Konkursas: kodėl "žalioji energetika" yra blogis Europoje?

[Svetimas]

Tik kol kas čia tuščios kalbos, reikia kad šitie dalyklai būtų realiai įgyvendinami, ne vien gultų brėžiniuose.

Be jokios abejonės, ir mano požiūriu tie dalykai privalo būti patikrinti praktikoje. Realus veikimas praktikoje yra reikšmingiau bei turėtų nusverti, jeigu iš tikro nepasiteisina, net ir gražiausias teorijas brėžiniuose.

Man patiko mintis, kad jei ateityje atsirastų labai saugūs SMR branduoliniai reaktoriai, juos galima būtų bandyti įrengti prieš tai anksčiau veikusių anglimi ar pan. kūrenamų šiluminių elektrinių, metalurgijos pramonės centrų ar pan. vietose. Tokiu būdu šiek tiek gudriau minimizuojant įvairius infrastruktūros plėtojimo kaštus.

Aš šiek tiek nesuprantu to hype dėl mažų reaktorių. Dideli visada bus efektyvesni, ekonomiškesni, kelis didelius lengviau apsaugoti ir sukontroliuoti nei daug mažų, jie tikriausiai paliks mažiau radioaktyvių atliekų ir t.t. ir pan.

Mažas gal labiau tiktų mažai šaliai, nes reikalautų mažesnių pradinių investicijų.

Neišmanau ir aš tų dalykų dėl mažų reaktorių. Manoma, kad kai kurie specifinės konstrukcijos ir kiek kitokio tipo maži reaktoriai teoriškai galėtų būti labai saugūs ir net pasyviai savaime susireguliuojantys bei apsisaugantys nuo procesų, vedančių link nevaldomos ir sunkiai sustabdomos branduolinės reakcijos reaktoriuose. Kartu, kiek pats susidūriau besidomėdamas, optimistiškai tikimasi, kad maži reaktoriai dėl tam tikro masiškumo (jei jis realiai pasiteisintų ir įsigyvendintų praktikoje) galėtų padėti užtikrinti reikšmingai pigesnį ir greitesnį jų pastatymą ir įrengimą norimoje vietoje, nei įprasti reaktoriai. Tavo minėtas mažesnių pradinių investicijų argumentas taip pat yra reikšmingas praktikoje.

Šiek tiek buvau dar prieš tai skaitinėjęs apie Prancūzijos ir Japonijos energetikas. Tai Prancūzijoje atominių jėgainių vystymas dėl reaktorių standartizavimo, masiškumo ir kitų priežasčių neblogai praktiškai pasiteisino realybėje. Šiuo metu berods maždaug apie 60%-70% iš visos elektros energijos, pagaminamos Prancūzijoje, yra iš atominių jėgainių. Kas šiek tiek didina kai kurių specialistų lūkesčius, kad galbūt kažkas panašaus galėtų nutikti ir su naujos kartos mažais ir standartizuotais atominių jėgainių reaktoriais. Nors kažkokių ryškesnių realių pavyzdžių tam globaliu lygmeniu kol kas kaip ir nesimato.

Japonijos situacija energetikoje dėl didelio iškastinio fosilinio kuro ar energetinių žaliavų importo praktiškai labai ilgą laiką buvo kažkiek panaši ir gal net prastesnė nei Vokietijos ar kitų daug energetinių žaliavų ar pan. importuojančių Europos šalių. Iki Fukušimos avarijos Japonija bandė nemenkai dengti savo elektros energijos poreikius atominių jėgainių pagalba. Ir berods netgi apie 30% elektros energijos pasigamindavo jose, nors pati Japonija yra seismiškai aktyvioje zonoje. Po Fukušimos avarijos atominės jėgainės Japonijoje buvo sustabdytos ir ilgą laiką iki dabar neviršyja kelių procentų visos pagaminamos elektros energijos. Nors ir japonų požiūris dėl atominių elektrinių vėl naujai po truputi dėl elektros energijos brangumo iš importuojamų žaliavų keičiasi. Ir jie svajoja jog su naujesnės kartos saugesniais atominiais reaktoriais elektros energijos dalis iš atominių jėgainių pas juos galbūt vėl pakils virš 20%.

Plius Japonija istoriškai turi nemažą kiekį hidroakumuliacinių elektrinių (gali išnaudoti savo kalnuotą reljefą), kurias derindama su saulės, vėjo bei branduolinėmis jėgainėmis teoriškai galėtų gan neblogai panaudoti.

Na Von der Leyen toje Viliaus minėtoje kalboje sakė, kad reikia plėtoti tuos mažus branduolinius reaktorius.

Vien į politikų kalbas nežiūriu rimtai.

[Lionginas2]

Neišmanau ir aš tų dalykų dėl mažų reaktorių. Manoma, kad kai kurie specifinės konstrukcijos ir kiek kitokio tipo maži reaktoriai teoriškai galėtų būti labai saugūs ir net pasyviai savaime susireguliuojantys bei apsisaugantys nuo procesų, vedančių link nevaldomos ir sunkiai sustabdomos branduolinės reakcijos reaktoriuose.

Bet kuriuo atveju ta rizika bus ne nulinė, o padariniai gali būti labai rimti. Vienas didelis reaktorius Visagine ar trys maži Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje ir Nemenčinėje - prie kurio varianto ramiau miegotum? Kuris variantas leistų valstybei geriau užtikrinti branduolinio ginklo neplatinimo sutartis? Kuris paprastesnis planuojant avarijų likvidavimą? Nemanau, kad čia yra lengvų atsakymų.

[Svetimas]

Bet kuriuo atveju ta rizika bus ne nulinė, o padariniai gali būti labai rimti. Vienas didelis reaktorius Visagine ar trys maži Grigiškėse, Naujojoje Vilnioje ir Nemenčinėje - prie kurio varianto ramiau miegotum? Kuris variantas leistų valstybei geriau užtikrinti branduolinio ginklo neplatinimo sutartis? Kuris paprastesnis planuojant avarijų likvidavimą? Nemanau, kad čia yra lengvų atsakymų.

Nebus, spėju, Lietuvoje jokio branduolinio reaktoriaus labai ilgą laiką. Bent jau mažiausiai kokius 2 dešimtmečius. Tai šitoj vietoj gali būti ramus.
Kas dėl manęs, tai man visai nekliūtų bandymai elektros energijos poreikį pagal galimybes padenginėti maksimaliai saulės ir vėjo jėgainėmis.

Tačiau per daug viską statant tik ant aukščiau minėtų atsinaujinančių energijos šaltinių ir nediversifikuojant skirtingų elektros gamybos šaltinių, atsiranda poreikis spręsti kitas su tuo susijusias problemas. "Tamsaus štilio" ("dark doldrums", dunkelflaute) laikotarpius, neretai trunkančius nuo kelių iki keliolikos dienų ar net ilgiau. Taip pat papildomas nemažas investicijas į elektros tinklų infrastruktūros modernizavimą ir gerinimą. Papildomai užsitikrinti reikiamas jungtis elektros importui su kitomis šalimis (kas irgi turi savų specifinių trūkumų, nepatogumų ir rizikų).

[Lionginas2]

Šiuo metu, suprantama, visi myža į kelnes dėl pakilusių dyzelio kainų, bet štai elektros kaina Europoje nepakilo visai. Kas aiškiai rodo, kaip apsimoka energetikos diversifikacija ir priklausomybės nuo importinio kuro mažinimas. Šitos Hormūzo krizės rezultatas tikriausiai irgi ves prie tos priklausomybės mažinimo ir tolesnio savų energetikos išteklių, įskaitant atsinaujinančius, vystymo.

Praktiškai visos šalys, iš kurių Europa importuoja naftą, yra stipriai jobnutos, išskyrus Norvegiją. Kuo mažiau jos bus finansuojamos, tuo geriau bus visiems.

[Svetimas]

Praktiškai visos šalys, iš kurių Europa importuoja naftą, yra stipriai jobnutos, išskyrus Norvegiją. Kuo mažiau jos bus finansuojamos, tuo geriau bus visiems.

Tai JAV pagal tave irgi išeina yra "jobnutos"?
Nes po 2022 metų berods didžiausia naftos tiekėja ES šalims dabar patapo JAV. Taip pat, neskaitant Norvegijos, ir importuojamų gamtinių dujų iš JAV dalis į ES šalis labai smarkiai išaugo (berods 2-oj vietoj po Norvegijos dabar yra JAV pagal ES šalių gamtinių dujų importą).

[Lionginas2]

Tai JAV pagal tave irgi išeina yra "jobnutos"?

Be abejo.

[Svetimas]

Šiuo metu, suprantama, visi myža į kelnes dėl pakilusių dyzelio kainų, bet štai elektros kaina Europoje nepakilo visai.

Žiema baigėsi ir pavasaris atėjo (daugiau saulės ir pan.).
Pvz.:

Kodėl, prasidėjus karui Irane ir gamtinėms dujoms rinkoje pabrangus nuo maždaug 30 eurų/MWh iki 60 eurų/MWh, elektros rinkos kaina Baltijos šalyse atpigo nuo maždaug 100-150 eurų iki maždaug 50-70 eurų/MWh?
[...]
Potvynis, smarkiai padidėjusi elektros gamyba hidroelektrinėse ir atsigaunanti gamyba saulės elektrinėse, pakeičianti vėjo elektrines tomis dienomis, kai trūksta vėjo.

Tai JAV pagal tave irgi išeina yra "jobnutos"?

Be abejo.

Ok. Man irgi nepatinka, kad tą auksus ir niekšelius mylintį ir kai kurių turtingų veikėjų gan lengvai paįtakojamą ar paperkamą klouną išsirinko (nors ir nelabai buvo iš ko rinktis kažkodėl).