Ar laikot save vakariečiais?
Pastebėjau, kad temoje apie Ukrainos karą vis naudoju "mes", kaip įvardį pakeisti žodžiui "Vakarai".. Bet kažkaip neteisingai man skambėjo tas reikalas - tai pagalvojau, susikursiu atskirą temą, ir pabandysiu čia pasikapstyti po savo labai sudėtingą tautinį identitetą. Jei norit, galit prisijungti.
Tai pradžiai, mano atsakymas į temos klausimą yra - ne, aš giliai širdyje nelaikau savęs vakariečiu. Man jie yra tarsi šeima, kuri mane būtų įvaikinusi vėlyvoje vaikystėje. Jie gerai su manim elgėsi, padėjo man tapti, kuo esu, ir aš jiems už tai dėkingas.. Bet aš tiesiog nespėjau prie jų taip pritapti, kad laikyčiau juos savo tikra šeima.
Tai pradžiai, mano atsakymas į temos klausimą yra - ne, aš giliai širdyje nelaikau savęs vakariečiu. Man jie yra tarsi šeima, kuri mane būtų įvaikinusi vėlyvoje vaikystėje. Jie gerai su manim elgėsi, padėjo man tapti, kuo esu, ir aš jiems už tai dėkingas.. Bet aš tiesiog nespėjau prie jų taip pritapti, kad laikyčiau juos savo tikra šeima.
Cool.
Man dėl to, Viliau, dažnai ir patinki, kad gan neretai nudropini kokį konfjuzinantį klausimą ar komentarą.
Niekada rimčiau nebuvau pagalvojęs apie tai. Iš įvairių "tapatybių" pusės psichologiškai ir kognityviai gan įdomus klausimas.
Ar jautiesi europietis? Ar jautiesi lietuvis? Ar jautiesi pakankamai demokratinės ir laisvos šalies gyventojas? Koks tavo santykis su šalimi, kurioje dabar esi? Ir pan.
Gal kada prie progos ir plačiau papasakosiu, kokios mintys man kilo ar kyla šiuo klausimu. Bet dabar labai trumpai gal pasakysiu, kad atsakymas mano greičiausiai būtų "ir taip ir ne".
Dar pagalvojau, kad kažkodėl esu gan stipriai linkęs save sieti su tam tikru savo geografiniu buvimu ar šiaip su konkrečiomis vietomis, kur esu buvęs, iš pirmo asmens perspektyvos. Man labai savo laiku patiko geografija, kaip dalykas, o kartu nuo vaikystės ir įvairūs žemėlapiai, kuriuose mėgau tyrinėti pačias įvairiausias šalis ir įsivaizduoti, kaip ar kokie ten dalykai vyksta. Tai tam tikras "jutimas", kokioje aš dabar esu "teritorijoje" ant Žemės planetos, pas mane kažkodėl gan neretai mintyse išlenda.
Dar pastebėjau, kad Kaune, kuriame gyvenau nemažą laiką studijuodamas ir nedidelę dalį dirbdamas, kažkodėl jaučiausi tarsi laikinas svečias šiame mieste. O Vilniuje, kuriame dabar gyvenu, kažkodėl nesijaučiau svečias, pragyvenus ten dar mažiau laiko. Dabar net negaliu sau staigiai įvardinti kodėl.
Man dėl to, Viliau, dažnai ir patinki, kad gan neretai nudropini kokį konfjuzinantį klausimą ar komentarą.
Niekada rimčiau nebuvau pagalvojęs apie tai. Iš įvairių "tapatybių" pusės psichologiškai ir kognityviai gan įdomus klausimas.
Ar jautiesi europietis? Ar jautiesi lietuvis? Ar jautiesi pakankamai demokratinės ir laisvos šalies gyventojas? Koks tavo santykis su šalimi, kurioje dabar esi? Ir pan.
Gal kada prie progos ir plačiau papasakosiu, kokios mintys man kilo ar kyla šiuo klausimu. Bet dabar labai trumpai gal pasakysiu, kad atsakymas mano greičiausiai būtų "ir taip ir ne".
Dar pagalvojau, kad kažkodėl esu gan stipriai linkęs save sieti su tam tikru savo geografiniu buvimu ar šiaip su konkrečiomis vietomis, kur esu buvęs, iš pirmo asmens perspektyvos. Man labai savo laiku patiko geografija, kaip dalykas, o kartu nuo vaikystės ir įvairūs žemėlapiai, kuriuose mėgau tyrinėti pačias įvairiausias šalis ir įsivaizduoti, kaip ar kokie ten dalykai vyksta. Tai tam tikras "jutimas", kokioje aš dabar esu "teritorijoje" ant Žemės planetos, pas mane kažkodėl gan neretai mintyse išlenda.
Dar pastebėjau, kad Kaune, kuriame gyvenau nemažą laiką studijuodamas ir nedidelę dalį dirbdamas, kažkodėl jaučiausi tarsi laikinas svečias šiame mieste. O Vilniuje, kuriame dabar gyvenu, kažkodėl nesijaučiau svečias, pragyvenus ten dar mažiau laiko. Dabar net negaliu sau staigiai įvardinti kodėl.
Džiaugiuosi.
Man - for better or worse - tenka šitą žaidimą žaisti ne ant žemėlapio Ir taip, šalys ir vietos jose iš tiesų turi kažkokį subjektyvų jausmą, kuris nebūtinai susijęs su tuo, ar tu pats iš tiesų ten patiri kažką gero/blogo. Pvz., turiu mėgiamų vietų, kurias tik kartą ar du beveik nesustojęs pravažiavau motociklu - ir turiu net labai nemėgiamų vietų, kur praleidau visai smagų laiką su draugais ar panašiai.
Ha, o man yra priešingai - kai būnu Vilniuje ir kai kuriose kitų šalių sostinėse, man dažnai kyla kažkoks iš giliai ateinantis nepilnavertiškumo jausmas. Aš jį kartais net juokais vadinu "kauniečio kompleksu". Tuo tarpu "antri" miestai - ypač, jei jie būna ne turistiniai, ir labiau orientuoti į pramonę/verslą, man visada atrodo kažkuo savi.Svetimas wrote: ↑2022-07-23 09:48Dar pastebėjau, kad Kaune, kuriame gyvenau nemažą laiką studijuodamas ir nedidelę dalį dirbdamas, kažkodėl jaučiausi tarsi laikinas svečias šiame mieste. O Vilniuje, kuriame dabar gyvenu, kažkodėl nesijaučiau svečias, pragyvenus ten dar mažiau laiko. Dabar net negaliu sau staigiai įvardinti kodėl.
Kiek pamenu, kauniečiai tą savo "kauniečio kompleksą" buvo kažkiek apnuoginę su kažkada gan plačiai pagarsėjusiais plakatais maždaug "Ir Kaune galima gyventi..." ar kažkaip panašiai. Na, bet galbūt daliai kauniečių tai turėjo tam tikrą teigiamą "terapinį" poveikį ir išėjo į gerą.Vilius wrote: ↑2022-07-24 10:41Ha, o man yra priešingai - kai būnu Vilniuje ir kai kuriose kitų šalių sostinėse, man dažnai kyla kažkoks iš giliai ateinantis nepilnavertiškumo jausmas. Aš jį kartais net juokais vadinu "kauniečio kompleksu". Tuo tarpu "antri" miestai - ypač, jei jie būna ne turistiniai, ir labiau orientuoti į pramonę/verslą, man visada atrodo kažkuo savi.Svetimas wrote: ↑2022-07-23 09:48Dar pastebėjau, kad Kaune, kuriame gyvenau nemažą laiką studijuodamas ir nedidelę dalį dirbdamas, kažkodėl jaučiausi tarsi laikinas svečias šiame mieste. O Vilniuje, kuriame dabar gyvenu, kažkodėl nesijaučiau svečias, pragyvenus ten dar mažiau laiko. Dabar net negaliu sau staigiai įvardinti kodėl.
Dėl turistinių miestų/maršrutų. Nelabai į temą, bet tas dažnai per didelis turistinis šurmulys kelionėse į turistinius miestus ar pan. ir man smarkokai nepatikdavo ir visumoje to vengdavau. Tik pakankamai trumpą laiką tokiame šurmulyje jaučiuosi jaukiai. Šitoje vietoje kažkiek tam tikru kampu suprantu tavo patirtį. Tuo labiau, kaip ir pats berods kažkada minėjai, nemažai populiariųjų turistinių dalykų neretai galima ne ką prasčiau ir internete įvairiausiais pjūviais išsityrinėti, jei įdomu. Dar net neretai tokiu būdu gali sužinoti daugiau ar kažką įdomaus, sau netikėto, naujo ar savito atrasti. Ir prisiminimai būna dažnesni ir ryškesni iš mažiau šurmulingų vietų.Vilius wrote: ↑2022-07-24 10:41Ha, o man yra priešingai - kai būnu Vilniuje ir kai kuriose kitų šalių sostinėse, man dažnai kyla kažkoks iš giliai ateinantis nepilnavertiškumo jausmas. Aš jį kartais net juokais vadinu "kauniečio kompleksu". Tuo tarpu "antri" miestai - ypač, jei jie būna ne turistiniai, ir labiau orientuoti į pramonę/verslą, man visada atrodo kažkuo savi.
Labiausiai, kiek pamenu, įvairiose kelionėse, su kompanija arba be, svetimuose miestuose mums su antra puse patikdavo susirasti kokį nors ramesnį ir sau jaukų užkampį (kokį mažą nuošalų viešbutuką/hostelį/svečių namus, ramesnes kavines, parkus ar pan.) ir vaikštinėti/važinėti į tuos savo susirastus užkampius per įvairias nutolusias vietas ar keistus neturistinius maršrutus ir tyrinėti aplinką, miesto atmosferą, nueiti į visiškai paprastas mažiau lankomas vietines pramogų vietas ar pan.
Aš irgi panašiai manau, neskaitant paskutinės dalies. Nes nors ir negalima jos laikyti visiškai tikra šeima, vis tiek tai yra šeima kuri yra tau artimiausia, tikrai artimesnė nei girtas agresyvus alkoholikas kur tave mušė vaikystėje
O gal mums - rytų/centriniams europiečiams - yra ir kita išeitis. Gal mes galim nesitapatinti nei su post-sovietiniu, nei su vakarietišku identitetu, ir pabandyt susirasti (ar susikurti) kažką savo?
Hmm.. Cituojant vieną naują Amerikos dešinės super-žvaigždę: "What is that?"
Bet rimtai, gal galim pabandyt bendrais bruožais apibūdinti, kas iš viso yra tas "vakarietiškas mentalitetas" (ir kas nėra). Gal tada ir man bus lengviau susivokti, ar (ir kiek) aš galiu su tuo tapatintis.
Tai pirmas bruožas, kuris man iš karto atėjo į galvą - vakariečiams rūpi taisyklės, ir jie iš tiesų labai stengiasi jų laikytis. Visi tie pertekliniai įspėjimai ant prekių pakuočių, oro uostuose ir lėktuvuose, ant kelio ženklų ir net prie takelių parke - tai yra grynai vakariečių išmislas, niekur kitur pasaulyje nesu to matęs tiek daug (gal išskyrus Japoniją, nors nesu pats ten buvęs). Ir jie ne tik patys laikosi tų taisyklių, bet ir spaudžia kitus tą daryti - tiek asmeniškai sudrausmindami neklaužadas, tiek įskūsdami juos valdžiai. Tikrai niekur pasaulyje nesu tiek kartų "paauklėtas" kelyje ar šiaip viešumoje - kaip per tuos kelis metus, kai teko gyventi/keliauti vakarų Europos šalyse.
Aš taisyklių laikausi gana skurpulingai ir mane erzina visokie chamai, kurių jie nesilaiko.Vilius wrote: ↑2022-08-02 11:13Tai pirmas bruožas, kuris man iš karto atėjo į galvą - vakariečiams rūpi taisyklės, ir jie iš tiesų labai stengiasi jų laikytis. Visi tie pertekliniai įspėjimai ant prekių pakuočių, oro uostuose ir lėktuvuose, ant kelio ženklų ir net prie takelių parke - tai yra grynai vakariečių išmislas, niekur kitur pasaulyje nesu to matęs tiek daug (gal išskyrus Japoniją, nors nesu pats ten buvęs). Ir jie ne tik patys laikosi tų taisyklių, bet ir spaudžia kitus tą daryti - tiek asmeniškai sudrausmindami neklaužadas, tiek įskūsdami juos valdžiai. Tikrai niekur pasaulyje nesu tiek kartų "paauklėtas" kelyje ar šiaip viešumoje - kaip per tuos kelis metus, kai teko gyventi/keliauti vakarų Europos šalyse.
Bet nesutinku su tavimi dėl perteklinių taisyklių. Vakarietiškos taisyklės dažniausiai būna paaiškinamos racionaliai. Gi kai kur pasaulyje yra pilna idiotiškų taisyklių, su kuria ranka negalima šluostytis užpakalio. Na tu juk nemanai, kad vakariečiai yra labiau visokių taisyklių suvaržyti žmonės, nei tarkime musulmonai? Daug taisyklių yra tiek pas vienus, tiek pas kitus. Tiesiog vienų taisyklės yra kvailos ir prietaringos, o kitų racionalios. Kvailas taisykles ignoruoju, racionalių stengiuosi laikyti, todėl ir jaučiuosi vakariečiu.
Tokios kalbos man visad primena tokį kind of bullshit, kuris tavo požiūrio žmonėm labai būdingas. Nu ten tipo mes kaip ir demokratiški, bet ten visokie gėjai, kitaspalviai ir visokie kitokie tai geriau tegul net nelenda į paviršių
Aš manau, Viliaus nuomonė šiose srityse pilnai sutampa su tipiška vakarietiška, taigi stipriai perspaudei čia.
Viliaus gal ir sutampa, bet tokios pezalionės iš tiesų būdingos tokiems žmonėms, kaip Stormas ir sako.
Taip jau atsitinka, kai su atsilikusio zekų kaimo kultūra pirmą kart išvažiuoji į civilizaciją.Vilius wrote: Tikrai niekur pasaulyje nesu tiek kartų "paauklėtas" kelyje ar šiaip viešumoje - kaip per tuos kelis metus, kai teko gyventi/keliauti vakarų Europos šalyse.