Svetimas wrote: ↑2023-12-06 10:00
Šiuo konkrečiu atveju sprendžia Lionginas, tu ir kiti forumiečiai. Ne koks iš dausų atskridęs ufonautas, kuris neskiria, kas yra agresijos auka. Tu prieš tai klausei Liongino nuomonės. Jis pasakė savo nuomonę.
Ne, Lionginas kelis kartus pakartojo, kad, laisvai cituojant, „tarptautinė teisė neteisinga, nes nesuteikia agresijos aukai didesnės laisvės karo nusikaltimų atžvilgiu“ ir teigė (klaidingai), kad nacionalinėje baudžiamojoje teisėje tokia laisvė suteikiama. Todėl aš ir klausiu, kaip turėtų atrodyti „teisinga“ tarptautinė teisė, kaip kodifikuoti jo pasiūlymus. Nes jei nėra kodifikuotų normų, o tiesiog vertinimas pagal principą „savas / priešas“ ar „patinka / nepatinka“, tai teisės čia apskritai nėra. Tai yra grįžimas į Viduramžius (nors ir ten paprotinė karo teisė egzistavo, ir jos kažkiek buvo paisoma, tiesa, ne visada ir ypač ne su visais priešais) ar Antiką.
Svetimas wrote: ↑2023-12-06 10:00
Man atrodo, kad čia ir tu turėtum padėti sugalvoti, kaip suteikti kuo daugiau motyvų Izraeliui, t.y. šaliai, esančiai tarp ją sunaikinti norinčių kaimynų, kodėl ji viena pati vienašališkai turėtų laikytis karo teisės principų.
Aš apie tai jau rašiau. Jei teisės normų būtų paisoma universaliai ir už jų nepaisymą būtų vienodai smerkiami tiek sąjungininkai, tiek oponentai, poveikis būtų. Jei Izraelis žinotų, kad už karo nusikaltimus neteks Vakarų paramos ir susilauks diplomatinių ir ekonominių sankcijų, greičiausiai elgtųsi kitaip.
Ir kalbos apie „vienašališkumą“ čia nelabai tinkamos. Tai maždaug tas pat, kaip piktintis, kad policija „vienašališkai“ privalo laikytis įstatymų, o nusikaltėliai, su kuriais ji kovoja, ne (nors nesunku rasti ir dėl to besipiktinančių). Na taip, policijai taikome kitus standartus. Todėl policiją finansuojame, ginkluojame ir remiame, o nusikaltėlius persekiojame ir baudžiame.