Pagonybė
Ar čia tik mano feeduose pradėjo rastis vis daugiau ir gana naujo turinio apie įvairius su pagonybe susijusius reikalus?
Aš kol kas beveik nieko apie šią temą nežinau, bet noriu sužinoti. Jei pamatysiu ką įdomaus, įkelsiu čia - gal po kurio laiko susidarys kažkoks bendras vaizdas apie šių laikų pagonis. Jus irgi kviečiu pasidalinti žiniomis ar bent nuorodomis šia tema.
Aš kol kas beveik nieko apie šią temą nežinau, bet noriu sužinoti. Jei pamatysiu ką įdomaus, įkelsiu čia - gal po kurio laiko susidarys kažkoks bendras vaizdas apie šių laikų pagonis. Jus irgi kviečiu pasidalinti žiniomis ar bent nuorodomis šia tema.
Gali būti ir taip.
Šiaip dėl to "nusivylimo". Pastaruoju metu kartais pastebiu, kad pradedu jausti kažkokį keistą optimizmą - ko nepatyriau jau labai labai seniai. Tarsi didelio puzlo detalės pradėtų dėliotis į vietas, ir pradėtų aiškėti tolimesnio paveikslo kontūrai.. Ir tas miglotas vaizdas gal nėra toks jau blogas.
Hm.. Gal kažkokie neo-pagonizmo elementai irgi gali būti to paveikslo detalėmis?
Tai žodžiu, pirmas dalykas kurį sužinojau apie šiuolaikinę pagonybę - ji būna dviejų rūšių. (1) Eklektiška pagonybė - kur bandoma sujungti senosios pagonybės fragmentus vienus su kitais, įpinant kažkiek naujesnių religijų aspektų. Ir (2) rekonstrukcinė pagonybė, kur bandoma kiek įmanoma tiksliau atkurti senuosius ritualus ir teologiją.
Neabejoju, kad šitas skirstymas yra tik sausa akademinė klasifikacija - realybėje visi pagonys papuola kažkur tarp tų kategorijų. Aš asmeniškai labiau linkčiau link pirmo varianto. Pagrinde dėl to, kad labai sunku tiksliai rekonstruoti tokius senus ir taip stipriai pamirštus dalykus. O jei ir pavyktų rekonstruoti - kai kurios senovinės praktikos tiesiog netiktų šiems laikams.
Dabar pagalvojau, kad man ideali "pagonybė" būtų, jei paimtume meditacijos praktikas iš budizmo, bendruomenines praktikas iš Europos protestantų, o mitologiją, simbolizmą ir ritualus iš senųjų tikėjimų (rekonstruojant juos kiek įmanoma tiksliau, gal net skirtingai - priklausomai nuo regiono).
Neabejoju, kad šitas skirstymas yra tik sausa akademinė klasifikacija - realybėje visi pagonys papuola kažkur tarp tų kategorijų. Aš asmeniškai labiau linkčiau link pirmo varianto. Pagrinde dėl to, kad labai sunku tiksliai rekonstruoti tokius senus ir taip stipriai pamirštus dalykus. O jei ir pavyktų rekonstruoti - kai kurios senovinės praktikos tiesiog netiktų šiems laikams.
Dabar pagalvojau, kad man ideali "pagonybė" būtų, jei paimtume meditacijos praktikas iš budizmo, bendruomenines praktikas iš Europos protestantų, o mitologiją, simbolizmą ir ritualus iš senųjų tikėjimų (rekonstruojant juos kiek įmanoma tiksliau, gal net skirtingai - priklausomai nuo regiono).
O tikėjimo dogmas iš kur?Vilius wrote: ↑2024-09-30 20:08Dabar pagalvojau, kad man ideali "pagonybė" būtų, jei paimtume meditacijos praktikas iš budizmo, bendruomenines praktikas iš Europos protestantų, o mitologiją, simbolizmą ir ritualus iš senųjų tikėjimų (rekonstruojant juos kiek įmanoma tiksliau, gal net skirtingai - priklausomai nuo regiono).
Ar čia būtų labiau kultūrinis reiškinys nei tikra religija?
O kokios yra pvz. budizmo dogmos?
Jei dėl manęs, tai gali būti toks new-agey, nelabai įpareigojantis ir atviras interpretacijai reikalas. Nelabai ieškau religijoje tvirtų tiesų ar ten kokių moralinių pamokymų.
Kažkiek to turbūt neišvengsi, nes religija vis tik yra paremta jos dogmomis. Tačiau kalbant apie dabartinius laikus, aš dogmatinės dalies labai neakcentuočiau, nes šiais laikais žmonės nepalyginamai labiau išsilavinę ir raštingesni - jiems tiesiog bus sunku praryti akivaizdžiai neįtikėtinus mokymus.
Kaip neseniai įsitikinai pokalbyje apie pasikėsinimą į Trumpą?Vilius wrote: šiais laikais žmonės nepalyginamai labiau išsilavinę ir raštingesni - jiems tiesiog bus sunku praryti akivaizdžiai neįtikėtinus mokymus.
Rekomenduoju qAnon, turėtų patenkinti tavo religinius poreikius.
Žodžiu, toks saugus variantas, be jokių drąsių postulatų. Nelabai exciting, bet visai tinka plačioms tingioms masėms. Kaip krikščionybė su Kalėdomis, bet be Jėzaus ir nekalto prasidėjimo.Vilius wrote: ↑2024-09-30 21:47Kažkiek to turbūt neišvengsi, nes religija vis tik yra paremta jos dogmomis. Tačiau kalbant apie dabartinius laikus, aš dogmatinės dalies labai neakcentuočiau, nes šiais laikais žmonės nepalyginamai labiau išsilavinę ir raštingesni - jiems tiesiog bus sunku praryti akivaizdžiai neįtikėtinus mokymus.
Negi nebūtų fun turėti konkrečia vietą, kur galėtum kartą per savaitę nueiti geriau apsirengęs, ir tiesiog pasėdėti senoviniame pastate, ar po kokiu šventu medžiu, kartu su kitais tavo rajono gyventojais. O kad jau nueini, tai gali paklausyti ir ką tas keistai apsirengęs vyras kalba - nepamaišys gi. Po to galima su namiškiais nueiti kavos. Vis pramogėlė.
Anyway, grįžtant prie šių laikų pagonystės. Atorodo, didžiausias realiai egzistuojantis neo-pagoniškas judėjimas vadinasi Wicca. Formaliai jį įsteigė kažkoks britų džentelmenas, post-ww2 laikais. Bet kai kas sako, kad jie tęsia iki-krikščioniškos britų pagonystės tradicijas. Iš kur man žinoti, kas ten teisus. Jų praktika susijusi su raganomis ir raganiais, nu bet taip gerąja prasme - labiau kaip Harry Potter filmuose, o ne "Bleiro raganoje".
Jie didelį dėmesį skiria seksualinio pobūdžio ritualams, nuo simbolinių lytinį aktą imituojančių apeigų iki pilnų BDSM vakaronių. Tikrai ne kaip Harry Potter filmuose.Vilius wrote: ↑2024-10-01 15:18Anyway, grįžtant prie šių laikų pagonystės. Atorodo, didžiausias realiai egzistuojantis neo-pagoniškas judėjimas vadinasi Wicca. Formaliai jį įsteigė kažkoks britų džentelmenas, post-ww2 laikais. Bet kai kas sako, kad jie tęsia iki-krikščioniškos britų pagonystės tradicijas. Iš kur man žinoti, kas ten teisus. Jų praktika susijusi su raganomis ir raganiais, nu bet taip gerąja prasme - labiau kaip Harry Potter filmuose, o ne "Bleiro raganoje".