Sveiki,
užtaikiau ant šio forumo ir, paskaitinėjus įrašus, kilo toks pirmas klausimas. Rašydami ir ginčydamiesi apie šio pasaulio problemas, kaip suprantu, daugiausiai orientuojatės į faktus ir išvadas, kurios gali (ar privalo) būti padarytos, jei remsimės tais faktais. Tuo lyg ir buvo pradžioje grindžiamas šio forumo gyvavimas – demaskuoti įvairiausio plauko šarlatanizmą, religijas, tikėjimą ufonautais etc.
Tuo tarpu esama tokių lengvesnėms priskiriamų temų, pokalbių apie nemokslines knygas ar šiaip kultūrą, serialus, t. y. fikciją. Tai šiam kontekste paklausiu, ar panašiems vaizduotės dariniams vertinti kuris nors iš Jūsų taikote pirmiausia skepsio kriterijus, ieškote kokių nors atitikmenų su pasauliu, ar tai lieka tokie savo malonumui patiriami dalykai, kuriems šios faktinės apklausos nebūtinos? Nes susidariau įspūdį, kad likę senbuviai esate gan įvairių žanrų (sci-fi, fantasy) gerbėjai. Ar meno paskirtis šiuo atveju yra pateikti kokią nors 'tiesą', ar praleisti malonioj apgaulėje laiką, nebent padedant išplėsti savo vaizduotės ribas?
Meluojantis menas
Depends. Trigerina, kai kazkas neatitinka realybes akivaizdziai is autoriaus neisprusimo, nors siuzetui nebutu pakenke ir padaryti realistiskai. Arba kai akivaizdziai is autoriaus tingejimo, nes reikejo plot device. Labiausiai tai visi tie statistiskai neimanomi atsitiktinumai, kuriu reikejo siuzetui. Bet netrigerina, kai kazkas, nors ir visai nerealistiska, taciau isipaiso i fikcinio pasaulio logika, kaip pvz magija, arba kai ivykio realistiskumas yra kontraversiskas ir realiame pasaulyje, pvz ateiviai.Byrne wrote: ↑2021-09-28 22:27Tuo tarpu esama tokių lengvesnėms priskiriamų temų, pokalbių apie nemokslines knygas ar šiaip kultūrą, serialus, t. y. fikciją. Tai šiam kontekste paklausiu, ar panašiems vaizduotės dariniams vertinti kuris nors iš Jūsų taikote pirmiausia skepsio kriterijus, ieškote kokių nors atitikmenų su pasauliu, ar tai lieka tokie savo malonumui patiriami dalykai, kuriems šios faktinės apklausos nebūtinos? Nes susidariau įspūdį, kad likę senbuviai esate gan įvairių žanrų (sci-fi, fantasy) gerbėjai. Ar meno paskirtis šiuo atveju yra pateikti kokią nors 'tiesą', ar praleisti malonioj apgaulėje laiką, nebent padedant išplėsti savo vaizduotės ribas?
"Depends. Trigerina, kai kazkas neatitinka realybes akivaizdziai is autoriaus neisprusimo, nors siuzetui nebutu pakenke ir padaryti realistiskai. Arba kai akivaizdziai is autoriaus tingejimo, nes reikejo plot device. Labiausiai tai visi tie statistiskai neimanomi atsitiktinumai, kuriu reikejo siuzetui. Bet netrigerina, kai kazkas, nors ir visai nerealistiska, taciau isipaiso i fikcinio pasaulio logika, kaip pvz magija, arba kai ivykio realistiskumas yra kontraversiskas ir realiame pasaulyje, pvz ateiviai."
Tai jei koks filmas ar literatūros kūrinys, kurio veiksmas vyksta šiam pasaulyje, nepaiso istorinių detalių, tai jau kažkaip savaime blogai? Imant serialus, "Černobylio" plastikiniai langai Vilniuje ar kokioj ekranizacijoj neatitinkantys literatūros kūrinio aktorių rasės pasirinkimai irgi verta kritikos, nes nesusiję su istorijos faktais? Tiesiog jei visą apskritai fikciją vertintume kaip (gerą, prastą) manipuliaciją, ar yra prasmės dėl to jaudintis?
Tai jei koks filmas ar literatūros kūrinys, kurio veiksmas vyksta šiam pasaulyje, nepaiso istorinių detalių, tai jau kažkaip savaime blogai? Imant serialus, "Černobylio" plastikiniai langai Vilniuje ar kokioj ekranizacijoj neatitinkantys literatūros kūrinio aktorių rasės pasirinkimai irgi verta kritikos, nes nesusiję su istorijos faktais? Tiesiog jei visą apskritai fikciją vertintume kaip (gerą, prastą) manipuliaciją, ar yra prasmės dėl to jaudintis?
Jei kūrinys turi pretenzijų į realybę, tokie neatitikimai gali būti problema. Tarkime, gana stipriai nuvilia, kad "Gravitacija" vienoje iš kulminacinių scenų totaliai iškraipo gravitacijos dėsnius (ar inercijos, jei būsime labiau techniški, bet tai yra same shit).Byrne wrote: ↑2021-09-28 23:18Tai jei koks filmas ar literatūros kūrinys, kurio veiksmas vyksta šiam pasaulyje, nepaiso istorinių detalių, tai jau kažkaip savaime blogai? Imant serialus, "Černobylio" plastikiniai langai Vilniuje ar kokioj ekranizacijoj neatitinkantys literatūros kūrinio aktorių rasės pasirinkimai irgi verta kritikos, nes nesusiję su istorijos faktais? Tiesiog jei visą apskritai fikciją vertintume kaip (gerą, prastą) manipuliaciją, ar yra prasmės dėl to jaudintis?
Kas liečia istorinius kūrinius, tai yra niuansų. Pakeisti plastikinius langus realiai ar su CGI gali tiesiog nepakakti biudžeto, ir tokios detalės nelabai jau svarbios. Bet duokime pagrindinį vaidmenį Martino Liuterio Kingo biografinėje ekranizacijoje, pavyzdžiui, Jackui Blackui, ir pažiūrėkime, ar tai bus tokia mažytė problema
Tai priklauso nuo žanro, kuriam priskiriamas kūrinys. Jei kūrinys fantastinis, tai man asmeniškai visai netrukdo visi tie iškraipymai.Tai šiam kontekste paklausiu, ar panašiems vaizduotės dariniams vertinti kuris nors iš Jūsų taikote pirmiausia skepsio kriterijus, ieškote kokių nors atitikmenų su pasauliu, ar tai lieka tokie savo malonumui patiriami dalykai, kuriems šios faktinės apklausos nebūtinos?
O kūrinyje esanti simbolika - tai iš viso atskiras klausimas.
Pavadinimas įdomusByrne wrote: ↑2021-09-28 22:27Sveiki,
užtaikiau ant šio forumo ir, paskaitinėjus įrašus, kilo toks pirmas klausimas. Rašydami ir ginčydamiesi apie šio pasaulio problemas, kaip suprantu, daugiausiai orientuojatės į faktus ir išvadas, kurios gali (ar privalo) būti padarytos, jei remsimės tais faktais. Tuo lyg ir buvo pradžioje grindžiamas šio forumo gyvavimas – demaskuoti įvairiausio plauko šarlatanizmą, religijas, tikėjimą ufonautais etc.
Tuo tarpu esama tokių lengvesnėms priskiriamų temų, pokalbių apie nemokslines knygas ar šiaip kultūrą, serialus, t. y. fikciją. Tai šiam kontekste paklausiu, ar panašiems vaizduotės dariniams vertinti kuris nors iš Jūsų taikote pirmiausia skepsio kriterijus, ieškote kokių nors atitikmenų su pasauliu, ar tai lieka tokie savo malonumui patiriami dalykai, kuriems šios faktinės apklausos nebūtinos? Nes susidariau įspūdį, kad likę senbuviai esate gan įvairių žanrų (sci-fi, fantasy) gerbėjai. Ar meno paskirtis šiuo atveju yra pateikti kokią nors 'tiesą', ar praleisti malonioj apgaulėje laiką, nebent padedant išplėsti savo vaizduotės ribas?
Kad čia atsiradai, manau ch... Asmeniškai "atspardė" iš kart, čia chebra būk sveikas. Ir ta ch man patinka. . Supažindysiu su specifika ir asmenimis - visi pisa, bet negali išpist fizikano. Asmeniškai irgi negaliu - f kietas visom prasmėm ir neišsipisa. Manau naujom pajėgom, tau, gal pavyks. Sėkmės nuo širdies linkiu. Lionginas wrote: ↑2021-09-29 07:58Manau, kad kritika, grįsta apeliacijomis į tikrovę („tada taip nebuvo“ arba „knygoje taip neparašyta“) dažniausiai niekur neveda ir riboja. Ir tai galioja bet kurioms ideologinėms stovykloms. O kaitaliojimai gali būti tiek atveriantys naujas tikroves (kas ir yra meno funkcija), dėl to pavykę, arba iš tingėjimo ir nieko inovatyvaus nesiūlantys (perdarytas „Ghostbusters“).Byrne wrote: ↑2021-09-28 23:18Kas liečia istorinius kūrinius, tai yra niuansų. Pakeisti plastikinius langus realiai ar su CGI gali tiesiog nepakakti biudžeto, ir tokios detalės nelabai jau svarbios. Bet duokime pagrindinį vaidmenį Martino Liuterio Kingo biografinėje ekranizacijoje, pavyzdžiui, Jackui Blackui, ir pažiūrėkime, ar tai bus tokia mažytė problema
Dažniausiai tiem vaidmenų skirstymams jautriausios grupės, kurios gana neseniai jautė priespaudą, tai jei jau pasitaikė galimybė, tai būtinai sukursim filmą apie Martiną Lutherį Kingą (ar lietuvių pokario partizanus), kuris bus grandiozinis filmas ir parodys viską, kaip „iš tikrųjų“ buvo. Jei tai nėra kokia pažeidžiama tebesijaučianti grupė, išsidirbinėti tikrovės atžvilgiu galima daugiau, ir rezultatas nuo to tik geresnis (pvz., netipiškas biografinis filmas apie Bob Dylaną „I'm Not There“). Bet kokioms būti matomomis siekiančioms grupėms, aišku, norisi, kad pirma atsirastų „iš tikrųjų“ variantas, kad jos galėtų jį užantspauduoti ir, prireikus, į jį apeliuoti. Dvidešimt metų pagal tą patį principą kuriamos tvarkingos interpretacijos tikrai ir jiems patiems nusibostų, o ir kiekvienas geras autorius siekia pasižymėti darydamas kitaip.
Mano lūkesčiai: kad vaizdavimo būdai keistųsi, nes kai prisirišama prie kokio tuo metu ideologiškai priimtiniausio, menas stagnuoja. Jei lietuvį partizaną ar Martiną Lutherį Kingą vaidina, atitinkamai, juodaodis ir Jack Black, prisižiūrėjus ankstesnių versijų, šios naujos būtų visai įdomu. Tačiau abi jos manęs niekaip nenervintų, kadangi, priklausomai nuo sumanymo, lygiai paveikiai abu šiuos veikėjus gali suvaidinti koks jūrų ešerys.
majolis wrote: ↑2021-09-29 12:50Na, dėkui, ar kaipByrne wrote: ↑2021-09-28 22:27Pavadinimas įdomusPrie orgijų gal neprisidėsiu, nors tęskit jas, jei patinka.
Koks pavadinimas?
Na jei iš filmo kūrėjų pusės yra kokios nors pretenzijos į tikrovės atkūrimą, tai kritika apeliuojant į tikrovę tiesiog veda į išvadą, kad tos pretenzijos nėra pagrįstos. Tik tiek. Pavyzdžiui, jei autorius kelia tikslus nukelti žiūrovą į vikingų laikus ir parodyti autentišką jų gyvenimo būdą, o vikingus vaidina juodaodžiai su Sacharos genčių tautiniais rūbais ir akcentu, įsijausti būtų sunku ir būčiau priverstas sakyti, kad autoriui šis planas labai stipriai nepavyko. Ir greičiausiai todėl, kad parinko nelabai įtikinamus aktorius. Na o jei žanras komedija, koks nors alt-history ar panašiai, tai kodėl gi ne.
Lionginas wrote: ↑2021-09-29 13:33Sutinku. Tik šiuo atveju aš niekur nesiejau rašytojų, režisierių ar aktorių intencijų (ar pretenzijų) du kūrinio intencijomis. Nes pradžioj rašėt, cituoju, „jei kūrinys turi pretenzijų į realybę etc.“ Pats menas neturi tų pretenzijų į vienintelę realybę, kurios jam šiuo atveju priskiriamos, nes jis pretenduoja į galimus tikrovės variantus ir per juos į suvokėjo galvą, kurioj atsiranda variantas, kad „gali būti ir šitaip“. Na, o rašytojų, režisierių ar aktorių pretenzijos tada būtų atskira tema.
Ne, tai ta pati tema. Jei filmas pristatomas kaip istorinis, iš jo tikimasi istoriškumo. Tam tikri dalykai suprantami ir atleidžiami, bet kiti - nelabai. Tiesiog common sense. Bet common sense skirsis žmogaus mačiusio 1 filmą ir 200 filmų, ar žmogaus, žinančio istoriją ar ne.
Ne istoriniai filmai, net fantastiniai, dažnai būna mūsų pasaulio settinge, kuris turi būti pakankamai realistiškas, kad žmonės į jį įsijaustų, priimtų, ir tada galėtų priimti ir fantastinius jo elementus (suspend of disbelief). Jei negali įsijausti į normaliąją pasaulio dalį nes joje klaida ant klaidos, filmas nepatiks. Čia šiaip writing 101.
Bet vėl gi, skirtingiems žmonės kartelė skirtinga, pagal išsilavinimą, akiratį ir t.t. Vieni atkreips dėmesį į lamas Trojoje, kiti - kad „hackinimo“ scenoje pavaizduotas atsitiktinis beprasmiškas javascript kodas, treti - kad į tą istorinę asmenybę vaikystėje jo amžininkai turėjo kreiptis Gajau (Oktavijau), o ne Oktavianai. Ketvirti grūs popcorną į žabtus ir jiems užteks kad paveiksliukai juda, nes kai IQ 55 daugiau nė nereikia. Penkti mėgins filosofuoti apie meno prasmę iki nukritimo, kad pateisintų akivaizdžias filmo klaidas, atsiradusias dėl tingėjimo ar atbulų rankų.
Nematau skirtunmo tarp kūrinio intencijos ir autoriaus intencijos, vartoju kaip sinonimus.Byrne wrote: ↑2021-09-29 13:57Sutinku. Tik šiuo atveju aš niekur nesiejau rašytojų, režisierių ar aktorių intencijų (ar pretenzijų) du kūrinio intencijomis. Nes pradžioj rašėt, cituoju, „jei kūrinys turi pretenzijų į realybę etc.“ Pats menas neturi tų pretenzijų į vienintelę realybę, kurios jam šiuo atveju priskiriamos, nes jis pretenduoja į galimus tikrovės variantus ir per juos į suvokėjo galvą, kurioj atsiranda variantas, kad „gali būti ir šitaip“. Na, o rašytojų, režisierių ar aktorių pretenzijos tada būtų atskira tema.
Jei nuspręstume nevartoti kaip sinonimų, galėtų būti sutrumpintas kelias nuo kūrinio iki jo suvokėjo. Nereiktų grįžti prie iki negalėjimo nutrintų klausimų „ką tas autorius norėjo pasakyti“, „ar jam pavyko pasakyti, ką ten mėgino sakyti“ ir t.t. Tai praktiniu požiūriu galėtų likti tik „va, filmas – ar pridėjo jis man ką nors galvoje prie to, ką ir taip žinojau?“. Patogiau, sakyčiau.
[/quote]
Ne istoriniai filmai, net fantastiniai, dažnai būna mūsų pasaulio settinge, kuris turi būti pakankamai realistiškas, kad žmonės į jį įsijaustų, priimtų, ir tada galėtų priimti ir fantastinius jo elementus (suspend of disbelief). Jei negali įsijausti į normaliąją pasaulio dalį nes joje klaida ant klaidos, filmas nepatiks. Čia šiaip writing 101.
[/quote]
Rašinių apie Writing 101 pradininkai kūrinį vertinti pradėtų ne nuo analizės, ar lamos bei javascriptai sudėti ten, kur priklauso, todėl ir stebina, kad čia nuo jų pradedate. Tai būtų laikoma tiesiog rekvizitu ir reikalaujama gilintis, ar pakankamai įtikinamai vaizduojami, ar atitinka tuometinės „meninės tiesos“ kriterijus pagrindiniai dalykai – veiksmas ir personažai. Iš visų negrabiai padarytų dalykų nieks netrukdo juoktis, kaip ir ieškoti ten kokios slaptos prasmės. Jei per juos neįžiūrimas filmas, gal praverstų užsidėti kitus akinius.
O kokia istorinių įvykių atranka padaryta, kas išryškinta, kas apskritai personažų elgesyje išrasta – šitos visos konkuruojančios reikšmės ir gali padaryti istorinį filmą įdomų. Na taip, jis vadinamas istoriniu, nes susijęs su praeities įvykiais, bet neprivalo jų atkartoti. Taip prisirišę prie istorinės tikrovės nuolat žiūrėtume tą patį nusibodusį filmą, skurdinantį ir tos tikrovės (bei kas joje įmanoma) suvokimą.
Ne istoriniai filmai, net fantastiniai, dažnai būna mūsų pasaulio settinge, kuris turi būti pakankamai realistiškas, kad žmonės į jį įsijaustų, priimtų, ir tada galėtų priimti ir fantastinius jo elementus (suspend of disbelief). Jei negali įsijausti į normaliąją pasaulio dalį nes joje klaida ant klaidos, filmas nepatiks. Čia šiaip writing 101.
[/quote]
Rašinių apie Writing 101 pradininkai kūrinį vertinti pradėtų ne nuo analizės, ar lamos bei javascriptai sudėti ten, kur priklauso, todėl ir stebina, kad čia nuo jų pradedate. Tai būtų laikoma tiesiog rekvizitu ir reikalaujama gilintis, ar pakankamai įtikinamai vaizduojami, ar atitinka tuometinės „meninės tiesos“ kriterijus pagrindiniai dalykai – veiksmas ir personažai. Iš visų negrabiai padarytų dalykų nieks netrukdo juoktis, kaip ir ieškoti ten kokios slaptos prasmės. Jei per juos neįžiūrimas filmas, gal praverstų užsidėti kitus akinius.
O kokia istorinių įvykių atranka padaryta, kas išryškinta, kas apskritai personažų elgesyje išrasta – šitos visos konkuruojančios reikšmės ir gali padaryti istorinį filmą įdomų. Na taip, jis vadinamas istoriniu, nes susijęs su praeities įvykiais, bet neprivalo jų atkartoti. Taip prisirišę prie istorinės tikrovės nuolat žiūrėtume tą patį nusibodusį filmą, skurdinantį ir tos tikrovės (bei kas joje įmanoma) suvokimą.
Rašinių apie Writing 101 pradininkai kūrinį vertinti pradėtų ne nuo analizės, ar lamos bei javascriptai sudėti ten, kur priklauso, todėl ir stebina, kad čia nuo jų pradedate. Tai būtų laikoma tiesiog rekvizitu ir reikalaujama gilintis, ar pakankamai įtikinamai vaizduojami, ar atitinka tuometinės „meninės tiesos“ kriterijus pagrindiniai dalykai – veiksmas ir personažai. Iš visų negrabiai padarytų dalykų nieks netrukdo juoktis, kaip ir ieškoti ten kokios slaptos prasmės. Jei per juos neįžiūrimas filmas, gal praverstų užsidėti kitus akinius.Seianus wrote: ↑2021-09-29 14:05Ne istoriniai filmai, net fantastiniai, dažnai būna mūsų pasaulio settinge, kuris turi būti pakankamai realistiškas, kad žmonės į jį įsijaustų, priimtų, ir tada galėtų priimti ir fantastinius jo elementus (suspend of disbelief). Jei negali įsijausti į normaliąją pasaulio dalį nes joje klaida ant klaidos, filmas nepatiks. Čia šiaip writing 101.
O kokia istorinių įvykių atranka padaryta, kas išryškinta, kas apskritai personažų elgesyje išrasta – šitos visos konkuruojančios reikšmės ir gali padaryti istorinį filmą įdomų. Na taip, jis vadinamas istoriniu, nes susijęs su praeities įvykiais, bet neprivalo jų atkartoti. Taip prisirišę prie istorinės tikrovės nuolat žiūrėtume tą patį nusibodusį filmą, skurdinanti ir tos tikrovės (bei kas joje įmanoma) suvokimą.
O jei ne fantastinis, tada norėčiau, kad daugiau ar mažiau atitiktų realijas, kurias vaizduoja/aprašo. Savaime aišku, kad tai netaikoma atskiriems epizodams, kuriuose vaizduojami visokie personažų konfliktai su aplinka ir pan. Tada proto ribose galimas nukrypimas nuo realijų, žinoma, su sąlyga, kad tas nukrypimas iš tikrųjų padeda paryškinti/atskleisti personažų, pvz., vidinę kovą, patirtus išgyvenimus ir pan. Kodėl proto ribose? Todėl, kad muilo dramos, kuriose tie konfliktai, kovos ir išgyvenimai vaizduojami smarkiai perspausti, irgi nepatinka.
Tai man nelabai rūpi, ką jūsų vaizduotėje kas darytų ir kas, tiesą sakant, jus stebina ar nestebina
Tik nesuprantu, kodėl suki kalba apie tai, nuo ko kas pradėtų ką vertinti. Prastą kūrinį galima padaryti įvairiais būdais, bet čia pradedu nuo faktinių klaidų filme, nes tema apie faktines klaidas filme - gal pastebėjote? Juk pats ją sukūrėte? Ar nelabai jau prisiminate, apie ką norėjote pakalbėti? Tai užsidėkTai būtų laikoma tiesiog rekvizitu ir reikalaujama gilintis, ar pakankamai įtikinamai vaizduojami, ar atitinka tuometinės „meninės tiesos“ kriterijus pagrindiniai dalykai – veiksmas ir personažai. Iš visų negrabiai padarytų dalykų nieks netrukdo juoktis, kaip ir ieškoti ten kokios slaptos prasmės. Jei per juos neįžiūrimas filmas, gal praverstų užsidėti kitus akinius.
Dėkui už įžvalgas, ką aš be tavęs daryčiau. Net nesusimąsčiau, kad filmas neprivalo atkartoti istorinės tikrovės, galvojau, kažkokie įstatymai verčia, o pasirodo - neprivalo! Bet jei rimtai, tai prieštarauji pats/pati sau, nes sakai, kad istorinius įvykius galima pateikti skirtingais kampais, išryškinant skirtingus aspektus, o po to prieštarauji pats sau sakydamas, kad žiūrėtume tą patį filmą. Nesu tikras, ar pats/pati supranti, ką mėgini pasakyti.O kokia istorinių įvykių atranka padaryta, kas išryškinta, kas apskritai personažų elgesyje išrasta – šitos visos konkuruojančios reikšmės ir gali padaryti istorinį filmą įdomų. Na taip, jis vadinamas istoriniu, nes susijęs su praeities įvykiais, bet neprivalo jų atkartoti. Taip prisirišę prie istorinės tikrovės nuolat žiūrėtume tą patį nusibodusį filmą, skurdinanti ir tos tikrovės (bei kas joje įmanoma) suvokimą.
Man panašiau, kad pirmasis iš tiesų tau kilęs klausimas buvo, ar galėtum apšviesti ir pamokyti šiuos tamsuolius apie tikrąjį meną, kiną ir jo prasmę. Tai atsakymas, teoriškai galėtum, bet praktiškai - tokie pamokslai čia turbūt niekam neįdomu.kilo toks pirmas klausimas.