Svetimas wrote: ↑2024-10-02 21:29
Japonijoje religija formavosi per laiką pagoniško šintoizmo, budizmo ir smulkesnių veiksnių iš išorės įtakoje.
Kas šiaip gal yra visai geras dalykas. Galėtų vakariečiai irgi kiek lanksčiau žiūrėti į dvasinius reikalus.
Svetimas wrote: ↑2024-10-03 20:54
Kiek įdomu, kad didžiosios krikščionybės šventės, Kalėdos ar Vėlykos, nemažai iš pagonybės laikų atėjusių šventimo "atributų" ar tradicijų savyje turi ar yra savyje sugėrusios.
Tai gal čia ir yra kelias pajudėti pirmyn iš Krikščionybės griuvėsių? Tiesiog nustojam akcentuoti Jėzaus ir kompanijos istorijas, ir leidžiam toms šventėms natūraliai atgauti kažkiek pagoniško vaibo, ir kažkiek apaugti naujais elementais.
Svetimas wrote: ↑2024-10-02 21:29
Nemažai dėmesio jų kultūroje skiriama specifinei estetikai.
Iš japonų estetikos man patinka Ghibli filmukų stilius. Nu aš jų pačių nežiūriu, nes filmukai yra vaikams
. Bet, kai pamatau ištraukų ar atskirų kadrų, dažnai pagalvoju, kad šiais laikais galerijose yra nedaug paveikslų, kuriuose tiek dėmesio būtų skiriama detalėms ir piešimo/tapymo technikai.
Svetimas wrote: ↑2024-10-02 21:29
Ir į kai kuriuos dalykus turi kiek kitokią perspektyvą nei vakariečiai.
Pavyzdžiui?
Svetimas wrote: ↑2024-10-02 21:29
Įdomu, kad nepaisant įvairių madingų pagyrų savo kultūrai, japonai pagal kokius nors laimingumo indeksus neatrodo esantys aukštai. Pvz., smarkiai atsilieka nuo kokios Europos salose ar pan. esančios Danijos.
Ai, aš nežiūriu rimtai į tuos "laimingumo" indeksus. Spėju, kad daugumą jų parodymų galima suvesti į kalbinius/kultūrinius skirtumus - žmonės labai skirtingai supranta tokius žodžius, ir labai skiriasi ką toje kultūroje priimta aptarinėti su pašaliniais žmonėmis. Plius jie dažnai būna politizuoti - nes kuri valdžia nenorės vadovauti "laimingiausiai" šaliai..
Danijoje esu buvęs tik pakeliui iš vienur į kitur ar šiaip epizodiškai. Man pasirodė kaip prastesnė Olandijos versija su daugiau vokiečių įtakos. Nenorėčiau ten gyventi, kaip ir nei vienoje iš kitų šiaurės šalių.