. Ten toj pramoginėj "analizėj" minėjo, kad žinojimas fakto, jog "Titanikas" nuskendo, neva neturėtų sukurti žiūrovams intrigos. Su kuo pats nesutikčiau.
Pvz., bent jau mano pagrindiniai motyvai ir lūkesčiai tais laikais, kai filmas pasirodė, buvo nueiti pažiūrėti kaip tais laikais neblogų efektų, "istorinių" detalių, "inžinerinių" dalykų ir pan. Visokie epizodai ir niuansai, kaip kad laivo skendimo metu grojantis orkestras ar pan. Su draugu net lengvai susiginčijom, ar tokio laivo, kaip "Titanikas", skendimo metu susiformuotų koks verpetas, realiai trukdantis ant laivo esantiems žmonėms išplaukti į paviršių. Ir t.t.
? Gali gal kiek plačiau?