O gi galėjo Stalinas ir likti vidutiniu laisvalaikio poetu. Kaip ir kitas panašus mums visiems žinomas neįvertintas dailininkas.
Šitaip nebus, žmonės su intelektu sugeba tyčiotis kur kas geriau ir išradingiau. Todėl tai tikrai nebus lygi kova. Šį privalumą būtina išnaudoti. Kaip ir tai, kad mokslas ir realybė vis dar yra autoritetai, todėl patyčias galima efektyviai pastiprinti faktais.
Manau, kaimo kvailių normalizavimas kelia kur kas didesnį pavojų. Geriau rinktis purvą, kuriame daugiau šansų laimėti, nei JAV kelią, kur melas, sąmokslo teorijos ir "alternatyvūs faktai" tapo visiškai legitimia, negėdinga pozicija. Jei kas nors pasiūlys geresnį variantą, mielai pasirašysiu po juo.Vilius wrote: ↑2025-03-28 10:36Tai tokiu atveju "paprastų" (beje, kodėl tu savęs prie jų nepriskiri?) žmonių reakcija greičiausiai bus "nu tai aš jau ir eisiu, jūs čia kaip nors be manęs.." Ir galiausiai šitose purvo imtynėse pralaimės ir mokslas, ir demokratija - nes abi šios idėjos bus išvoliotos po purvą tų pačių žmonių, kurie jas bandė ginti keiksmais ir patyčiomis.
Neblogai apibūdinai mano defaultinę reakciją panašiais atvejais. Nors gal ir nevykęs mano elgesys tokiais atvejais. Arba kartais panašiais atvejais man intuityviai norisi ieškoti "trečio" kelio.
Lionginas wrote: Konstantinas Kisinas jungiasi į trampvestitų paradą pasakodamas, kokias baisias klaidas padarė Zelenskis:
Kiek pats asmeniškai esu klausęs Konstantin Kisin, kažkokių dramatiškų, rimtų JAV MAGA "dešiniųjų" burbului būdingų nusikalbėjimų nesu iš jo girdėjęs. Pvz.:Svetimas wrote: ↑2025-03-08 17:44Labai nedaug video su Konstantinu Kisinu esu klausęs. Jis gal ir ideologizuotas kažkiek kaip "dešinysis", bet man kažkodėl įsiminė kaip ideologiškai neagresyvus ir ne per daug angažuotas, lyginant su kitais "dešiniaisiais". Pasirodė man pakankamai smalsus žmogus. Įtariu visai įmanoma ir įdomu su juo būtų diskutuoti kai kuriais politiniais klausimais. Nežinau kiek teisingas man įspūdis apie jį susidarė.
Panašu, kad natūrali temos eiga bus išsidirbinėjimai, parodijos ir pašaipos. Jei tavo toks tikslas ir buvo, tada viskas OK. Kitu atveju geriau pereik prie tos vietos, kur pasakai, ką norėjai pasakyti.
Aš asmeniškai manau, kad rašytojas kaip realybės dalis neegzistuoja, tai yra tik iliuzija, kurią patiriame skaitydami arba ypač – rašydami. Ergo rašytojas ir jo sukurtas personažas yra vienodai nerealūs ir egzistuojantys tik idėjų kontekste. Todėl pagrįstai galime kelti klausimą - ar tikrai rašytojas sukūrė personažą? O gal tai personažas sukūrė rašytoją? Šio klausimo ėmėsi Aurigarijaus kvantinės filosofijos universiteto doktorantai Tūpovas ir Bambukovas. Jų padaryti atradimai gniaužė kvapą, todėl buvo uždrausti ir įslaptinti spec. tarnybų, dabar juos galima rasti tik youtube video bei bulvarinėje žiniasklaidoje. Tarp kitų dalykų, jie dvigubai aklais bandymais nustatė ir matematiškai įrodė, kad kažkieno rašytoju laikomas žmogus yra absoliučiai neatskiriamas nuo žmonių, kurių rašytojais nelaiko niekas. Rašytojas nėra objektyvus, patikrinamas dalykas, kitaip tariant, tai - iliuzija. Dar daugiau, mėginant įsivaizduoti, kuo rašytojas nuo nerašytojo skiriasi idėjų plotmėje, neišvengsime poreikio paminėti rašytojo kūrybą ir personažus. Reiškia, personažai yra būtina rašytojo egzistavimo sąlyga, jei ne personažas, rašytojo nebūtų. Todėl logiškai ir matematiškai nepaneigiamai išplaukia, kad personažas P sukūrė rašytoją R bent jau ne mažiau, nei rašytojas personažą (R <= f(P)).Lionginas wrote: ↑2025-04-03 11:27Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?
Manau, tu čia užčiuopei siūlo galą... Bet pirmiausia, manau, reikėtų išsiaiškinti, ką tai reiškia "būti"? Ar egzistuoja prasmė buvime? O nebuvime? O jei ne, tai kokiame kontekste ji egzistuoja ir kokiame - ne?Seianus wrote: ↑2025-04-03 11:55Aš asmeniškai manau, kad rašytojas kaip realybės dalis neegzistuoja, tai yra tik iliuzija, kurią patiriame skaitydami arba ypač – rašydami. Ergo rašytojas ir jo sukurtas personažas yra vienodai nerealūs ir egzistuojantys tik idėjų kontekste. Todėl pagrįstai galime kelti klausimą - ar tikrai rašytojas sukūrė personažą? O gal tai personažas sukūrė rašytoją? Šio klausimo ėmėsi Aurigarijaus kvantinės filosofijos universiteto doktorantai Tūpovas ir Bambukovas. Jų padaryti atradimai gniaužė kvapą, todėl buvo uždrausti ir įslaptinti spec. tarnybų, dabar juos galima rasti tik youtube video bei bulvarinėje žiniasklaidoje. Tarp kitų dalykų, jie dvigubai aklais bandymais nustatė ir matematiškai įrodė, kad kažkieno rašytoju laikomas žmogus yra absoliučiai neatskiriamas nuo žmonių, kurių rašytojais nelaiko niekas. Rašytojas nėra objektyvus, patikrinamas dalykas, kitaip tariant, tai - iliuzija. Dar daugiau, mėginant įsivaizduoti, kuo rašytojas nuo nerašytojo skiriasi idėjų plotmėje, neišvengsime poreikio paminėti rašytojo kūrybą ir personažus. Reiškia, personažai yra būtina rašytojo egzistavimo sąlyga, jei ne personažas, rašytojo nebūtų. Todėl logiškai ir matematiškai nepaneigiamai išplaukia, kad personažas P sukūrė rašytoją R bent jau ne mažiau, nei rašytojas personažą (R <= f(P)).
Klausimas savaip pakankamai įdomus. Galima šiek tiek for fun pažaisti Aurigarijaus filosofinį galvosūkį. Maždaug kontekste išsakytų komentarų:Lionginas wrote: ↑2025-04-03 11:27Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?
2.Vilius wrote: ↑2025-04-03 15:11Tiksliai žodis į žodį turbūt ne.. Bet pagrindinė eilėraščio mintis ar ten koks jausmelis - greičiausiai nėra labai unikalūs.. Kiti žmonės irgi kartais pajaučia ar pagalvoja kažką tokio. Ir vienas iš jų gal kada nors suras, kaip tą mintį išreikšti žodžiais ar veiksmais realybėje.
3.Lionginas wrote: ↑2025-04-03 11:27Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?
galima pabandyti "krapštukų su kalkuliatoriais" stiliuje užmesti akį į kokį daliai žmonių tikėtinai adiktyvų nors ir labai paprastą pop dainos gabalą su labai paprastu tekstu:
Tokį patrolinimą už visus politiko melus ir pan. užskaitau. Bet taip išradingai tai padaryti turbūt mažai kam pavyksta.
Atsakymą žinau, bet pasiūlysiu paspėlioti:
