Forumo blevyzgos
Tas komentaras nebuvo piktas, nepaisant jūsų parodijų. Iš esmės buvo tapęs įdomiu klausimas kaip maždaug galbūt grubiai paprasti eklektiški dainos žodžiai sinergina su paprasta muzika smegenų emociniuose centruose. Kaip maišosi mišrios emocijos pagal Plutchik emocijų ratą ar pan.
Smalsumas, beje, kiek kitoje "emocinio rato" dalyje nei piktumas.
Smalsumas, beje, kiek kitoje "emocinio rato" dalyje nei piktumas.
Klausimas gilesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Buvimas netenka prasmės be nebuvimo, panašiai, kaip džiaugsmas netenka prasmės be liūdesio. Todėl iš pradžių verta panagrinėti nebuvimą, arba neegzistavimą.
Nebuvimas būna lokalus arba globalus. Lokalus, tai kai kažko nėra konkrečioje vietoje. Su juo viskas gana aišku, pavyzdžiui, šiuo metu mano kambaryje nėra Barako Obamos. O globalus nebuvimas, kai kažkas neegzistuoja apskritai, kol kas yra tik grynai teorinis konceptas, niekada nestebėtas praktikoje. Nei plika akimi, nei jokiais prietaisais dar nėra pavykę aptikti jokio neegzistuojančio objekto. Taip pat jis sukuria įvairiausių paradoksų, pavyzdžiui, preziumuojant, kad Dievo nėra globaliai, tampa nebeįmanoma atsakyti į klausimą "Jei Dievo nėra, tai kur jis?"
Vienas stipriausių būdų paaiškinti nebuvimą yra many worlds interpretation, teigiantis, kad neegzistuojantys dalykai visada neegzistuoja tik lokaliai, t.y., mūsų visatoje, tačiau esant begaliniam visatų kiekiui, jie yra kažkuriose kitose, tada klausimas "Jei Dievo nėra, tai kur jis" vėl įgauna prasmę ir tampa atsakomu. O mėgindami paneigti many worlds interpretation iškart susiduriame su jau minėtu paradoksu: jei begalybės kitų visatų nėra, tai kur jos? Todėl drąsiai galime teigti, kad globalaus nebuvimo idėja neturi prasmės ir globalus nebuvimas neegzistuoja globaliai. Kas gali atrodyti kaip prieštaravimas, bet tik todėl, kad žmogaus smegenys nepritaikytos suvokti tokių kvantinės filosofijos dalykų. Būtent šiam atvejui atsirado garsi frazė "shut up and calculate".
"Смилуйся, государыня рыбка!
Что мне делать с проклятою бабой?
Уж не хочет быть она царицей,
Хочет быть владычицей морскою;
Чтобы жить ей в Окияне-море,
Чтобы ты сама ей служила"
LT:
"Pagailėk, karaliene žuvele!
Ką daryt man su viedma prakeikta?
Nebenori jau būti cariene,
O tik jūrų valdove didžiąja;
Gyventi vidur jūrų marių,
Ir kad tu šitai bobai tarnautum."
Jei teisingai viską supratau, tai galime daryti išvadą, kad dievas tai yra meilės manifestacija realybėje? Žmonės negali išreikšti meilės tiesiogiai, todėl išreiškia ją per visokius religinius ritualus, kryžiaus žygius ir t.t., kuriuos apibendrintai galima pavadinti dievu. Tuomet gaunasi, kad krikščionys buvo teisūs sakydami, kad dievas tai yra meilė.Seianus wrote: ↑2025-04-15 00:10Klausimas gilesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Buvimas netenka prasmės be nebuvimo, panašiai, kaip džiaugsmas netenka prasmės be liūdesio. Todėl iš pradžių verta panagrinėti nebuvimą, arba neegzistavimą.
Nebuvimas būna lokalus arba globalus. Lokalus, tai kai kažko nėra konkrečioje vietoje. Su juo viskas gana aišku, pavyzdžiui, šiuo metu mano kambaryje nėra Barako Obamos. O globalus nebuvimas, kai kažkas neegzistuoja apskritai, kol kas yra tik grynai teorinis konceptas, niekada nestebėtas praktikoje. Nei plika akimi, nei jokiais prietaisais dar nėra pavykę aptikti jokio neegzistuojančio objekto. Taip pat jis sukuria įvairiausių paradoksų, pavyzdžiui, preziumuojant, kad Dievo nėra globaliai, tampa nebeįmanoma atsakyti į klausimą "Jei Dievo nėra, tai kur jis?"
Vienas stipriausių būdų paaiškinti nebuvimą yra many worlds interpretation, teigiantis, kad neegzistuojantys dalykai visada neegzistuoja tik lokaliai, t.y., mūsų visatoje, tačiau esant begaliniam visatų kiekiui, jie yra kažkuriose kitose, tada klausimas "Jei Dievo nėra, tai kur jis" vėl įgauna prasmę ir tampa atsakomu. O mėgindami paneigti many worlds interpretation iškart susiduriame su jau minėtu paradoksu: jei begalybės kitų visatų nėra, tai kur jos? Todėl drąsiai galime teigti, kad globalaus nebuvimo idėja neturi prasmės ir globalus nebuvimas neegzistuoja globaliai. Kas gali atrodyti kaip prieštaravimas, bet tik todėl, kad žmogaus smegenys nepritaikytos suvokti tokių kvantinės filosofijos dalykų. Būtent šiam atvejui atsirado garsi frazė "shut up and calculate".
Pavadinsiu šitą visiškai naują teoriją kaip nors labai nepretenzingai: principium deus emergere ex amore, arba dievo emergencijos iš meilės principas.Lionginas wrote: ↑2025-04-17 07:19Jei teisingai viską supratau, tai galime daryti išvadą, kad dievas tai yra meilės manifestacija realybėje? Žmonės negali išreikšti meilės tiesiogiai, todėl išreiškia ją per visokius religinius ritualus, kryžiaus žygius ir t.t., kuriuos apibendrintai galima pavadinti dievu. Tuomet gaunasi, kad krikščionys buvo teisūs sakydami, kad dievas tai yra meilė.
Piktesniais kampais pažiūrėjus ir ženkliai negatyvių bei dramatiškų asociacijų galima surasti.
Rūstybių pašlemėkų "švento rašto aiškintojų" adresu nepagailint:
Ska-P - Crimen Sollicitationis
Taip, manau, kad tavo loginė grandinė nepriekaištinga, todėl nepaneigiamai išplaukia, kad Dievas yra meilė. Q. E. D.Lionginas wrote: ↑2025-04-17 07:19Jei teisingai viską supratau, tai galime daryti išvadą, kad dievas tai yra meilės manifestacija realybėje? Žmonės negali išreikšti meilės tiesiogiai, todėl išreiškia ją per visokius religinius ritualus, kryžiaus žygius ir t.t., kuriuos apibendrintai galima pavadinti dievu. Tuomet gaunasi, kad krikščionys buvo teisūs sakydami, kad dievas tai yra meilė.