Kam gyventi, jei vis tiek mirsi

[Nomad]

Iš kur kilo šis ir kiti panašūs non-sequitur?

Juk čia sakoma, kad gyventi nėra prasmės, kadangi gyvenimas pasibaigs. Iš to tarsi plaukia, kad jei gyvenimas niekada nesibaigtų, tai automatiškai suteiktų jam prasmę. Bet tai nesąmonė Gyvenimo trukmė ir pabaigos buvimas/nebuvimas neturi jokio ryšio su jo prasme.

[shankeris]

ne, neturi. čia iš serijos "kam plaut rankas, jei vis tiek vėl išsitepsi".

[Reika]

Nomad o kodel tu vis dar gyveni?...man gyvenimas patinka...nes jis nenuspejams...

[RB]

man gyvenimas patinka...nes jis nenuspejams...

O kas jame nenuspėjamo? Aš vat labai tiksliai galiu nuspėti: tu mirsi. Garantuoju 100%. Taigi, gyvenimas labai netgi nuspėjamas, sakyčiau

[Nomad]

ne, neturi. čia iš serijos "kam plaut rankas, jei vis tiek vėl išsitepsi".

Va va. Tarsi jei niekada daugiau nebeišsiteptum, tai jau automatiškai atsakytų į klausimą "kam plauti rankas".

[Reika]

man gyvenimas patinka...nes jis nenuspejams...

O kas jame nenuspėjamo? Aš vat labai tiksliai galiu nuspėti: tu mirsi. Garantuoju 100%. Taigi, gyvenimas labai netgi nuspėjamas, sakyčiau

ta pati ir apie tave galiu pasakyti
bet nenuspejamas jis smulkmenomis...

[vovocka]

O kam valgyti, jei vis tiek iškak...?

O gi tam, kad alkį numalšinti. Ir su gyvenimu panašiai - žmogus jaučia gausybę stimulų, impulsų, poreikių... Iš to formuojasi gyvenimas...

Kaip ten kažkoks amžinas optimistas pasakė? Berods: kol aš gyvas, mirties nėra, o kai ateis mirtis - nebebus manęs...

Suformuok sau "nemirtingo gyvenimo" pasaulėžiūrą: apie kokią mirtį galima kalbėti, kol tu gyvas? Kaip natūraliai ir maloniai ateina miegas, gal taip pat natūraliai ir numirsi - nė pats nepastebėsi. Užtat gyvenimas bus nugyventas plačiai...

[Nomad]

O kam valgyti, jei vis tiek iškak...?

O jei neiškakotum, tai jau automatiškai atsakytų į klausimą "kam valgyti"?

[vovocka]

Tada galėtum aiškinti, kam, kur ir kaip pasisavinamos maisto medžiagos.
Bet kažin ar tai būtų atsakymu į klausimą kam valgyt... Žmogus maitinasi ne dėl maisto naudos, o dėl kilusio alkio.

Būtent alkis, mano nuomone yra stimulas maitinimuisi.

Jei žmogus turi stimulą gyventi, kažką patirti, kažką nuveikti, etc. - jam nekils klausimas "kam gyventi".

Kai stimulų nebėra - tai jau depresūxa. Raikia arba gerai išsimiegoti, arba kreiptis pas psichologą ar psichiatrą... Reikals rimts.

[Shiori]

Kaip gera
Nuolat užsimiršt,
Kuo tu vardu,
Iš kur eini
Ir į kokį tikslą.

Kaip gera
Žvelgt į viską
Kūdikio žvilgsniu,
Pasaulio grožiui
Atvertom plačiai akim.

Kaip gera būtų
Niekad nepabust
Ir nesužinoti,
Kad tu nesupranti
Kažko paties svarbiausio.

M.K. Čiurlionis, 1906.IX.1

[vovocka]

Geras eilėraštukas. Pirmuose dviejuose stulpeliuose: stimulas gyventi, pažinti. Žmogus veikia vedamas stimulų, o ne kažkokių tikslų... Kiekviena veiksmo akimirka užpildyta, išsemta, kupina emocijų...

Paskutinis stulpelis: Atsiranda mąstymas. Atsiranda tikslas arba jo paieška. Kiekviena veiksmo akimirka nyki ir tuščia. Dabar siekiama tik menamo tikslo... jame menamas pasitenkinimas. Pasitenkinimas, kuris galbūt laukia tavęs, jei atrasi ir pasieksi tikslą... Gyvenimas be prasmės tampa beprasmiu. Depresija ir klausimai: dėl ko aš gyvenu? ar verta gyventi? etc...

Ar nekvaila per daug mąstyti?
Vaikai kupini emocijų, bet nesivargina mąstyti apie kasdienybę. Suaugusieji - emociniai skurdžiai, bet užtat protingi... Vaikai džiaugiasi gyvenimu, o suaugusieji sensta... Ką renkiesi?

[Svetimas]

Ar nekvaila per daug mąstyti?
Vaikai kupini emocijų, bet nesivargina mąstyti apie kasdienybę. Suaugusieji - emociniai skurdžiai, bet užtat protingi... Vaikai džiaugiasi gyvenimu, o suaugusieji sensta... Ką renkiesi?

Negi mąstymas ir džiaugimasis gyvenimu, tokie jau nesuderinami dalykai?

[vovocka]

Atsakyti gali pats: kada paskutinį kartą krykštavai, kaip vaikas? Kada paskutinį kartą verkei taip, kad net širdį spaudė? Kada paskutinį kartą su dideliu susidomėjimu klauseisi pašnekovo?... Kada paskutinį kartą kaifavai nuo darbo proceso, ir net negalvojai apie kokius nors tikslus? Kada paskutinį kartą aklai, besąlygiškai ir beprotiškai įsimylėjai?

Palygink save su vaikais (labai šaunu yra palyginti save su 3-4 metukų bambliais. Jie dar naivūs, tyri...) - pamatęs suprasi, apie ką aš rašiau...

O juk visa tai vyko taip neseniai...

[Svetimas]

Tai, kad dabar mano emocijos nėra tokios ekspresyvios kaip vaikystėje, dar nereiškia, kad jos tapo silpnesnės ir kad aš nesidžiaugiu gyvenimu taip stipriai, kaip tada. Ir beje, iš kur ištraukei, kad vaikai mažai mąsto?

[vovocka]

Emocines būsenas galima treniruoti. Savotiška meditacija.
Vaikai šiais laikais labai anksti tampa protingais - neprieštarauju...

[Svetimas]

Kam gyventi, jei vis tiek mirsi? Iš kur kilo šis ir kiti panašūs non-sequitur?

Manau, kad kyla iš blogos nuotaikos.

[Nomad]

Emocines būsenas galima treniruoti. Savotiška meditacija.
Vaikai šiais laikais labai anksti tampa protingais - neprieštarauju...

tapti protingu ir mąstyti yra du skirtingi dalykai. Pirmasis apskritai yra kažkoks neapibrėžtas ir subjektyvus.

[vovocka]

Gerai pastebėta..... Ačiū