Aš sakyčiau, kad yra priešingai - ateistų trumparegiškas ir per daug sureikšmintas racionalumas bando užgožti mūsų natūralų polinkį manifestuoti savo subjektyvius potyrius religijoje.
O koks menas šitų subjektyvių potyrių manifestavimo funkciją per prastai atlieka?
Skirtingai nei mene, religijos (ypač misionieriškos) neretai turi kažkokį neretai beveik nekvestionuotiną įvairių "taisyklių" ir "rolių" (menkai kažkuo rimtu pagrįstų) nuleidinėjimo žmonėms "frameworką". Ir šis dalykas religijose (savo kvailiausiose apraiškose) man labai smarkiai nepatinka. Koks "Žiedų valdovo" ar pan. fantasy didelis fanbojus, skirtingai nei koks "švento rašto aiškintojas" krikščionis ar pan., paprastai neaiškina ir nebruka kitiems perdėtai plačia apimtimi "tiesų" (remdamasis savo asmeniniu fanbojizmu ir beveik nekvestionuojamu "frameworku") kaip reikia "teisingai gyventi".
Kartu misionieriškos religijos paprastai nepakenčia sąžiningos idėjų konkurencijos ir bent kiek rimčiau senosioms religinėms idėjoms nesutampančias ar prieštaraujančias net ir pakankamai adekvačias idėjas laiko "erezijomis".
O koks menas šitų subjektyvių potyrių manifestavimo funkciją per prastai atlieka?
Jei esi menininkas, tada iš tiesų gali pabandyti savo jautrius išgyvenimus realizuoti ten. Tačiau net ir tokiu atveju esi susaistytas komercinės realybės, kliento reikalavimų ir kitų praktinių dalykų. Mažai yra menininkų, kurie gali sau leisti absoliučią kūrybos laisvę. Tačiau dauguma paprastų žmonių tiesiog neturi tam reikiamų techninių priemonių bei įgūdžių (net nekalbant apie drąsą).
Skirtingai nei mene, religijos (ypač misionieriškos) neretai turi kažkokį neretai beveik nekvestionuotiną įvairių "taisyklių" ir "rolių" (menkai kažkuo rimtu pagrįstų) nuleidinėjimo žmonėms "frameworką".
Kada paskutinį kartą esi girdėjęs, kad kunigas ar kitas šventikas tau asmeniškai moralizuotų vienu ar kitu klausimu? Ar nebus taip, kad dažniau tu pats į juos suprojektuoji savo vidinę savikritiką, o ne jie aktyviai moralizuoja dėl tavo elgesio?
Nors nelaikau savęs nei tikinčiu, nei religingu, aš jau keli metai prie progos užeinu pasėdėti į bažnyčias, nes tiesiog mėgstu tylią ir savotiškai orią tų vietų atmosferą. Ir per tą laiką niekas niekada su manim net nekalbėjo (gal neskaitant poros apsikeitimų dėl darbo laiko ir kitų praktinių dalykų). Moralizavimo ar net teologinių debatų ten nesu ne tik patyręs savo adresu, bet net nesu matęs, kad kiti tai darytų. Tavo religinės patirtys yra tik tavo asmeninis reikalas - jei kitų žmonių į juos aktyviai neįtraukinėsi, tai vargu ar kas nors bandys įtraukti tave. O jei ir bandys, visada turi teisę mandagiai atsisakyti.
Be to, mes visi turime teisę turėti savo moralės nuostatas - tame tarpe ir religingi žmonės. Jei tau jų normos nepriimtinos, gali jas tiesiog ignoruoti. Gi Lietuvoje religija jau labai seniai neturi jokios realios galios tas nuostatas enforcinti.
Vilius wrote:
Kada paskutinį kartą esi girdėjęs, kad kunigas ar kitas šventikas tau asmeniškai moralizuotų vienu ar kitu klausimu?
O kokia proga čia atsirado sąlyga "tau asmeniškai"? Svetimas ne karalius, kad turėtų savo asmeninį šventiką. O bendrai žmones šventikai moralizuoja kiekvieną dieną.
Moralizavimo ar net teologinių debatų ten nesu ne tik patyręs savo adresu, bet net nesu matęs, kad kiti tai darytų.
Moralizavimų netrūksta per mišias, apie kai kuriuos net spauda būna parašo. O religinių debatų turbūt ir nereikėtų tikėtis bažnyčioje, panašiai, kaip debatų dėl putlerio valdžios - Kremliuje.
Gi Lietuvoje religija jau labai seniai neturi jokios realios galios tas nuostatas enforcinti.
Aš sakyčiau, kad yra priešingai - ateistų trumparegiškas ir per daug sureikšmintas racionalumas bando užgožti mūsų natūralų polinkį manifestuoti savo subjektyvius potyrius religijoje.
Kad tas poreikis ir tos manifestacijos yra labiausiai tavo išgalvotos, tai vienintelis sureikšmintas dalykas čia ir yra tavo nerišlios pezalionės, kurių net nepasivarginai mėginti apginti kitoje temoje.
Aš sakyčiau, kad yra priešingai - ateistų trumparegiškas ir per daug sureikšmintas racionalumas bando užgožti mūsų natūralų polinkį manifestuoti savo subjektyvius potyrius religijoje.
Religija šiaip jau yra sąlyginai naujas reiškinys, todėl labai drąsu manyti, kad polinkis į jį yra natūralus. Dargi, ji pati ateina su visokiomis instrukcijomis, kokius polinkius reikia turėti ir kokiu būdu reikėtų juos išreikšti.
Žinoma, yra kažkokie rudimentiniai natūralūs poreikiai, kuriuos patenkina religiniai ar pseudoreliginiai ritualai. Maždaug, pagerbti mirusį, apibarstyti jį ochra ir palaidoti su mėgstamiausiais karoliais. Bet čia dar ne religija, čia dar toli iki jos. Kai ateina religija, tai kalba jau eina ne apie tai, kaip tau savo jausmus išreikšti, o apie tai, kokius jausmus turėtum jausti. Pvz., kaltę, nuolankumą, dėkingumą ir t.t. Religija nėra tik sritis, kur kažkas išreiškiama, religija yra ideologija, formuojanti pačią pasaulėžiūrą.
O koks menas šitų subjektyvių potyrių manifestavimo funkciją per prastai atlieka?
Jei esi menininkas, tada iš tiesų gali pabandyti savo jautrius išgyvenimus realizuoti ten. Tačiau net ir tokiu atveju esi susaistytas komercinės realybės, kliento reikalavimų ir kitų praktinių dalykų. Mažai yra menininkų, kurie gali sau leisti absoliučią kūrybos laisvę. Tačiau dauguma paprastų žmonių tiesiog neturi tam reikiamų techninių priemonių bei įgūdžių (net nekalbant apie drąsą).
Ok, tai kodėl tiek mažai žmonių lanko bažnyčią? Kodėl dauguma net per kalėdas ar velykas tos religijos neprisimena? Nes tų poreikių nebeliko, ar tiesiog tie poreikiai manifestuojasi per valgymą, išgėrinėjimą, apsipirkimą Maximoje ar kokias nors kitas pramogas? Nes nu tikrai panašu, kad nelabai yra ūpo daugumai žmonių kažką su ta religija veikti... Ar gal, kaip sakai, čia dėl to, kad tie žmonės kažkokie ultra racionalūs, užgožia tuos savo poreikius ir prisiverčia nieko bendro su religija neturėti?
O koks menas šitų subjektyvių potyrių manifestavimo funkciją per prastai atlieka?
Jei esi menininkas, tada iš tiesų gali pabandyti savo jautrius išgyvenimus realizuoti ten. Tačiau net ir tokiu atveju esi susaistytas komercinės realybės, kliento reikalavimų ir kitų praktinių dalykų. Mažai yra menininkų, kurie gali sau leisti absoliučią kūrybos laisvę. Tačiau dauguma paprastų žmonių tiesiog neturi tam reikiamų techninių priemonių bei įgūdžių (net nekalbant apie drąsą).
Ir nebūnant menininku galima naudoti kitų sukurtą meną. Tuo labiau kad ir įvairių meno kūrinių suvokimas ar pan. yra pakankamai individualus dalykas. Galima pasirinkti savo subjektyvių potyrių išpildymui iš didelės įvairovės pagal savo skonį.
Skirtingai nei mene, religijos (ypač misionieriškos) neretai turi kažkokį neretai beveik nekvestionuotiną įvairių "taisyklių" ir "rolių" (menkai kažkuo rimtu pagrįstų) nuleidinėjimo žmonėms "frameworką".
[...]
Jei tau jų normos nepriimtinos, gali jas tiesiog ignoruoti.
Taip ir darau kai kurioms man nepriimtinoms jų normoms.
Buvo mintis šitoj vietoj kilusi man gan absurdiško ir beprasmio savo patirto vieno laidotuvių atvejo su kunigu kontekste tam tikrą siaurą pavyzdį pateikti, bet pagalvojau jog šiuo metu neturiu laiko/ūpo jį detaliau aprašinėti. Kartu pagalvojau, kad galimai žmonių laidojimo tradicijos Lietuvoje vis dar gan tampriai su religiniu "frameworku" yra susijusios.
Be to, mes visi turime teisę turėti savo moralės nuostatas - tame tarpe ir religingi žmonės.
Žinoma. Tik istoriškai įvairios religinės atšakos (kaip kad RKB ne taip jau seniai net ir toje pačioje Lietuvoje), kol turėjo tam tikrą monopolį šituose dalykuose, ne itin paisė tavo šiuo teiginiu išsakytos esmės.
Kaip kažiek pramoginę alternatyvą anglų kalba Pavel Zygmantovich kanalui man geri žmonės rekomendavo vieną virš 4h ilgio specifinį video/podcastą: Mark Manson: How to Manage Your Emotions [SOLVED PODCAST]
Man patiko gan platus ir apžvalginis temos pobūdis minėtame pokalbyje. Ir kartu patiko, jog jame paminėjo kelis pavyzdžius (nors ir paremtus kai kur anekdotiniais liudijimais) apie emocijų kai kurias sąsajas su kultūriniais dalykais. Taip pat šiek tiek labai trumpai užsiminė ir apie tam tikrą skirtingų kalbų ir kai kurias emocijas skirtingai įvardinančių sąvokų ir pavadinimų įtaką tas sąvokas naudojančių žmonių emocinei savirefleksijai.
Vienas iš pašnekovų, Mark Manson, kiek girdėjau, yra savotiškas iš self-help dalykų gyvenantis triksteris-rašytojas, savo veikla galbūt kažkuo kažkiek artimas į Chris Williamson kanalą panašiems burbulams.
Kitas pašnekovas Drew Birnie "is a Third Wave contributing writer and SEO specialist. He holds a degree in neuroscience and behavior, and did research on the physiology and neurobiology of stress before transitioning to a writing career". Nors šiais laikais "degree", jei žmogus nedirba toje srityje, nelabai ką daug ir pasako.
Nors nelaikau savęs nei tikinčiu, nei religingu, aš jau keli metai prie progos užeinu pasėdėti į bažnyčias, nes tiesiog mėgstu tylią ir savotiškai orią tų vietų atmosferą. Ir per tą laiką niekas niekada su manim net nekalbėjo (gal neskaitant poros apsikeitimų dėl darbo laiko ir kitų praktinių dalykų).
Retkarčiais pramogai užmetu akį ne tik į Alex O'Connor kanalą, bet ir ten kur jis sudalyvauja kaip svečias kai kuriuose kituose kanaluose ar burbuluose. Smalsu kartais sužinoti maždaug kokiomis "filosofinėmis masturbacijomis" (kaip kad Alex vienoj vietoj ironiškai išsireiškė apie save) specifinis jaunimas UK domisi ar kas jiems galbūt kažkiek įdomu pagal jų supratimą iš pasaulėžiūrinių dalykų.
Klausiau fone 2 pokalbius:
The Diary Of A CEO: Atheist vs Christian vs Spiritual Thinker: Is Not Believing In God Causing More Harm Than Good?!
Joe Weller vs. ATHEIST Alex O’Connor His Belief in God, Psychedelics & Faith
Neretai Alex maždaug pasako, kad jis, kaip ateistas, neturi kitiems kažkokio gero ir išbaigto atsakymo apie kažkokią bendrą žmonių gyvenimo prasmę, tikslą (ar kažkokį kitokį dalyką, kas nemažai žmonių siejasi su pakankamai miglotu ir abstrakčiu jiems suprantamu "meaning") ir kad pagal jį žmonės bet kokį jiems svarbesnį "meaning" sau daugiau mažiau individualiai pasirenka/susiranda.
Įdomu tai, kad įvairūs religijoms kažkiek prijaučiantys veikėjai tokiuose pokalbiuose tuomet dažnai by default preziumuoja, kad Alex kažką ne iki galo apie jų religiją ir jos "gylį" ir "svarbą" supranta, ir mato tai kaip puikią progą "sneak in" tokiose temose savo tikėjimo "dievą" ar reklamuoti jų "dievo" tariamą vertę tuose klausimuose. Bet kai Alex gan vaikiškai ir smalsiai pabando giliau paklausinėti apie tuos religinius atsakymus ar religines patirtis, tai atsakymai, bent jau kiek susidūriau, būna gan migloti ir skystoki nuoseklumo prasme.
Vienas humoristinis komentaras po 1-uoju video:
@yaboiij6694 wrote:
This conversation felt like a Christian Pastor took his atheist son to get evaluated by a psychiatrist
Minėtasis "Christian Pastor" iš minėto 1-ojo video man pasirodė kažkoks "plokščias" ir neįdomus.
Kitas "Dr K" pasirodė kiek įdomesnis, bet irgi miglotai kalbantis. Mačiau, kad veikėjai iš "Decoding the Gurus" kanalo savo "gurometre" jam, kaip youtube influenceriui, gan vidutinį reitingą buvo priskyrę (maždaug panašiame lygyje kaip Konstantin Kisin ir Andrew Huberman).
Šiaip man irgi gan keistokas kai kurių religinių veikėjų požiūris, kad žmonės yra per menki sutvėrimai patys sau pasirinkti ar atrasti kažkokią sau svarbią prasmę dėl kažko. Ir kad ta prasmė kažkieno tarsi turi būti nuleidžiama "iš aukščiau". Ar negali be kažkokios "atramos" "iš aukščiau" susitarti tarpusavyje bendrai dėl kažko svarbaus.
Uf, tie jaunieji ateistai ir jų "racionalumas".. Truputį gėda prisiminti, kad ir aš pats kažkada tokiu buvau (ar bent jau bandžiau save įtikinti, kad esu).
Uf, tie jaunieji ateistai ir jų "racionalumas".. Truputį gėda prisiminti, kad ir aš pats kažkada tokiu buvau (ar bent jau bandžiau save įtikinti, kad esu).
O tau neatrodo, kad nuo vilko ant meškos galėjai peršokti?
Ir prie ko čia apskritai "jaunieji ateistai"? Tiek minėtas Alex O'Connor, tiek Steven Bartlett minėjo, jog savo paauglystėje/jaunystėje tam tikrą naivesnį "new atheists" etapą jau praėjo. Kalba visai ne apie tai.
Nedaug gal kokios naujos išminties per laiką įgijai, jei kažkokios mažai ką sakančios etiketės tau vis dar įdomios.
O tau neatrodo, kad nuo vilko ant meškos galėjai peršokti?
Kad tas tavo vilkas (t.y. 21 a. pradžios naujojo ateizmo judėjimas) pats nudvėsė, ir man tiesiog nusibodo stoviniuoti prie tos gaišenos. O peršokau aš prie savadarbės teorijos apie socialinę/emergentistinę religijos prigimtį - tai pagal tavo metaforos logiką, aš pats ir esu ta meška.
Nedaug gal kokios naujos išminties per laiką įgijai, jei kažkokios mažai ką sakančios etiketės tau vis dar įdomios.
Tos etiketės čia naudojamos kaip shortcutas greitai ir patogiai atmesti viską, kas disonuotų su į galva prisikimštu šlamštu. Juk jis šį metodą naudoja bene absoliučiai visuose pokalbiuose. Pavyzdžiui, kur trumpo pakalikas vengė vienareikšmiškai atsakyti, ar pripažintų rinkimus teisėtais, jei Trumpas pralaimėtų - Vilius išsyk suhaliucinavo situaciją, kur gatvėje prie jo pribėga blogasis sensacijų ieškantis žurnalistas (etiketė) ir problemą galima atmesti. Kai buvo paviešinta, kad kai kurie dešinės kalbančios galvos yra literally nupirkti rusų, Vilius iškart problemą atmetė pasinaudodamas etikete šaltiniui - mainstream žiniasklaidai, kuri atseit visiškai nepatikima. Kai prasidėjo kalba apie tai, kad JAV valdžia jau visiškais diktatūros metodais tildo kritišką žiniasklaidą spausdama nutraukti Kimmelio laidą, Viliaus shortcutas užuot apsvarsčius šią tikrai rimtą problemą buvo etiketė Kimmeliui (nejuokingas, nežiūrimas), todėl px, galima atmesti. (Nejuokingas aišku skonio reikalas, o nežiūrimas - eilinė iš dešinės šūdasklaidos pasigauta haliucinacija, kaip nesunkiai įrodėme palyginę peržiūrų skaičius). Galėčiau dar pavardinti, bet vėl apsiverks ir išsitrauks dar vieną savo mėgstamą išhaliucinuotą etiketę - nuodėmių txt failiuką.
Tai kad čia ne tik Viliaus problema, o visos save taip vadinančios "dešinės". Mentalinės gimnastikos 101
Kairės irgi 🧲, tik etiketės skiriasi, anie iškart šoka prie rasistas, seksistas, baltasis vyras, transfobas, islamofobas... anksčiau dar buvo populiaru ir rusofobas, paskutiniu metu kažkaip pritilo šita etiketė. O kas liečia informacijos šaltinius, tai išvis 1:1 užtenka, kad kažką pasakė, pvz., Ben Shapiro ir dauguma nesigilindami nurašys prie šiukšlių. Nebent jų aviganis iš pradžių paanonsuos, kad "Shapiro šį kart teisingai pasisakė".
Išvis dabar pokalbiai ir komentarai internete man taip primena Idiokratiją, ten buvo tokia scena, kur po pagrindinio veikėjo išrėžtos kalbos minia sužiuro į savo žvaigždę, kad žinotų, kaip čia reikia reaguoti.
Ne, visai nenoriu tavęs spardyti, esi įdomus ir protingas žmogus, parašydavai čia daug įdomių įžvalgų, gerai išmanai ne vieną įdomią temą, ir skepticizmo bei sveiko požiūrio anksčiau netrūko. Būdavo įdomu skaityti, ką rašai, ir būtų vėl. Bet paskutiniu metu ne tik dešinės propagandą pradėjai ryti ir cituoti su visa plūde ir kabliuku, bet dar ir kažkokiais pseudoreliginiais pezalais užsiiminėti. Suprantu, kad kairė suckina ir dešinė turi geros kritikos (gan akivaizdžios ir nereikalaujančios didelio genialumo, tbh), ir internetiniai ateizmo entuziastai gali užknisti bei atrodyti be galo kvailai ir mažvaikiškai, ypač, kai patys išaugome iš to amžiaus, ir visi tie niolikiniai klimato kaitos isterikai, ir jau nekalbu apie tolerastus. Bet tai nekeičia fakto, kad dievo nėra (nei vieno), klimato kaita vyksta ir kelia rimtų problemų, religija sucks ass, ir asmens laisvę gerbiančiose šalyse visiems gyventi smagiau, nei šūdinose teokratijose. Kad būtum opozicija fanatiškai kairei, visai nereikia linkti į fanatišką dešinę.
His Belief in God, Psychedelics & Faith
