Forumo blevyzgos

[Vilius]

Stalino eilėraštis, išverstas į rusų kalbą, apie tiesą.

Matai, durni gruzinai nenorėjo Stalino tiesos ir šviesos, bet paskui ją vis tiek gavo. Išties pamokanti istorija

[Svetimas]

Matai, durni gruzinai nenorėjo Stalino tiesos ir šviesos, bet paskui ją vis tiek gavo. Išties pamokanti istorija

O gi galėjo Stalinas ir likti vidutiniu laisvalaikio poetu. Kaip ir kitas panašus mums visiems žinomas neįvertintas dailininkas.
Nors kai kurie istorikai ir ginčijasi, kad jie tik buvo tie, kuriems pavyko užšokti ant tam tikro laiko dvasios arklio. Be jų neva vienaip ar kitaip būtų užšokę kiti.

[Vilius]

O gi galėjo Stalinas ir likti vidutiniu laisvalaikio poetu. Kaip ir kitas panašus mums visiems žinomas neįvertintas dailininkas.

Kita įdomi paralelė tarp jų yra, kad abu už savo ankstyvuosius politinius žygdarbius gavo pasėdėti kalėjimuose ar tremtyje.

[Lionginas]

Nu tai gerai. Tarkim, viena pusė rėkia apsiputojusi, kad reikia skiepytis, nes "bl3t k00rva mokslas!" O kita pusė rėkia, kad skiepytis ar ne yra kiekvieno žmogaus apsisprendimas, nes "j0btv4jmat demokratija!"

Šitaip nebus, žmonės su intelektu sugeba tyčiotis kur kas geriau ir išradingiau. Todėl tai tikrai nebus lygi kova. Šį privalumą būtina išnaudoti. Kaip ir tai, kad mokslas ir realybė vis dar yra autoritetai, todėl patyčias galima efektyviai pastiprinti faktais.

Tai tokiu atveju "paprastų" (beje, kodėl tu savęs prie jų nepriskiri?) žmonių reakcija greičiausiai bus "nu tai aš jau ir eisiu, jūs čia kaip nors be manęs.." Ir galiausiai šitose purvo imtynėse pralaimės ir mokslas, ir demokratija - nes abi šios idėjos bus išvoliotos po purvą tų pačių žmonių, kurie jas bandė ginti keiksmais ir patyčiomis.

Manau, kaimo kvailių normalizavimas kelia kur kas didesnį pavojų. Geriau rinktis purvą, kuriame daugiau šansų laimėti, nei JAV kelią, kur melas, sąmokslo teorijos ir "alternatyvūs faktai" tapo visiškai legitimia, negėdinga pozicija. Jei kas nors pasiūlys geresnį variantą, mielai pasirašysiu po juo.

[Svetimas]

Tai tokiu atveju "paprastų" [...] žmonių reakcija greičiausiai bus "nu tai aš jau ir eisiu, jūs čia kaip nors be manęs.."

Neblogai apibūdinai mano defaultinę reakciją panašiais atvejais. Nors gal ir nevykęs mano elgesys tokiais atvejais. Arba kartais panašiais atvejais man intuityviai norisi ieškoti "trečio" kelio.

[Svetimas]

Prisiminiau Kremliaus "botus" po kažkuriuo Boris Johnson straipsniu ir vėl susigundžiau pažiūrėti Boris Johnson interviu su Konstantin Kisin:

Triggernometry: Boris Johnson: "I Talked to Putin..."

Pvz.:
~9:37 Apie Boris Johnson pokalbį su Putinu
13:30 Did Boris Stop The Peace Agreement Being Signed In Istanbul?

Komentarai po video, kiek mačiau, irgi iškirtinai tik neigiami Boris Johnson adresu.

[Svetimas]

Konstantinas Kisinas jungiasi į trampvestitų paradą pasakodamas, kokias baisias klaidas padarė Zelenskis:

Labai nedaug video su Konstantinu Kisinu esu klausęs. Jis gal ir ideologizuotas kažkiek kaip "dešinysis", bet man kažkodėl įsiminė kaip ideologiškai neagresyvus ir ne per daug angažuotas, lyginant su kitais "dešiniaisiais". Pasirodė man pakankamai smalsus žmogus. Įtariu visai įmanoma ir įdomu su juo būtų diskutuoti kai kuriais politiniais klausimais. Nežinau kiek teisingas man įspūdis apie jį susidarė.

Kiek pats asmeniškai esu klausęs Konstantin Kisin, kažkokių dramatiškų, rimtų JAV MAGA "dešiniųjų" burbului būdingų nusikalbėjimų nesu iš jo girdėjęs. Pvz.:
Culture Wolf: Konstantin Kisin Explains Why MAGA Are Wrong On Ukraine

[Lionginas]

Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?

Svetimas: atskirta iš temos

[Seianus]

Bet kol kas neskubėkim, leiskim temai plėtotis natūralia eiga.

Panašu, kad natūrali temos eiga bus išsidirbinėjimai, parodijos ir pašaipos. Jei tavo toks tikslas ir buvo, tada viskas OK. Kitu atveju geriau pereik prie tos vietos, kur pasakai, ką norėjai pasakyti.

Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?

Aš asmeniškai manau, kad rašytojas kaip realybės dalis neegzistuoja, tai yra tik iliuzija, kurią patiriame skaitydami arba ypač – rašydami. Ergo rašytojas ir jo sukurtas personažas yra vienodai nerealūs ir egzistuojantys tik idėjų kontekste. Todėl pagrįstai galime kelti klausimą - ar tikrai rašytojas sukūrė personažą? O gal tai personažas sukūrė rašytoją? Šio klausimo ėmėsi Aurigarijaus kvantinės filosofijos universiteto doktorantai Tūpovas ir Bambukovas. Jų padaryti atradimai gniaužė kvapą, todėl buvo uždrausti ir įslaptinti spec. tarnybų, dabar juos galima rasti tik youtube video bei bulvarinėje žiniasklaidoje. Tarp kitų dalykų, jie dvigubai aklais bandymais nustatė ir matematiškai įrodė, kad kažkieno rašytoju laikomas žmogus yra absoliučiai neatskiriamas nuo žmonių, kurių rašytojais nelaiko niekas. Rašytojas nėra objektyvus, patikrinamas dalykas, kitaip tariant, tai - iliuzija. Dar daugiau, mėginant įsivaizduoti, kuo rašytojas nuo nerašytojo skiriasi idėjų plotmėje, neišvengsime poreikio paminėti rašytojo kūrybą ir personažus. Reiškia, personažai yra būtina rašytojo egzistavimo sąlyga, jei ne personažas, rašytojo nebūtų. Todėl logiškai ir matematiškai nepaneigiamai išplaukia, kad personažas P sukūrė rašytoją R bent jau ne mažiau, nei rašytojas personažą (R <= f(P)).

[Lionginas]

Panašu, kad natūrali temos eiga bus išsidirbinėjimai, parodijos ir pašaipos. Jei tavo toks tikslas ir buvo, tada viskas OK. Kitu atveju geriau pereik prie tos vietos, kur pasakai, ką norėjai pasakyti.

Aš asmeniškai manau, kad rašytojas kaip realybės dalis neegzistuoja, tai yra tik iliuzija, kurią patiriame skaitydami arba ypač – rašydami. Ergo rašytojas ir jo sukurtas personažas yra vienodai nerealūs ir egzistuojantys tik idėjų kontekste. Todėl pagrįstai galime kelti klausimą - ar tikrai rašytojas sukūrė personažą? O gal tai personažas sukūrė rašytoją? Šio klausimo ėmėsi Aurigarijaus kvantinės filosofijos universiteto doktorantai Tūpovas ir Bambukovas. Jų padaryti atradimai gniaužė kvapą, todėl buvo uždrausti ir įslaptinti spec. tarnybų, dabar juos galima rasti tik youtube video bei bulvarinėje žiniasklaidoje. Tarp kitų dalykų, jie dvigubai aklais bandymais nustatė ir matematiškai įrodė, kad kažkieno rašytoju laikomas žmogus yra absoliučiai neatskiriamas nuo žmonių, kurių rašytojais nelaiko niekas. Rašytojas nėra objektyvus, patikrinamas dalykas, kitaip tariant, tai - iliuzija. Dar daugiau, mėginant įsivaizduoti, kuo rašytojas nuo nerašytojo skiriasi idėjų plotmėje, neišvengsime poreikio paminėti rašytojo kūrybą ir personažus. Reiškia, personažai yra būtina rašytojo egzistavimo sąlyga, jei ne personažas, rašytojo nebūtų. Todėl logiškai ir matematiškai nepaneigiamai išplaukia, kad personažas P sukūrė rašytoją R bent jau ne mažiau, nei rašytojas personažą (R <= f(P)).

Manau, tu čia užčiuopei siūlo galą... Bet pirmiausia, manau, reikėtų išsiaiškinti, ką tai reiškia "būti"? Ar egzistuoja prasmė buvime? O nebuvime? O jei ne, tai kokiame kontekste ji egzistuoja ir kokiame - ne?

[Lionginas]

Šitaip nebus, žmonės su intelektu sugeba tyčiotis kur kas geriau ir išradingiau. Todėl tai tikrai nebus lygi kova. Šį privalumą būtina išnaudoti.

Kai kas jį išties išnaudoja efektyviai:

[Seianus]

Kai kas jį išties išnaudoja efektyviai:

Na gal ketvirtas kartas nemeluos ir tikrai jau gaus tikrą laišką iš DOGE.

[Lionginas]

Kai jam parašys iš DOGE, jis tuo nebepatikės.

[Svetimas]

Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?

Klausimas savaip pakankamai įdomus. Galima šiek tiek for fun pažaisti Aurigarijaus filosofinį galvosūkį. Maždaug kontekste išsakytų komentarų:

1.

Tiksliai žodis į žodį turbūt ne.. Bet pagrindinė eilėraščio mintis ar ten koks jausmelis - greičiausiai nėra labai unikalūs.. Kiti žmonės irgi kartais pajaučia ar pagalvoja kažką tokio. Ir vienas iš jų gal kada nors suras, kaip tą mintį išreikšti žodžiais ar veiksmais realybėje.

2.

Tai tęsiant temą. Jei sakykime rašytojas X išrado personažą Y su idėjų kontekste egzistuojančiais "self" ir "personality", kuris savo ruožtu jau savo naratyvo kontekste išranda personažą Z, ar egzistuoja koks nors esminis skirtumas tarp Y ir Z "self" ir "personality" realybės kontekste, ir jei taip, kuo šios savybės skiriasi nuo skruzdėlių "self" ir "personality" visuose čia ir anksčiau paminėtuose kontekstuose?

3.

Aš irgi į įvairius "-izmus" kreivai žiūriu. Man daugiau gal įdomi idėja, kad bet kokia informacija, bent jau pagal fizikus, privalo turėti savo "materialųjį nešėją". Ir kartu "informacijos interpretatorių".

galima pabandyti "krapštukų su kalkuliatoriais" stiliuje užmesti akį į kokį daliai žmonių tikėtinai adiktyvų nors ir labai paprastą pop dainos gabalą su labai paprastu tekstu:

Gryffin & OneRepublic - You Were Loved [Official Video]

Geresnio pavyzdžio ar atitikmens pagal 2-ame komentare pateiktą trumpą aprašymą neieškojau, bet dėl savo paprastumo manau turėtų neblogai sueiti.

Žodžius ir muziką minėtam gabalui parašė berods ne vienas rašytojas X, o trys autoriai.
Tekste kalba lyrinis herojus (t.y. "personažas") Y, kuris savo žodžiais kažkiek nurodo į "personažą" Z.
Vien patys žodžiai tekste savo išsidėliojimu jame ir semantinių pointerių sudėtingumu neturėtų viršyti kokio nors skruzdėlių ganglijų, kokio logistinio tinklo ar pan. sudėtingumo.
"Personažas" Y arba "personažas" Z bent jau tekste pateiktos semantinės informacijos prasme yra žiauriai primityvūs ir "virtualūs".
Tačiau nepaisant minėto aukščiau nesudėtingumo beveik neabejoju, kad daliai realių žmonių (pvz., kokią rimtesnę santykių dramą patyrusiems žmonėms ar pan.), minėtas pop gabalas gali nemenkai kažkuo emociškai rezonuoti.

Tai bent jau vienas pirminis klausimas iš mano pusės galėtų būti bent jau užsikabinimui pradžiai (jei kokių kitokių minčių ir klausimų nekyla):
kurioje maždaug "vietoje", kaip ir kodėl visame aukščiau pateiktame paprastame dalyke didžiausias "informacinis" sudėtingumas pagrinde galėtų būti sukauptas?

[Svetimas]

Šitaip nebus, žmonės su intelektu sugeba tyčiotis kur kas geriau ir išradingiau. Todėl tai tikrai nebus lygi kova. Šį privalumą būtina išnaudoti.

Kai kas jį išties išnaudoja efektyviai:

Tokį patrolinimą už visus politiko melus ir pan. užskaitau. Bet taip išradingai tai padaryti turbūt mažai kam pavyksta.

[Lionginas]

...kurioje maždaug "vietoje", kaip ir kodėl visame aukščiau pateiktame paprastame dalyke didžiausias "informacinis" sudėtingumas pagrinde galėtų būti sukauptas?

Atsakymą žinau, bet pasiūlysiu paspėlioti:

i _ _ _ G _ _ E

Atsakymas:

[+] show hidden text

išangėje

[Svetimas]

...

Kas tave taip patrigerino?

[Lionginas]

Niekas. Šypsenėlės neuždėjau, tai matyt nesupratai, kad juokavau.