Konkursas: kodėl "žalioji energetika" yra blogis Europoje?

[Lionginas2]

...urmu abstrakčiai drožiama ES etiketė (nors tai tėra tik tam tikra suverenių pakankamai skirtingų valstybių sąjunga).

Šiaip jau ES žemės ūkis subsidijuojamas iš ES biudžeto, atskiros šalys sprendžia tik dėl savo lokalių prioritetų.

O niekas nepasisako prieš ūkininkų subsidijavimą, nes tada žemės ūkio produktų eksportui galima sakyti ate, o keliai užtveriami traktoriais.

[Seianus]

Saulės energijos jėgainės Kinijoje pirmą kartą aplenkė anglimis kūrenamas elektrines ir tapo didžiausiu šalies elektros šaltiniu, antradienį pranešė nacionalinė energetikos institucija.

Kinų nacionalinės energetikos institucija žinoma nėra pats patikimiausias šaltinis. Tačiau vis tiek rodo, kad Kinijoje perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra bent jau oficialus tikslas - tai vis daugiau, nei JAV.

[Vilius]

Tačiau vis tiek rodo, kad Kinijoje perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra bent jau oficialus tikslas - tai vis daugiau, nei JAV.

Jie taip pat sudegino ir rekordinius fosilijų kiekius.. Tai man čia vis tiek panašiau ne tiek į "perėjima", kiek į "Kinai siurbia energiją iš kur tik gali".

Be to, jiems gerokai lengviau statyti saulės paneles, nes (1) jie patys jas ir gamina, ir (2) jie turi didelių ir saulėtų dykumų, kur žemė beveik bevertė. Europos šalys vargu ar gali tai atkartoti.

[Lionginas2]

Europos šalys vargu ar gali tai atkartoti.

Ta prasme negali? Gali. Čia Kinija atkartojo tai, ką Europa jau yra pasiekusi.

[Lionginas2]

Tačiau vis tiek rodo, kad Kinijoje perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra bent jau oficialus tikslas - tai vis daugiau, nei JAV.

Nepaisant Trumpo svajonių tapti šalimi-benzokolonke, nėra JAV tiek labai atsilikę, saulė yra greičiausiai augantis šaltinis ir ten. Teksasas, Florida, Arizona - raudonos valstijos, bet generacija iš saulės ten auga itin stipriai. Kariauti kultūrinius karus yra smagu, bet verslas yra verslas.

[Seianus]

Tačiau vis tiek rodo, kad Kinijoje perėjimas prie atsinaujinančios energijos yra bent jau oficialus tikslas - tai vis daugiau, nei JAV.

Jie taip pat sudegino ir rekordinius fosilijų kiekius.. Tai man čia vis tiek panašiau ne tiek į "perėjima", kiek į "Kinai siurbia energiją iš kur tik gali".

Jei anksčiau pagrindinis energijos šaltinis buvo vienoks, o dabar yra kitoks, tai pagal apibrėžimą vadinama perėjimu. Channelini Augustą?

Be to, jiems gerokai lengviau statyti saulės paneles, nes (1) jie patys jas ir gamina, ir (2) jie turi didelių ir saulėtų dykumų, kur žemė beveik bevertė. Europos šalys vargu ar gali tai atkartoti.

Ką būtent atkartoti? Ar kad saulės energija pralenktų anglies? Ar kad saulės energija taptų didžiausiu šaltiniu? Ar kad atsinaujinanti energija taptų didžiausiu šaltiniu?

[Vilius]

Jei anksčiau pagrindinis energijos šaltinis buvo vienoks, o dabar yra kitoks, tai pagal apibrėžimą vadinama perėjimu.

Įsivaizduok, kad daktaras žmogui rekomenduotų sumažinti rūkomų cigarečių kiekį pakeičiant jas kramtomąja guma su nikotinu. Tai, jei tas žmogelis po kurio laiko surūkytų nebe 20 cigarečių per dieną, o 25 ir sukramtytų 26 kramtoškes.. Ar tu laikytum, kad jis sėkmingai perėjo prie sveikesnio įpročio?

Channelini Augustą?

Ech, Augustas.. Išties liko tam tikra tuštuma be jo.

Ką būtent atkartoti?

Pigių savos gamybos saulės panelių statymą pigiose saulėtose dykumose, gi sakiau..


Dar atkreipk dėmesį, kad čia (gana patogiai) susipainiojo energijos gamyba su elektros energijos gamyba. Tingiu ieškoti grafikų, bet jei žiūrėsime į visas energijas (t.y. įtraukiant šildymą, pramonę, transportą, etc) - tai ten spėju vaizdas būtų panašus kaip ir anksčiau aptartuose pasaulio grafikuose su dominuojančia trejybe anglies, dujų ir skysto kuro formoje, nu ir tuntu "kitų" šaltinių apačioje.

[Vilius]

Šiaip pamąstymui pasaulio žemėlapis nuspalvintas pagal saulėtų valandų kiekį.

[Lionginas2]

Šiaip pamąstymui pasaulio žemėlapis nuspalvintas pagal saulėtų valandų kiekį.

Kažkiek koreliacijos su investicijų į saulės energetiką atsipirkimu neabejotinai yra. Bet ne tiek daug ar taip reikšmingai, kaip būtų galima pamanyti.

Žemėlapis, rodantis, per kiek metų vidutiniškai investicijos atsiperka:

[Lionginas2]

Įsivaizduok, kad daktaras žmogui rekomenduotų sumažinti rūkomų cigarečių kiekį pakeičiant jas kramtomąja guma su nikotinu. Tai, jei tas žmogelis po kurio laiko surūkytų nebe 20 cigarečių per dieną, o 25 ir sukramtytų 26 kramtoškes.. Ar tu laikytum, kad jis sėkmingai perėjo prie sveikesnio įpročio?

Na, energijos poreikio augimas nėra tiek pat blogas, kiek rūkymo poreikio augimas, todėl bent jau šia prasme analogija nėra teisinga.

Jei laikysime, kad energijos poreikio augimas nėra savaime blogas dalykas, tai taip, rezultatą laikyčiau sėkmingu perėjimu prie sveikesnio įpročio. Nes 50% švarios energijos yra geriau nei 0% švarios energijos.

Be to, dar kartą grįžtu prie to, kad iškastinio kuro deginimas nėra tiek pat efektyvus, kiek tiesioginė elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Darant prielaidą, kad energijos poreikio augimas neišvengiamas, tam žmogeliui tektų sukūkyti 90 cigarečių per dieną, jei jis nepradėtų vartoti kramtoškų (25 cigaretės + 26 kramtoškės x 2,5 efektyvumo faktorius).

Tai dabar tu pasakyk, ar perėjimas nuo 90 cigarečių per dieną prie 25 cigarečių ir 26 kramtoškių yra perėjimas prie sveikesnio įpročio ar nėra?

Dar atkreipk dėmesį, kad čia (gana patogiai) susipainiojo energijos gamyba su elektros energijos gamyba.

"Elektrifikacija" yra tas terminas, kurį teks girdėti vis dažniau. Tiek ES, tiek daugybė kitų šalių turi (ir sėkmingai vykdo) strateginius planus, kaip sumažinti iškastinio kuro poreikį, tokį kurą pakeičiant elektros energija. Kinija, Indija, JAV, Australija - visi elektrifikuojasi. Šildymas ir pramonė (kur nereikia aukštų temperatūrų) elektrifikacijai pasiduoda sparčiausiai, transportas - sunkiausiai. Bet Norvegijos pavyzdys rodo, kad elektrifikuoti galima nemažą dalį transporto - 98.7% naujų automobilių pardavimų ten yra EV. Nišos iškastiniam kurui turbūt niekada visiškai neišnyks - reikės ir lėktuvų, ir turėti kažkokius buferius, užtikrinančius elektros tiekimo netolygumus. Galbūt nepavyks greitai sukurti technologijų, pakeisiančių aukštos temperatūros krosnis pramonėje. Bet nebūtina pakeisti visko, pradžiai galima pakiesti didžiąją dalį to, kam iškastinis kuras visai nebūtinas.

[Svetimas]

Kinija, Indija, JAV, Australija - visi elektrifikuojasi. Šildymas ir pramonė (kur nereikia aukštų temperatūrų) elektrifikacijai pasiduoda sparčiausiai, transportas - sunkiausiai.

Tik vieną info šioje vietoje beskaitydamas prisiminiau dėl transporto:

viewtopic.php?p=121257#p121257
Kažkur mačiau info, kad transporto sritis globaliai sunaudoja apie 45-50% naftos produktų. Kelio ("asfalto") transporto priemonės sunaudoja apie 70-80% kuro visoje transporto srityje.

[Lionginas2]

Tik vieną info šioje vietoje beskaitydamas prisiminiau dėl transporto:

viewtopic.php?p=121257#p121257
Kažkur mačiau info, kad transporto sritis globaliai sunaudoja apie 45-50% naftos produktų. Kelio ("asfalto") transporto priemonės sunaudoja apie 70-80% kuro visoje transporto srityje.

Turint omeny, kad elektromobiliai tesudaro kelis procentus visų automobilių pasaulyje, tobulėti dar yra kur.

Palyginimui, pasaulyje yra elektrifikuota apie 20% namų šildymo ir 20% pramonės. ES, JAV ir Kinijoje apie 30%. Tuo tarpu elektromobiliai ES ir JAV tesudaro skurdžius kelis procentus, kai tuo tarpu Kinijoje - beveik 10%.

Bet kinai turbūt negirdėjo šūkio "go woke go broke". Kitaip nepirmautų.

[Lionginas2]

Kalbant apie pramonę, kur reikalingos aukštos temperatūros, jau dabar yra veikiančių pavyzdžių. Boston Metal turi sprendimus, kurie naudoja lydytų oksidų elektrolizę plieno gamybai. Gaunamas aukštos kokybės plienas, procesas švarus, jokios taršos, jokių pavojingų cheminių medžiagų. Gamybos cechai labiau primena laboratorijas nei pragaro krosnis.

[Seianus]

Įsivaizduok, kad daktaras žmogui rekomenduotų sumažinti rūkomų cigarečių kiekį pakeičiant jas kramtomąja guma su nikotinu. Tai, jei tas žmogelis po kurio laiko surūkytų nebe 20 cigarečių per dieną, o 25 ir sukramtytų 26 kramtoškes.. Ar tu laikytum, kad jis sėkmingai perėjo prie sveikesnio įpročio?

Suprantu, ką mėgini pasakyti, bet čia situacija visai kitokia. Energijos poreikiai auga jau ilgą laiką. Jei visa esmė būtų juos patenkinti kaip įmanoma, ką mėgini aiškinti tu, kinai galėtų tiesiog prisistatyti vien anglies elektrinių, dar šiek tiek branduolinių, gal kelias upes užtvenkti. Tačiau jie daugiausiai energijos pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Ko anksčiau nedarė. Vadinasi, pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai yra oficialus Kinijos tikslas. Ir ne todėl, kad Kinijoje Greta valdytų energetikos sektorių geležiniu kumščiu.

Kita vertus, nematau daug prasmės ginčytis dėl terminų. Kaip pavadinsi, nepagadinsi. Jei nori, lauk, kol uždarys visas anglies elektrines prieš skelbdamas perėjimą. Realiame pasauly šitie žaidimai nelabai kam rūpi. Daug svarbiau, kas daroma, o ne kaip tai įvardins desperatiški JAV konservatorių fanbojai.

[Svetimas]

Man šiek tiek keista, kai kitos šalys į savo politines dienotvarkes gan naiviai pas save importuojasi iš esmės dėl JAV politinės sistemos specifikos jų vidaus politikai būdingą ir dėl dešimtmečius JAV nuolat aštrėjančios poliarizacijos smarkiai hiperbolizuotą JAV ideologinį politinį susiskirstymą ar jų naratyvus.

[Svetimas]

...urmu abstrakčiai drožiama ES etiketė (nors tai tėra tik tam tikra suverenių pakankamai skirtingų valstybių sąjunga).

[...]
O niekas nepasisako prieš ūkininkų subsidijavimą, nes tada žemės ūkio produktų eksportui galima sakyti ate, o keliai užtveriami traktoriais.

Nuskambėjo tarsi su tokia gaidele, lyg Europos ūkininkų atžvilgiu šiokį tokį negatyvų nusistatymą turėtum? Ar tik pasirodė?

[Svetimas]

P.S. Aš pastaruoju metu truputį daugiau pažiūrėjau, kas šitomis temomis kalbama visokiuose podcastuose, ypač tuose, kurie skeptiškai nusiteikę atsinaujinančios energetikos atveju. Triggernometry ir panašiai. Naratyvas visur daugmaž panašus: atsinaujinanti energetika nepatikima, labai brangi, kelia infliaciją, ir panašiai. Taigi, lets get real ir labiau pasiklaukime iškastiniu kuru, kuris šitas problemas išspręs.

Tada pažiūrime į istoriją: 1956 Sueco krizė, 1973 OPEC embargas, 1979 Irano revoliucija, 1990 Persijos įlankos karas, 2007-2008 pasaulinis naftos kainų šuolis, 2022 rusijos užsukti dujų kraneliai. Kas 10-15 metų dėl iškastinio kuro kyla didžiulė krizė, dėl kurios Europoje stipriai sušoka infliacija, kenčia pramonė, kenčia ekonomika, kyla recesijos ir t.t. Sveikas protas turėtų sakyti, kad šito reikia mažiau, o ne daugiau. Mažinti priklausomybę, o ne ją didinti. Tačiau visi, ypač dešinieji kanalai stipriai stumia žinutę, kad tai atsinaujinanti energetika nepatikima, kad tai ji sukelia infliaciją... Šioks toks disonansas su realybe, sakyčiau. Ir gana akivaizdus kažkieno interesų atstovavimas. Neaišku tik ar už pinigus, ar iš idėjos.

O koks dažniausias ar labiausiai mėgstamas teiginys ar smulkesnis emocinio naratyvo elementas būdavo minėtuose tavo klausytuose atsinaujinančios energetikos skeptikų podkastuose (iš to kiek girdėjai)?

Smalsu šiek tiek iš propagandos analizės pusės.

[Lionginas2]

O koks dažniausias ar labiausiai mėgstamas teiginys ar smulkesnis emocinio naratyvo elementas būdavo minėtuose tavo klausytuose atsinaujinančios energetikos skeptikų podkastuose (iš to kiek girdėjai)?

Smalsu šiek tiek iš propagandos analizės pusės.

Dažniausi teiginiai - gali kilti energijos kainos, bus tiekimo sutrikimai, atsiras priklausomybė nuo Kinijos, bus padaryta žala gamtai.
Dažniausi smulkesni emocinio naratyvo elementai - bus aukštos kainos, bus nepatikimas tiekimas, bus priklausomybė nuo Kinijos, galima žala gamtai.
Labiausiai mėgstami teiginiai - kils kainos, bus nepatikimas tiekimas, padidėjusi priklausomybė nuo produkcijos iš Kinijos, žala gamtai ir klimatui.
Labiausiai mėgstami smulkesni emocinio naratyvo elementai - bus aukštos kainos, bus nepatikimas tiekimas, priklausomybė nuo kinietiškų technologijų ir produktų, bus žala gamtai.