koks tikslas?

Apostatas · 2007-06-10 14:13

Aš tai pritariu Srovei protonai turi tikslus ir elektronai turi tikslus, o va neutronai neturi tikslų, jie yra tinginiai ir jiems dar būdingas abejingumas.

senis · 2007-06-10 16:01

Jooooooo, o va fotonu tikslas - bastytis po apylinkes, kol kas duos per galva

Mr_X · 2007-06-10 16:10

Srovė wrote:Jei jau yra toks žodis "tikslas", kurio reikšmė visiems gerai suprantama, reiškia - Visatos vystymesi yra tikslas.Tik gal pradinėje (šio forumo ir šios temos atžvilgiu - pradinėje) aiškinimosi stadijoje nėra reikalo visiems būties lygiams pripažintį jį vienodu laipsniu besireiškiantį visuose lygiuose. Kol kas, niekas neabejoja, kad žmogui būdingas tikslų siekimas. Ir kas gali neigti, kad žmogus tai ne dalis Visatos? - Kas yra bent vienoje dalyje, tas jau yra ir visumoje.

Tavo teigimu, visatai kaip visumai yra budingas bendras tikslas ar tikslas yra isiraizges i visuma (visata), nes zhmogus ji turi?

Kadangi žmogų sudaro mikroelementai, o tokie pat mikroelementai sudaro ir visą Visatą, - prasmę turėtų klausimas: ar tik mikroelementai - tie mus sudarantys nariai - nekelia sau "tikslų", kurių išdava ir yra žmogaus tikslai.

O kodel jie turetu juos sau kelti?

Turėdami omeny tik negyvąją gamtą, į toki klausimą vargu ar galėtume atkreipti dėmesį, bet kai suvokiame, kad tie mikroelementai dalyvauja sąmoningo žmogaus struktūroje bei lemia tą sąmoningumą ir tikslingumą - klausimas nebeatrodo toks vienareikšmiškai paprastas.

Tai kad nieko pernelyg mandro nera, tiesiog daug paprastu ir smulkiu "mikroelementu" susidelioja i sudetinga visuma. Panashiai kaip mashininio kodo baitai sudaro ciklus, salyginius sakinius ir kitas konstrukcijas, o tos konstrukcijos sudaro sukompiliuota programa.

Srovė · 2007-06-10 19:58

senis wrote:Jooooooo, o va fotonu tikslas - bastytis po apylinkes, kol kas duos per galva

Jei jau rimtai ieškoti mikropasaulyje tikslų, tai tektų atsižvelgti, kad tie "mikrosubjektai" gyvena žymiai sudėtingesnėmis sąlygomis nei žmonės, todėl jiems derėtų "leisti" turėti žymiai rafinuotesnius tikslus. Juk mikrosubjektų "tikslų" suminė išdava lyg ir yra - žmonių, net ir valstybių - tikslai.
O makro pasaulyje, juk mums žinoma, kad nevisi dariniai (sakykim panašūs į akmenis) - gali sau kelti tikslus. Tai gal ir mikroobjektai nevisi "gyvi".
O dėl fotonų - reikėtų giliau paanalizuoti jų radimosi, gyvavimo, virsmų,.. specifiką, kad spręsti apie jų galimybę turėti tikslus. - Vis tik, tai beveik gryna energija.

Srovė · 2007-06-10 20:22

Pszczolarz wrote:Tai čia vėl tos nesamonės apie mąstančias Pasaulio daleles - dievą? Na taip, įrodyk Srove.

Ką, gal manai, kad aš pats durniausias, todėl man vienam krauni tokius uždavinius ir manai, jog aš vienas nuolankiai sutiksiu vežti tą vežimą? Žinoma, aš nieko prieš, jei atsirastų dar ir koks vienas-kitas desėtkas talkinykų. Tik manau, kad forumas nėra pati tinkamiausia tam darbo vieta. - Aš čia šiaip sau - treniruojuos.

Kas dar tame reikale yra paradoksalaus, - tai kad už tai niekas niekada nemoka, vien tik žemina ir tyčiojasi...- sako: matai, gudresniu už kitus dedas - visai nukvako. Todėl net ir čia būtinas kompromisas, kitaip tektų dantis ant lentynos visiems padėti.

senis · 2007-06-10 20:50

Srovė wrote: Juk mikrosubjektų "tikslų" suminė išdava lyg ir yra - žmonių, net ir valstybių - tikslai.

Darai argumentacijos klaida vadinama 'kompozicijos klaida' - savybe, kuria turi elementu sistema nebutinai tures pats elementas ir atvirksciai. Pavyzdziui - molekuliu sistema turi temperatura - vidutine kinetine energija, tuo tarpu kai vienos molekules "temperatura" prasmes neturi.

Srovė · 2007-06-10 22:38

senis wrote:
Srovė wrote: Juk mikrosubjektų "tikslų" suminė išdava lyg ir yra - žmonių, net ir valstybių - tikslai.
Darai argumentacijos klaida vadinama 'kompozicijos klaida' - savybe, kuria turi elementu sistema nebutinai tures pats elementas ir atvirksciai. Pavyzdziui - molekuliu sistema turi temperatura - vidutine kinetine energija, tuo tarpu kai vienos molekules "temperatura" prasmes neturi.

Seni, būkim biedni, bet teisingi. Juk nedarau aš tos 'kompozicijos klaidos'. Kad neturėjau minties visiškai tiesiogine prasme tikslus priskirti ir mokropasauliui, matyti ir iš tavo pateiktos citatos. Juk ten kaip tik ir paėmiau "tikslus" į kabutes; be to, tuo "lyg ir yra" pavartotu - sąmoningai padidinu teiginio neapibrėžtumą - tuo prasmės akcentui leidžiu persikelti ten, kur jam ir derėtų būti.
Įdomu, kuris iš mūsų dabar didesnis skeptikas, ir kuris atstovauja senesnę pasaulėžiūrą. Juk aš kritikuoju ir dabar pripažistamą, kaip jau linkusią senti, tuo tarpu, tamsta ir visi kiti čia susirinkę, ją ginate.

bro1 · 2007-06-11 03:55

Srovė wrote:Jei jau yra toks žodis "tikslas", kurio reikšmė visiems gerai suprantama, reiškia - Visatos vystymesi yra tikslas.

Taip kaip ir žodžių junginio "oranžnis skraidantis drambliukas gaudanatis homseksualius Ugandos vaikus" egzistavimas įrodo tokių drambliukų egzistavimą.

Srovė · 2007-06-11 07:37

bro1 wrote:
Srovė wrote:Jei jau yra toks žodis "tikslas", kurio reikšmė visiems gerai suprantama, reiškia - Visatos vystymesi yra tikslas.
Taip kaip ir žodžių junginio "oranžnis skraidantis drambliukas gaudanatis homseksualius Ugandos vaikus" egzistavimas įrodo tokių drambliukų egzistavimą.

Ir ko tik žmonės neprišneka, bandydami paneigti visiškai akivaizdžius dalykus. Kartais net savo suabsoliūtintą nuomonę oponentui pripaišo, kad tik durniau tas atrodytų...

Srovė · 2007-06-11 07:57

Mr_X wrote: Tavo teigimu, visatai kaip visumai yra budingas bendras tikslas ar tikslas yra isiraizges i visuma (visata), nes zhmogus ji turi?

Antras variantas akivaizdus. Pirmas iš vis toks negalimas. Klausimas tik toks, kokiu laipsniu tas įsiraizgymas yra.

Mr_X wrote:O kodel jie turetu juos sau kelti?

O kodėl, tamsta, keli sau tikslus?

Mr_X wrote:Tai kad nieko pernelyg mandro nera, tiesiog daug paprastu ir smulkiu "mikroelementu" susidelioja i sudetinga visuma. Panashiai kaip mashininio kodo baitai sudaro ciklus, salyginius sakinius ir kitas konstrukcijas, o tos konstrukcijos sudaro sukompiliuota programa.

Jo, taip galima paaiškinti gražaus kristalo susidarymą, nu dar kažkokio cikliškai pasikartojančio reiškinio egzistavimą... O vat su kūryba, - tai šį fenomeną ne taip jau ir lengva išvesti iš tokios filosofijos. Pabandykit. Pabusiu ir aš už skeptiką bent kartą...

Pszczolarz · 2007-06-11 10:52

Kūrybiniai procesai gali buti atsitiktiniai, pavyzdis - gamta, ten niekas sau tikslo nekelia. Tai žmonės sau sugalvoja tikslus, kad jų siektu, na dar gyvūnai. Tavo fantazijose nėra nieko akivaizdaus.

Srovė · 2007-06-11 11:59

Pszczolarz wrote: Kūrybiniai procesai gali buti atsitiktiniai, pavyzdis - gamta, ten niekas sau tikslo nekelia.

Gali, visko gali būti. Tik va, to internete nerasi, reikia užsiimti kūryba pačiam, netgi sugebėti apgnti savo nuomonę, kai visi iš inercijos tvirtina kad viską ir taip "žino", o tose "žiniose" tik tai, kas internete...

Pszczolarz wrote:Tai žmonės sau sugalvoja tikslus, kad jų siektu, na dar gyvūnai. Tavo fantazijose nėra nieko akivaizdaus.

O ar aš tvirtinu, kad tame, apie ką aš kalbu - viskas taip jau akivaizdu yra. Jei aš paminėjau vieną akivaizdų dalyką, tai dar nereiškia, kad pasirašau po visko tokiu suabsoliutinimu. Jei taip viskas akivaizdu būtų, mums nebebūtų reikalo net kalbėti.

Gautama · 2007-06-13 18:36

To srovė

Kolega, man šios temos jūsų pasisakymai primena Kurto Vonegurto romaną „Titano sirenos“. Ten visa Žemės planeta buvo pajungta vienam tikslui. Be to, tamsta su Kurtu Vonegurtu turite vieną bendrą bruožą: jums abiems nepatinka kai kas nors jus pavadina fantastais.

Jeigu kalbėti rimtai, tai jūsų idėjos nėra naujos, jos tik transformuotos ir pritaikytos nūdienai. Analizuojant visatos tikslą negalima išsiversti be priežasties, o ką jūs laikote priežastimi ir taip visiems aišku. Žodžiu tai tėra sumodernintas Tomas Akvinietis.

Srovė · 2007-06-14 16:27

Gautama wrote: To srovė

Kolega, man šios temos jūsų pasisakymai primena Kurto Vonegurto romaną „Titano sirenos“.

Gaila, neskaišiau...

P. S.
Jau paskaitinėjau. Nieko gudro, į ką verta būtų rimčiau gylintis, ten neradau...

Gautama wrote:Ten visa Žemės planeta buvo pajungta vienam tikslui.

Žemė ir gyvena vienu tikslu: - gyventi. Kiekvienas jį skaidosi sau į fragmentus ir rūpinasi kas kart vis kitu atskiru fragmentėliu.

Gautama wrote:Be to, tamsta su Kurtu Vonegurtu turite vieną bendrą bruožą: jums abiems nepatinka kai kas nors jus pavadina fantastais.

Gal būt ir yra kažkas bendro, tik va, man tai - dzin, kaip mane pavadins koks nors neišmanėlis. Svarbiau tai, ar aš tą žmogų galiu suprasti (ar jis kalba suprasdamas ir argumentuodamas, ką sako).

Gautama wrote:Jeigu kalbėti rimtai, tai jūsų idėjos nėra naujos, jos tik transformuotos ir pritaikytos nūdienai.

Beveik su tuo ir galiu sutikti. Viena išlyga - prie savosios versijos priėjau pats - nei kieno (iš interpretatorių) minčių nedatempinėjau iki "tinkamumo šiandienai". Beje, turiu omeny ne vien tik šioje temoje išsakytas mintis.
Šaltiniai: ateistinė literatūra, fizikos studijos ir tik vėliau savarankiškai studijuotas Šv. Raštas.

Gautama wrote:Analizuojant visatos tikslą negalima išsiversti be priežasties,

Kaip čia pasakius?... Bent jau man, kartais, nežinia iš kur atsiradęs noras - gyventi, gerai gyventi, labai gerai gyventi... - padoriai gyventi, padorioje apsuptyje gyventi, džiugiai gyventi... - yra prasmė, tikslas ir priežastis. Kas labiau? - ekspromtu atsakyti nesiimu.

Gautama wrote:o ką jūs laikote priežastimi ir taip visiems aišku.

Ar tas ir buvo "aišku", ką parašiau?

Gautama wrote:Žodžiu tai tėra sumodernintas Tomas Akvinietis.

Labai sarmata, bet su jo darbais nesu susipažinęs. Reiks paskaityti - spėju, nedurnas buvo Tomas Akvinietis.

Pszczolarz · 2007-06-14 17:03

O kas jei nėra jokio visatos tikslo ir netgi priežasties? Gal tai koks "visada buvo" reiškinys? O gal kažkokie procesai ištisai kartojasi visą amžinybę? Mąstydami kokia prasmė mes kartais nepagalvojame, kad atsakymo nėra ir ta prasmė tik iliuzinė, be jokios priežasties.

Srovė · 2007-06-14 18:07

Pszczolarz wrote:O kas jei nėra jokio visatos tikslo ir netgi priežasties? Gal tai koks "visada buvo" reiškinys? O gal kažkokie procesai ištisai kartojasi visą amžinybę? Mąstydami kokia prasmė mes kartais nepagalvojame, kad atsakymo nėra ir ta prasmė tik iliuzinė, be jokios priežasties.

Suprantama, kad tokio daikto, tikslu vadinamo, ir nėra. O tie subjektyvūs jutimai - norai išlikti, prisitaikyti, susikūrti dar geresnes sąlygas - yra. Tai ko čia dar daugiau išsiieškoti? - Toks tas atsakymas ir yra. O dėl priežasties, tai yra patarlė: "šiaip jau be niekur nieko - net žolė neauga".

aivaras · 2007-06-15 10:17

Srovė wrote:
Pszczolarz wrote:O kas jei nėra jokio visatos tikslo ir netgi priežasties? Gal tai koks "visada buvo" reiškinys? O gal kažkokie procesai ištisai kartojasi visą amžinybę? Mąstydami kokia prasmė mes kartais nepagalvojame, kad atsakymo nėra ir ta prasmė tik iliuzinė, be jokios priežasties.
Suprantama, kad tokio daikto, tikslu vadinamo, ir nėra. O tie subjektyvūs jutimai - norai išlikti, prisitaikyti, susikūrti dar geresnes sąlygas - yra. Tai ko čia dar daugiau išsiieškoti? - Toks tas atsakymas ir yra. O dėl priežasties, tai yra patarlė: "šiaip jau be niekur nieko - net žolė neauga".

Man čia vovočkos trūksta... Jis galėtų paaiškinti, jok tikslo priežastingumo ir pasekmės sąvokos yra būtent žmogiško mąstymo mechanizmo trūkūmai (nes jis kitaip išviso neveikia

). todėl visus reiškinius kuriuos žmogus stebi automatiškai kiša po priežasties/ rezultato ir atitinkamai tikslo konstruktais...

Vilius · 2007-06-18 14:24

Sagittarius wrote:kodėl medžiagos mūsų visatoje po sprogimo pradėjo jungtis į galaktikas, žvaigždes (kurios teikia būtiną energiją), planetas, kuriose susikuria sąlygos tinkamos gyventi, atsiranda gyvybė, kuri vystosi ir įgauna ,,protą'', kuris gali užduoti tokius klausimus

koks tikslas(priežastis) mikrobams ir ameboms evoliucionuoti į sudėtingesnius organizmus, jei jie ir taip -organizmai geriausiai prisitaikę prie aplinkos sąlygų?

Koks evoliucijos galutinis tikslas? Koks Visatos vystymosi tikslas?

According to The Hitchhiker's Guide to the Galaxy, a pan-dimensional, hyper-intelligent race of beings constructed the second greatest computer in all of time and space, Deep Thought, to calculate the Ultimate Answer to the Great Question of Life, the Universe, and Everything. After seven and a half million years of pondering the question, Deep Thought provides the answer: "forty-two." The reaction:
"Forty-two!" yelled Loonquawl. "Is that all you've got to show for seven and a half million years' work?"
"I checked it very thoroughly," said the computer, "and that quite definitely is the answer. I think the problem, to be quite honest with you, is that you've never actually known what the question is."