Kas yra prasmė?
Priminėte vieną fantastinį romaną. Žmogus suvokia ateivio siunčiamas mintis, bet vietomis atsiranda tuštuma. Žmogaus žinios neaprėpia visko, ką žino ateivis, todėl siunčiama mintis žmogui neturi prasmės ir galvoje ta mintis nesusiformuoja. Kiekvienas individas viskam turi savo prasmę, pvz.: vienam šalta yra -10 laipsnių, kitam +15 laipsnių, vienam greitas važiavimas yra 40km/h, o kitam 160km/h. Tačiau nėra prasmės ieškoti prasmės, jei individo asmeninė patirtis ir žinios neaprėpia kažkokios sąvokos, reiškinio ir pan. Pvz.: jei bomžo paklausi, kas yra sinchrofazotronas, jis greičiausiai nematys jokios prasmės šitame žodyje.
Taip, tas bomžo supratimas bus labai toli nuo tikrovės. Tai yra, net ir pamatęs sinchrofazotroną savo akimis tikriausiai negalės pasakyti, kas tai tokio.Flugzeug wrote:Tačiau nėra prasmės ieškoti prasmės, jei individo asmeninė patirtis ir žinios neaprėpia kažkokios sąvokos, reiškinio ir pan. Pvz.: jei bomžo paklausi, kas yra sinchrofazotronas, jis greičiausiai nematys jokios prasmės šitame žodyje.
Tačiau ar tikrai jam tas žodis neprasmingas? Gal ir galima taip pasakyti. Tačiau žmonės net ir žodžius sugeba susieti su tam tikrais dalykais. Žodis kievienam tai pat turi savo "skonį", kuris nesąmoningai asocijuojamas su kažkokiais kitais dalykais.
Geriausias viso to pavyzdys - "Klausimėlis". Žmonės išgirsta kokį nors žodį, ir kaip žirnius į sieną ima berti atsitiktines nesąmones ką jis galėtų reikšti. Kaip tai paaiškinti? Manau, kad tie žmonės žodžio prasmę išgalvoja būtent atsižvelgdami į jo skambesį. Nesąmoningai jie tą žodį būtent taip ir įprasmina.
Ne, nemanauRamzajus wrote:Ogi labai paprastai. Pasakysi sąmonę - neparodys per tv.
Kažkaip būtų neįtikėtina, jei žmonės specialiai net suprasdami, kad nežino ką žodis reiškia, kalbėtų nesąmones vien tam, kad juos parodytų per teliką. Greičiau - jie nenori pasirodyti neišmanantys ir puola sakyti bet ką, su kuo tas žodis jiems asocijuojasi. O asocijuotis gali su labai daug kuo. Štai pavyzdys iš mano gyvenimo Aš nelabai ką beprisimenu iš savo ankstyvos vaikystės, tačiau vieną įvykį pamenu puikiai. su tėvais plaukėme valtyje, jie apie kažką šnekėjosi, o aš net nesiklausiau apie ką, vietoj to stebėjau virš miško skrendančius paukščius. Tuomet netyčia išgirdau mamą sakant "abejoju". Nežinojau ką tai reiškia, tačiau pamaniau, kad tai turi kažką bendro su paukščiais
Lygiai taip pat ir su žmonėmis iš klausimėlio: kažkur išgirsta naudojant jiems nežinomą žodį, ir nesąmoningai jį susieja su kitais, iš tiesų visiškai nesusijusiais dalykais.P.S. Net ir dabar, išgirdus žodį abejonė, man nejučia iš atminties iškyla virš miško skrendančių pauksščių vaizdas 
Jei tuomet būčiau turėjęs galimybę sudalyvauti klausimėlyje, greičiausiai atsakyčiau, kad abejonė - tai toks paukštis, greičiausiai - balandis
Jei tuomet būčiau turėjęs galimybę sudalyvauti klausimėlyje, greičiausiai atsakyčiau, kad abejonė - tai toks paukštis, greičiausiai - balandis Asociacijos ir prasmė yra skirtingi dalykai. Prasmė atsiranda, kai kaip minimum bent jau galvoji, kad žinai apie ką kalbama arba kas tai per daiktas, reiškinys. Asociacijos nebūtinai susijusios su prasme. Pvz.: dauguma žmonių besimokydami ką nors atmintinai susikuria asociacijas skirtas atminties tipui, kuris labiau išvystytas. Paprastas žodis ar vaizdas taip pat gali sukelti asociacijas. Viename fantastiniame apsakyme vaizdinė asociacija buvo pagrindinė mintis. Pvz.: žmogus žiūrėdamas į traukinio lokomotyvą iš priekio gali įžiūrėti asociacijas su žmogaus veidu ir atitinkama to veido išraiška. Tame apsakyme žemės mokslininkai kankinasi planetoje, kur išnyko kažkokia civilizacija palikusi nesuprantamus simbolius, piešinius. Tada vienam iš tyrėjų ateina išganinga mintis, kad čia informacija perduodama per vaizdines asociacijas, kurios yra labiau suvokiamos, nei kažkokie raštai, skaičiai ar heroglifai. Tai ne mano mintis, o apsakymo autoriaus.
O man atrodo kad tarp šių dviejų dalykų yra nepaprastai daug panašumo. Visą informaciją iš išorės mes gauname per potyrius, ir ją talpiname savo atmintyje. Tai yra vienintelė informacija, kurią sugebame gauti. Tuomet tą informaciją sisteminame - kuriasi vis naujos neuronų jungtys, informcija susiejama. Apie kažką pagalvojus, iš atminties ištraukiami įvarūs kadaise turėti potyriai: vaizdai, garsai ir taip toliau. Man tai labai panašu į asocijavimą.Flugzeug wrote:Asociacijos ir prasmė yra skirtingi dalykai. Prasmė atsiranda, kai kaip minimum bent jau galvoji, kad žinai apie ką kalbama arba kas tai per daiktas, reiškinys.
Galbūt tiesiog aš šitą žodį pernelyg laisvai naudoju, pataisykit jei ką.
Mano supratimu, asociacija ir prasmė yra skirtingi dalykai.
Asociacija yra daikto ar reiškinio iškilimas žmogaus vaizduotėje, kaip reakcija į įeinančią informaciją. Psichologijoje yra specifiniai testai, kai testuojamajam sakomi žodžiai ir prašoma vardinti asociacijas arba rodomi specialūs piešinukai bei prašoma to paties.
Tuo tarpu žodis prasmė yra žodžio reikšmė sinonimas ir konkretaus žmogaus asociacijos gali būti visiškai nesusijusios su reikšme. Pvz.: žodis siena žmogui sukelia asociaciją žirniai (kaip žirniais į sieną). Žodžių siena ir žirniai reikšmės (prasmės) yra visiškai skirtingos, tačiau asociacija galima.
Asociacija yra daikto ar reiškinio iškilimas žmogaus vaizduotėje, kaip reakcija į įeinančią informaciją. Psichologijoje yra specifiniai testai, kai testuojamajam sakomi žodžiai ir prašoma vardinti asociacijas arba rodomi specialūs piešinukai bei prašoma to paties.
Tuo tarpu žodis prasmė yra žodžio reikšmė sinonimas ir konkretaus žmogaus asociacijos gali būti visiškai nesusijusios su reikšme. Pvz.: žodis siena žmogui sukelia asociaciją žirniai (kaip žirniais į sieną). Žodžių siena ir žirniai reikšmės (prasmės) yra visiškai skirtingos, tačiau asociacija galima.
Pritariu šiam komentarui. "Tamsumas" nėra sveikintinas dalykas. Tačiau kas pripažins save "tamsuoliu". Matyt daugiau rezultatų duoda žmogaus motyvavimas, o ne kritika.Ateonas wrote:Kai kurie randa būdų ....
....Todėl siekti žinių, mano nuomone, yra būtina.
Ne, ne Reling'as. Berods R.Ozolas. (citatos šaltinis) Tačiau panašumų yra.Ateonas wrote:Dėl tavo citatos: ar tik nebus Reling'as?
Galima žiūrėti ir kitaip: 2+2=4 daug naudingiau nei 2+2=5, ir daugiau tikslų padeda pasiekti. Galų gale 2+2=4 palyginti paprastas dalykas, taigi ir didelių ginčų šiuo klausimu nekyla (panašu į tiesą).Ateonas wrote:Mano nuomone, čia jis ir klumpa. Tarkime, aš teigiu, kad 2+2=4. Jis gali teigti, kad 2+2=5. [...]Į mokslą nereikia žiūrėti kaip į tiesą, mokslo teorijas reikia vertinti kaip padedančias arba nepadedančias siekti tikslų.
Aš šią mintį supratau kitaip: net ir turint pakankamai adekvatų realybės supratimą, būtų labai sunku nusakyti "teisingą" etiką, visuomenę, "teisingus" motyvus, norus ir pan. Adekvatesnė pasaulėžiūra tik padėtų šiem dalykams rutuliotis.Visko atskaitos taškas yra individas, jis pats gali nuspręsti, kokią tiesą, kokias teorijas pasirinkti savo tikslams siekti.
Taigi, eini ir teigi save.Ateonas wrote:Negaliu nesutikti. Tačiau vistiek jaučiasi savotiška "viskas yra vienodai galima ir teisinga" gaidelė. Ne... Vieni dalykai yra labiau pagrįsti už kitus.