Vilius wrote: ↑2022-08-03 18:15
Beje šitas pavyzdys paremtas tikra istorija. Kartą mane vienas "tamsta-mokytojas" bandė paauklėti Belgijos autostradoje, kuri turėjo net ne tris, o keturias juostas.. Vietoj to, kad mane aplenktų trečia ar net ketvirta juosta, ir važiuotų savo keliais, jis nu tiesiog turėjo sukelti sceną, ir priversti mane grįžti į pirmąją.. Nu nes
taisyklės.
Šiaip, KET yra gana rimtas dalykas, nes neretai gali paliesti žmonių gyvybes. Ypač tarpmiestiniuose keliuose ir manevruose juose nemažai žmonių žūva. Tavojo "belgo" atvejis gal ir visiškai ne tas, bet yra įmanomi ir atvejai, kad paauklėti bandantys "tamsta-mokytojai" gali būti dėl autoavarijų savo artimuosius palaidoję žmonės. Kartais sunku neklaidingai įvertinti iš šalies tikrąją žmonių motyvaciją ar dėl ko jie pasitrigerina.
Pavyzdžiui, aš ir pats po savo patirtos realios gyvenimiškos situacijos, kai dėl be atšvaitų einančio žmogaus, mūsų automobilis jį apvažinėdamas gerai "paskraidė" ir "ore pasivartė" ir su tam tikru gan rimtu apsilankymu vėliau traumatologiniame, gan rūsčiai po to žiūrėdavau į panašias situacijas potencialiai keliančius piliečius.
Vilius wrote: ↑2022-08-03 18:15
Moralas toks, kad vakariečiai yra labiau kaip Lionginas - jiems taisyklės rūpi tiesiog pačios savaime, jie jų laikosi patys, ir verčia laikytis kitus. Kai tuo tarpu centrinės/rytinės Europos gyventojai (ir didžioji dalis likusio pasaulio) yra labiau kaip mes su Stormu - į tokias "bendras" ir neenforcinamas taisykles mes žiūrime kaip į "rekomendacijas", kurių laikomės tik tol, kol situacija nepareikalauja elgtis kitaip.
Sakyčiau, Viliau, jog reikėtų šiek tiek rimtesnio pagrindimo, kad vakariečiams "labiau rūpi taisyklės", nei kad galbūt tau rodo tavo įvairios euristikos. Nelabai įtikina.

Ir peršokimui prie tam tikrų išvadų po savo įspūdžių labiau pagyvenus Belgijoje (kur apie vietinius ir pas mus įvairūs anekdotai sklando) ir po to kažkur "Juodkalnijos" (?) miestelyje ar pan., sutik, kontrastas yra gana didelis.
Pavyzdžiui, gal tas tavo minėtas "taisyklių rūpėjimas" yra kažkuria dalimi tam tikras šiek tiek geriau sutvarkytos ir žmonių poreikiams labiau pritaikytos infrastruktūros ar kitų dalykų pasekmė. Kartu ir į žmonių saugumą papildomai didesnis dėmesys yra kreipiamas, kai "rytuose" į tai, kiek teko patirti, kol kas neretai yra gan atsainus požiūris. Žinomos istorijos, kai Lietuvos "meistriukai" "atgaivina" super sudaužytą autoavarijoje mašiną negyvėlį su nebeveikiančiomis oro pagalvėmis arba naujos potencialios avarijos jau nebeatlaikysiančiomis savybėmis. Arba girdėjau, jog nelaimingų atsitikimų darbe statistikos skaičiai Lietuvoje yra santykinai vis dar gan dideli. Pvz., net pačiam yra tekę gyvai matyti, kai be jokios apsaugos kažkokie žmonės laipioja ir kažką tvarko ant nuolaidžių ir potencialiai slidžių stogų.
Beje, šiandien su antra puse buvo šiek tiek kalba pasisukusi apie mokyklas. Bent jau aš tikrai niekur nemačiau tiek visokiomis savo pseudo-taisyklėmis protą knisančių ar net realiai ant vaikų rėkiančių tų tikrųjų "tamsta-mokytojų", kaip sovietinėse mokyklose. Atsiminimų nekokių apie "rytietiškas" "taisykles" ir jų vertimą laikytis iš tų mokyklos laikų turiu gan sočiai. Kiek kartais pakalbu su dabartiniais pažįstamais pedagogais ar žmonėmis kažkiek daugiau iš tos srities, situacija dabar yra gan smarkokai kitokia.
Ir mažas mini oftopikas-klausimas. Kaip jums mokinių uniformos iš sovietinių laikų? Labiau uniformos prie širdies, ar kai kiekvienas rengiasi kaip nori/gali? Nors ir dabar kai kuriose retose privačiose mokyklose irgi yra dėvimos uniformos, bet ten dėl šitų dalykų yra šiek tiek kitaip.