Nu negrazi ta kalba, nors tu ka. Va kai isgirsti prancuziskai ar italiskai is kokios merginos lupu, tai kaip muzika skamba...Kokią knygą dabar skaitai?
Neseniai simtas penkiolikta karta perskaiciau Jack Keruac 'On the road'. Dabar gvildenu vokieciu kalbos vadoveli Nu negrazi ta kalba, nors tu ka. Va kai isgirsti prancuziskai ar italiskai is kokios merginos lupu, tai kaip muzika skamba...
Nu negrazi ta kalba, nors tu ka. Va kai isgirsti prancuziskai ar italiskai is kokios merginos lupu, tai kaip muzika skamba...O aš visas savo knygeles gražiai sudėliojau į lentynėlę, ir atsidaviau prieš kelias dienas pirktai Egziuperi "Citadelei". Po trumpo pradinio šoko pagaliau įsikirtau, ir pradėjo labai patikti. Taip patikti, kad net nusprendžiau įmesti čia citatą, kur kalbama apie skeptikus. Teisingai kalbama 
Štai kodėl nekenčiu ironijos, kurios visai neturi žmogus, bet turi tinginys. Nes tinginys jiems sako: "Kitur jūsų papročiai kitokie. Kodėl jų nepakeisti?" Taip pat jis jiems būtų pasakęs: "Kas jus verčia javus sukrauti į klojimą, o bandas laikyti tvarte?" Bet jisai leidžiasi apgaunamas žodžių, nes nežino to, ko žodžiais negalima išsakyti. Jis nežino, kad žmonės gyvena namuose.
Ir jo aukos, kurios nebeįstengia jų atpažinti, pradeda juos ardyti. Taip žmonės iššvaisto patį brangiausią turtą - daiktų prasmę. Ir jie mano esą šlovingi, kad visai nepaklūsta papročiams, išduoda savo tradicijas, džiaugsmingai pasitinka savo priešą. Ir, žinoma, besielgdami šventvagiškai jie patiria vienokius ar kitokius vidinius jausmus. Tol, kol išlieka šventvagystė. Tol, kol jie sukyla prieš kažką, kas juos slegia prieš jų pačių valią. Ir jie gyvena tuo, kad jų priešas dar kvėpuoja. Įstatymų šešėlis dar ganėtinai varžo, kad jie nusistatytų prieš įstatymus. Bet pats šešėlis netrukus dingsta. Tuomet jie daugiau nieko nepatiria, nes netgi pergalės skonis pamirštas. Ir jie žiovauja. Jie pavertė rūmus aikšte, bet kartą malonumui žirglioti po aikštę išsekus, pasidavę pagyrūniškai arogancijai, jie nebeišmano, ką veikia toje mugėje. Ir štai ima miglotai svajoti, kaip atstatyti namus su tūkstančiais durų, su širmomis, krintančiomis ant peties, su lėtais prieškambariais. Štai jie svajoja apie slaptą kambarį, kuris suteiktų paslapties visam būstui. Ir to nežinodami, nes užmiršo, apverkia mano tėvo rūmus, kur visi žingsniai turėjo prasmę.
Niekad nepatiko man Egziuperi. Papaistymu daug, minties mazai.
Tai imk ir skaityk
O pasakojime apie apgailėtiną nesubrendusį jaunuolį, kuris su keliais savo ne ką mažiau apgailėtinais nesubrendusiais draugais be dolerio kišenėje tranzuoja po Ameriką, patiria kelis visiškai neįsimintinus ir tikriausiai tik jiems vieniems įdomius tipo "nuotykius", išgėrinėja, gulinėja poilsio ir šiaip užsiima visokia nuobodžia veikla, tai matyt randi daug mintiesNomad wrote:Niekad nepatiko man Egziuperi. Papaistymu daug, minties mazai.
Yra ir žymiai įdomesnių biografijų. Gi Keruako rašliava dvelkia totalia beprasmybe
is Kelyje ir nereikia tiketis daug minties. Ten, kaip labai tiksliai apibudinai, yra totali beprasmybe. Tuo tarpu Egziuperi rasliava pristatoma kaipo baisiai giliamintiska. Todel jas vertinu is skirtingu tasku.
O koks gi skirtumas, kaip ir kas ką pristato? Skaityt reikia knygas, o ne jų pristatymus. Štai iš "Kelyje" pristatymo galima susidaryti įspūdį, kad tai yra labai gera knyga, klasika. Bet man ji buvo pati prasčiausia mano kada nors skaityta
Taigi, Egziuperi siuzetai neidomus ir net nuobodus, gilesnes minties nerasta, rasymo stilius lekstokas. Nezinau, kas ten turetu patikti. Zinoma, visa tai yra subjektyvu, tarkim, skonio reikalas.Ateonas wrote:O koks gi skirtumas, kaip ir kas ką pristato? Skaityt reikia knygas, o ne jų pristatymus.
Tai ir yra klasika. Bet klasika nebutinai turi patiktiŠtai iš "Kelyje" pristatymo galima susidaryti įspūdį, kad tai yra labai gera knyga, klasika. Bet man ji buvo pati prasčiausia mano kada nors skaityta
Asmeniskai man tai viena geriausiu kada skaitytu knygu. Tobulai perteikia tokio gyvenimo budo dvasia.
Aš net nežinau, ką laikai "mintimi", taigi nelabai galiu patart, kaip jų ieškot. Aš asmeniškai randu ten daug visko. Perteikimo būdas yra labai neįprastas, bet aš dar niekad nemačiau, kad kas nors tą patį perteiktų geriau už jį.Nomad wrote:Taigi, Egziuperi siuzetai neidomus ir net nuobodus, gilesnes minties nerasta, rasymo stilius lekstokas. Nezinau, kas ten turetu patikti. Zinoma, visa tai yra subjektyvu, tarkim, skonio reikalas.
Nu, tu man paaiškink... Bo aš tikrai nesuprantu kas toje knygoje tooookio. Išklausiau daugybę rekomendacijų perskaityti, kad labai labai gera knyga, kad klasika. Nu, bet užbaigiau tai vos ne per prievartą. Kažkoks stumdymasis pirmyn atgal, bereikšmiai dialogai, paaugliški bandymai su kuo nors pasidulkinti ir t.t. Ar neužtektų kokių dvidešimties puslapių, kad perteikti tokio gyvenimo būdo dvasią? Kam kankinti skaitytoją?Nomad wrote:Tai ir yra klasika. Bet klasika nebutinai turi patikti
Asmeniskai man tai viena geriausiu kada skaitytu knygu. Tobulai perteikia tokio gyvenimo budo dvasia.
Ateonai, nemanau, kad pajegsiu tau tai paaiskinti. Cia, zinai, panasiai kaip anekdotai: jei nejuokingas, tai ir paaiskinus kame baeris, nebus juokinga. Tokiu dalyku supratimas isplaukia is aplinkos, kurioje augai, vertybiu, ir taip toliau. Skirtingiems zmonems skirtingos knygos patinka. Va, pavyzdziui, daugelio dievinamas Hesse man dar klaikiau uz Egziuperi.
O mintimis vadinu naujas idejas, nauja poziuri ar kazka panasaus. Velgi nesu tikras, kad sugebesiu tai tinkamai paaiskinti. Galbut ilgiau pagalvojes rasiu apibudinima
O mintimis vadinu naujas idejas, nauja poziuri ar kazka panasaus. Velgi nesu tikras, kad sugebesiu tai tinkamai paaiskinti. Galbut ilgiau pagalvojes rasiu apibudinima
Ir man Egziuperi nepatiko. Labai nepatiko, emes skaityt "Zeme zmoniu planeta", numeciau neperskaites ne puses. Labai nuobodi, pilna isvedziojimu ir kazkokiu naiviu samprotavimu knyga. Va "Mazasis princas" buvo visai nieko, bet kiti jo kuriniai dvelke kazkokiu naiviu idealizmu ir "super truper" humanizmu.
Man is japonu kol kas Kobas Abe yra nerealus rasytojas. Tiesa, ne tiek jau daug japonu literaturos ir teskaiciau, kitu net pavardziu nepamenu.