Pagal tai kiek jiems patiems tai svarbu. Pvz. kiek jie pasiruošę sumokėti uz sau palankius įstatymus. Jei gėjus yra pasiruošęs uz homoseksualumo legalizavimą daugiau negu būrys davatkų uz homoseksualumo draudimą, vadinasi legalumo poreikis visuomenėje yra didesnis.RB wrote: Nepaaiškinai. Neįrodei, kad gėjams jų interesai svarbesni nei davatkoms – jų norai. Pagal kokius kriterijus tai vertini?
Nuosavybės paradoksai
Visuomenei naudinga būti turtinga, o ne pravalgyti turtus.RB wrote: O apie mokesčius kalbant – aš va manau, kad bedarbiui daug labiau rūpi nenumirti iš bado, nei turtingam verslininkui nusipirkti dar vieną „Ferrari“. Taigi, visuomenei naudinga atimti dalį pinigų iš verslininko ir atiduoti juos bedarbiui.
Jei tu atimsi kapitalistų turtus, tai jie gamyklas statys uzsienyje o šalies gyventojai bus tokie biedni kaip švedai arba dar biednesni.
"We use a relative poverty line, defined as 50 percent of the median equivalent income" ?!RB wrote:Ir labai nesunku palyginti Švedijos ir, pvz., JAV statistiką ir išsiaiškinti, ar mokesčiai didina skurdą, ar ne
http://www.lisproject.org/publications/liswps/321.pdf
JAV skurstančių yra 16,9 %, Švedijoje – 6,6 %. Nepaisant to, kad per capita BVP JAV yra gerokai didesnis.
Taigi, atrodo, faktai ir vėl neatitinka libertarinių teorijų.
Tai bent skurdo matavimo metodika!
Tuomet milijardierių šalyje skurdzius yra tas kas turi tik 500 milijonų.
Jie matavo lygiavą, o ne skurdą. Lygiava nėra teigiamas dalykas.
Įrodyk, kad homoseksualas pasiruošęs sumokėti daugiau nei davatkos, o verslininkas daugiau nei bedarbis.Legionas wrote:Pagal tai kiek jiems patiems tai svarbu. Pvz. kiek jie pasiruošę sumokėti uz sau palankius įstatymus. Jei gėjus yra pasiruošęs uz homoseksualumo legalizavimą daugiau negu būrys davatkų uz homoseksualumo draudimą, vadinasi legalumo poreikis visuomenėje yra didesnis.
Be to, „pasiruošimas sumokėti“ priklauso nuo asmens resursų. Taigi, sadistinių polinkių turintis milijonierius gali būti pasiruošęs sumokėti už žmonių medžioklę daugiau nei bomžas, kuris toje medžioklėje taps taikiniu (nes tiesiog neturi ką sumokėti). Išvada – kriterijus niekam tikęs. Arba žmonių medžioklė turtuolių pramogai yra naudinga visuomenei.
Lozungas. Kol kas tu net nepagrindei, kas yra „naudinga visuomenei“, taigi, šis kriterijus bereikšmis.Legionas wrote:Visuomenei naudinga būti turtinga, o ne pravalgyti turtus.
Vėl lozungas.Legionas wrote:Somalis ir yra viena puikiausių šalių savo kontinente.
Vėl lozungas.Legionas wrote:Jie matavo lygiavą, o ne skurdą. Lygiava nėra teigiamas dalykas.
Paaiškinsiu argumentą: kas daugiau pasiruošęs sumokėti, tam tas ir yra svarbiau. Gali būti, kad davatkoms homoseksualumo legalumas yra svarbesnis negu gėjams. Aš tik parodau, kaip patikrinti kurie interesai visuomenei yra svarbiausi.RB wrote: Įrodyk, kad homoseksualas pasiruošęs sumokėti daugiau nei davatkos, o verslininkas daugiau nei bedarbis.
Vieno, net ir turtingiausio, žmogaus ištekliai visuomenėje mažai ką reiškia.
Žr. Švediją, Suomiją, Daniją. Taigi, problema ne lygybėje, o pasirinktuose jos įgyvendinimo metoduose.Legionas wrote:žr. TSRS, Mao Kiniją, Kombodžą, Kubą.
Ne, tu neparodai. Tu siūlai principą, kurio neišeina pritaikyti praktikoje, nes realiai negalime suskaičiuoti, kas daugiau pasiryžęs sumokėti.Legionas wrote:Paaiškinsiu argumentą: kas daugiau pasiruošęs sumokėti, tam tas ir yra svarbiau. Gali būti, kad davatkoms homoseksualumo legalumas yra svarbesnis negu gėjams. Aš tik parodau, kaip patikrinti kurie interesai visuomenei yra svarbiausi.
Vieno, net ir turtingiausio, žmogaus ištekliai visuomenėje mažai ką reiškia.
Visuomenės ištekliai dar labiau nepaskaičiuojami. Aišku, kad milijonierius gali sumokėti daugiau už bomžą. O ar visuomenė pasiryžusi mokėti tam, kad apsaugotų bomžą?
Realybėje matome, kad visuomenė pasiryžusi aukoti ir dalį savo turto tam, kad turtingas verslininkas dalintusi savo turtu su bedarbiu. Taigi, mokesčiai visuomenės naudos požiūriu pateisinami.
Ne visai. Y = C + SLegionas wrote:BVP pagrindinai matuoja vartojimą, kas yra atvirkštinis dalykas turtui. Kuo daugiau suvartoji, tuo mažiau turto lieka.
(Makroekonomikos kursas, viena pirmųjų paskaitų)(Beje, nesuvartotos santaupos yra visiškai beprasmės. Nauda gaunama tik vartojant, taigi, santaupos, kurias vadini turtu, tik rodo vartojimo potencialą ateityje.)