Sąveikos teorijose ir hipotezėse iš principo daugiau ar mažiau kalbama tik apie tai "kaip tai vyksta", o ne apie tai "kodėl tai vyksta".Liucipher wrote:Tai kad tai jau senai nebe paslaptis. Pasiskaitykit apie sąveikos jėgas.Srovė wrote:Reikia modelio, kurio pagalba būtų galima suprasti, kaip du mikropasaulio kūnai (elementarios dalelės) priverčia vienas kitą artėti ar tolti
Atimti gyvybę
Štai koks derinukas gautųsi. Bandykim išgvildenti klausimą, ar ne analogišku principu veikia sąveikos jėgos - fizikinės ir socialinės-visuomeninės. Fizikinių reiškinių faktą stebim tik iš šalies. Tuo tarpu, visuomeninių procesų sąveikoj patys dalivaujam - jaučiam, kodėl vienaip ar kitaip elgiamės. Jei iš principo abiejų sąveikų prigimtis analogiška, tuomet galima bandyti statyti eksperimentus mikroelementų sąveikos lygmeniu, su prielaida, kad kas akivaizdu visuomeniniuose procesuose, tas turėtų reikštis ir mikrokosmose. Galimas ir atvirkščias eksperimentas. Visiškai lengvai atrasti analogiškumo patvirtinimą, žinoma nereikia tikėtis. Bet, kas neieško, tas neranda...Svetimas wrote:Sąveikos teorijose ir hipotezėse iš principo daugiau ar mažiau kalbama tik apie tai "kaip tai vyksta", o ne apie tai "kodėl tai vyksta".Liucipher wrote:Tai kad tai jau senai nebe paslaptis. Pasiskaitykit apie sąveikos jėgas.Srovė wrote:Reikia modelio, kurio pagalba būtų galima suprasti, kaip du mikropasaulio kūnai (elementarios dalelės) priverčia vienas kitą artėti ar tolti
Matyt sios teorijos ir hipotezes aiskina butent mechanizma o ne jo atsiradimo priezasti. Beje, koks siuo atveju skirtumas kodel?Svetimas wrote:Sąveikos teorijose ir hipotezėse iš principo daugiau ar mažiau kalbama tik apie tai "kaip tai vyksta", o ne apie tai "kodėl tai vyksta".
Atsakymas į "kodėl", kaip tik ir turėtų atskleisti poveikio (jėgos) perdavimo per atstumą "mechanizmą" ir priežastis. Tuo tarpu, mokslas užsiima jieškojimu atsakymų į klausimą "kaip?", arba tiksliau - "kiek?", t.y. aiškinasi kiekybinę reikalo pusę, ką galima išmatuoti, apskaičiuoti.Insane wrote:Matyt sios teorijos ir hipotezes aiskina butent mechanizma o ne jo atsiradimo priezasti. Beje, koks siuo atveju skirtumas kodel?Svetimas wrote:Sąveikos teorijose ir hipotezėse iš principo daugiau ar mažiau kalbama tik apie tai "kaip tai vyksta", o ne apie tai "kodėl tai vyksta".
Štai ką yra pasakę garsūs mokslininkai apie mikropasaulį aprašančią teoriją:
"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką", Richard Feynman.
"Bet kuris, kuris nėra šoke nuo kvantinės teorijos, jos nesupranta", N.Bohr.
"Kvantinė mechanika veikia, bet neaišku kodėl", Šriodingeris ir A.Einšteinas.
Manau atsakymas i "kodel" turetu paaiskint kodel saveika vyksta butent taip kaip vyksta, kas "atsakingas" uz toki modeli. Mechanizmo aprasymas atsako i klausimus "kaip", "kiek", "kada", "su kuo", ... Anyway tai turi mazai ka bendro su sia tema. Analogiju atrasti isties lengva - ypac jei atrinkineti butent tai kas tinka, o visa kita - ignoruot.Srovė wrote:Atsakymas į "kodėl", kaip tik ir turėtų atskleisti poveikio (jėgos) perdavimo per atstumą "mechanizmą" ir priežastis. Tuo tarpu, mokslas užsiima jieškojimu atsakymų į klausimą "kaip?", arba tiksliau - "kiek?", t.y. aiškinasi kiekybinę reikalo pusę, ką galima išmatuoti, apskaičiuoti.
Ir ką tas modelis duotų? Kokia būtų jo praktinė vertė?Srovė wrote: Reikia modelio, kurio pagalba būtų galima suprasti, kaip du mikropasaulio kūnai (elementarios dalelės) priverčia vienas kitą artėti ar tolti.
Gryna tautologija. Elektronai stumia vienas kitą, nes turi "jutimo organus". "Jutimo organai" - tai tas, ko dėka jie stumia vienas kitą. Kiek naudos mokslui duoda šis išvedžiojimas?Su biologiniais gyviais tas visiškai aišku: pašaukei vardu, parodei saldainį, pagadinai orą., sisitarei dėl bendro biznio... Nereikalauju išaiškinimo kaip veikia elektrono jutimo "organai". Pakanka, kad jie yra ir, kaip nekeista, mes tuo net neabejojame. Juk reaguoja vienas į kitą per atstumą.
O ka sako dievas biblijoje apie tai, kodel elektronai stumia vienas kita ?Srovė wrote: Tuo tarpu, mokslas užsiima jieškojimu atsakymų į klausimą "kaip?", arba tiksliau - "kiek?", t.y. aiškinasi kiekybinę reikalo pusę, ką galima išmatuoti, apskaičiuoti.
Is to galima padaryti tik isvada, kad kvantine mechanika nera intuityvus mokslas. Bet tai nieko nesako apie kvantines mechanikos teisinguma.Srovė wrote: Štai ką yra pasakę garsūs mokslininkai apie mikropasaulį aprašančią teoriją:"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką", Richard Feynman.
"Bet kuris, kuris nėra šoke nuo kvantinės teorijos, jos nesupranta", N.Bohr.
"Kvantinė mechanika veikia, bet neaišku kodėl", Šriodingeris ir A.Einšteinas.
O ji yra gana tesinga, nes patvirtinta ir eksperimentu ir jos pagrindu kuriamos naujos technologijos ir t.t.
- "kaip danguje (mikrokosmose), taip ir ant žemės..."senis wrote:O ka sako dievas biblijoje apie tai, kodel elektronai stumia vienas kita ?Srovė wrote: Tuo tarpu, mokslas užsiima jieškojimu atsakymų į klausimą "kaip?", arba tiksliau - "kiek?", t.y. aiškinasi kiekybinę reikalo pusę, ką galima išmatuoti, apskaičiuoti.
Tikrai taip. Gana teisingas mokslas. Tik į klausimą "kodėl?" - neatsako.senis wrote:Is to galima padaryti tik isvada, kad kvantine mechanika nera intuityvus mokslas. Bet tai nieko nesako apie kvantines mechanikos teisinguma.Srovė wrote: Štai ką yra pasakę garsūs mokslininkai apie mikropasaulį aprašančią teoriją:"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką", Richard Feynman.
"Bet kuris, kuris nėra šoke nuo kvantinės teorijos, jos nesupranta", N.Bohr.
"Kvantinė mechanika veikia, bet neaišku kodėl", Šriodingeris ir A.Einšteinas.
O ji yra gana tesinga, nes patvirtinta ir eksperimentu ir jos pagrindu kuriamos naujos technologijos ir t.t.
Manau, padarytų revoliuciją moksle.Vajezus wrote:Ir ką tas modelis duotų? Kokia būtų jo praktinė vertė?Srovė wrote: Reikia modelio, kurio pagalba būtų galima suprasti, kaip du mikropasaulio kūnai (elementarios dalelės) priverčia vienas kitą artėti ar tolti.
Duotų naują požiūrį į reiškinių prigimtį. Bent jau paeksperimentavimui kitomis kryptimis atsirastų prasmė. Jau dabar yra atlikti eksperimentai su vienaip ar kitaip "įkalbėtu" vandeniu jį užšaldant... Rezultatai daug žadantys. Kristalizacija ryškiai priklauso nuo skirtingo "užkalbėjimo".Vajezus wrote:Gryna tautologija. Elektronai stumia vienas kitą, nes turi "jutimo organus". "Jutimo organai" - tai tas, ko dėka jie stumia vienas kitą. Kiek naudos mokslui duoda šis išvedžiojimas?Su biologiniais gyviais tas visiškai aišku: pašaukei vardu, parodei saldainį, pagadinai orą., sisitarei dėl bendro biznio... Nereikalauju išaiškinimo kaip veikia elektrono jutimo "organai". Pakanka, kad jie yra ir, kaip nekeista, mes tuo net neabejojame. Juk reaguoja vienas į kitą per atstumą.
Neisradinekite dviracio. Tas senokai paaiskinta. Zr. cia-Srovė wrote: Reikia modelio, kurio pagalba būtų galima suprasti, kaip du mikropasaulio kūnai (elementarios dalelės) priverčia vienas kitą artėti ar tolti.
Trumpai vertimas- elementariosios daleles saveikauja ne tiesiogiai viena su kita, o per tarpininkes virtualias daleles. Pakanka impulso tvermes desnio ir virtualiu daleliu, kad paaiskinti elementariuju daleliu stumos ar traukos jegas. Pvz.: elektronai stums vienas kita del ju pastovaus keitimosi virtualiais fotonais. Dabar kodel stums, o ne trauks, tai reikia konkreciai imti ir analizuoti kvantine elektrodinamika-http://en.wikipedia.org/wiki/Boson wrote: Interaction of virtual bosons with real fermions are called fundamental interactions. Momentum conservation in these interactions mathematically results in all forces we know. The bosons involved in these interactions are called gauge bosons - such as the W vector bosons of the weak force, the gluons of the strong force, the photons of the electromagnetic force, and (in theory) the graviton of the gravitational force.
http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_electrodynamics
kurios as nesu specialistas. Bet man asmeniskai siu ziniu pakanka, kad daug maz suprasti kaip daleles viena kita stumia/traukia.
Beje kvantine elektrodinamika patvirtinta eksperimentu su tikslumu 10^−12,- ji sekmingai paaiskino poslinkius tarp vandenilio atomo energetiniu lygmenu-
http://en.wikipedia.org/wiki/Lamb_shift
Taip kad si teorija veikia irgi sekmingai ir nera jokiu priezasciu ja netiketi del daleliu saveikos aiskinimo.
Kliedesiai.Srovė wrote: Jau dabar yra atlikti eksperimentai su vienaip ar kitaip "įkalbėtu" vandeniu jį užšaldant...
Tai numire gerieciai nueje i roju pataps elektronais ar pozitronais ?Srovė wrote:- "kaip danguje (mikrokosmose), taip ir ant žemės..."O ka sako dievas biblijoje apie tai, kodel elektronai stumia vienas kita ?
Ir dar - taip ir nesupratau kaip dievas aiskina elektronu stumos reiskini...
Tai iseina elektronai stumia vienas kita del to kad dangus stumia zeme ar kaip ?
Niekas neneigia to, kad galima paskaičiuoti pagal tokią metodiką. Bet...senis wrote:Neisradinekite dviracio. Tas senokai paaiskinta. Zr. cia-Srovė wrote: Reikia modelio, kurio pagalba būtų galima suprasti, kaip du mikropasaulio kūnai (elementarios dalelės) priverčia vienas kitą artėti ar tolti.
Trumpai vertimas- elementariosios daleles saveikauja ne tiesiogiai viena su kita, o per tarpininkes virtualias daleles. Pakanka impulso tvermes desnio ir virtualiu daleliu, kad paaiskinti elementariuju daleliu stumos ar traukos jegas. Pvz.: elektronai stums vienas kita del ju pastovaus keitimosi virtualiais fotonais. Dabar kodel stums, o ne trauks, tai reikia konkreciai imti ir analizuoti kvantine elektrodinamika-http://en.wikipedia.org/wiki/Boson wrote: Interaction of virtual bosons with real fermions are called fundamental interactions. Momentum conservation in these interactions mathematically results in all forces we know. The bosons involved in these interactions are called gauge bosons - such as the W vector bosons of the weak force, the gluons of the strong force, the photons of the electromagnetic force, and (in theory) the graviton of the gravitational force.
http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_electrodynamics
kurios as nesu specialistas. Bet man asmeniskai siu ziniu pakanka, kad daug maz suprasti kaip daleles viena kita stumia/traukia.
Beje kvantine elektrodinamika patvirtinta eksperimentu su tikslumu 10^−12,- ji sekmingai paaiskino poslinkius tarp vandenilio atomo energetiniu lygmenu-
http://en.wikipedia.org/wiki/Lamb_shift
Taip kad si teorija veikia irgi sekmingai ir nera jokiu priezasciu ja netiketi del daleliu saveikos aiskinimo.
Juk ir čia niekaip neapsieita be mistiško dalelių "žinojimo", kaip kada pasielgti. Tas ir reikalinga išsiaiškinti, kaip tas sužinojimas atsiranda.
Yra Bluzmano darbai su augalais (nepamenu kaip knygiukštė vadinas). Eksperimentais parodyta, kad augalai atpažista jau buvusį prie jų žmogų, labai stipriai reaguoja į anksčiau žalojusiojo juos pasirodymą ir t.t. - Įsimena ne tik emocines būsenas, bet ir skiria "matyta" nuo "nematyta". Yra Masaru Emoto Atlikti eksperimentai su užšaldomo vandens visiškai vienodomis fizikinėmis sąlygomis tik skirtingai darant poveikį mintimis, muzika, vaizdais ir t.t. Kristaliukai gaunasi skirtingi priklausomai tik nuo tokių skirtingų poveikių. Knyga vadinasi: "Послания воды". Aiškinimai šiek tiek skirtingi, bet užfiksuoti faktai leidžia ir kitokias prielaidas daryti, nei ten iškeltos versijos.senis wrote:Kliedesiai.Srovė wrote: Jau dabar yra atlikti eksperimentai su vienaip ar kitaip "įkalbėtu" vandeniu jį užšaldant...
Kai normaliai paklausi, tai ir paaiškinsiu, kaip manau, kad gali būti.senis wrote: Tai numire gerieciai nueje i roju pataps elektronais ar pozitronais ?
Ir dar - taip ir nesupratau kaip dievas aiskina elektronu stumos reiskini...
Tai iseina elektronai stumia vienas kita del to kad dangus stumia zeme ar kaip ?
Masaru Emoto savo eksperimentus atlikinėjo su snaigių formavimusi šaldant. Snaigės labai skirtingos, jų struktūra labai jautriai priklauso nuo mažiausio poveikio iš šalies.Liucipher wrote:Jokie užkalbėjimai ledo struktūros neįtakoja. Patvirtinta laboratorijoje.
Pora citatų iš Wiki:Srovė wrote: Masaru Emoto savo eksperimentus atlikinėjo su snaigių formavimusi šaldant. Snaigės labai skirtingos, jų struktūra labai jautriai priklauso nuo mažiausio poveikio iš šalies.
Lack of double blind experiments
Interviewer: Any criticism about your work that I have read suggests it's not valid because there are no double blind studies. What is your response?
Emoto: When I consider hiring a new researcher to take crystal photography, I first give that person a blind test on water crystals.
http://en.wikipedia.org/wiki/Masaru_EmotoJames Randi, founder of the James Randi Educational Foundation, has publicly offered Emoto one million dollars if his results can be reproduced in a double-blind study.[3] Emoto has not responded to the offer.
Labai atsiprašau, jei neapsunkinčiau, gal galėtum išversti tas citatas.Vajezus wrote:Pora citatų iš Wiki:Srovė wrote: Masaru Emoto savo eksperimentus atlikinėjo su snaigių formavimusi šaldant. Snaigės labai skirtingos, jų struktūra labai jautriai priklauso nuo mažiausio poveikio iš šalies.Lack of double blind experiments
Interviewer: Any criticism about your work that I have read suggests it's not valid because there are no double blind studies. What is your response?
Emoto: When I consider hiring a new researcher to take crystal photography, I first give that person a blind test on water crystals.http://en.wikipedia.org/wiki/Masaru_EmotoJames Randi, founder of the James Randi Educational Foundation, has publicly offered Emoto one million dollars if his results can be reproduced in a double-blind study.[3] Emoto has not responded to the offer.
Šiaip jau, aš į tuos eksperimentus žiūriu šiek tiek iš kito šono. Man svarbus tik faktas, kad prasminis signalas - informacija: mintis, vaizdai, garsai... daro poveikį kristalizacijos procesui. Praktiškai (jei tai pasitvirtins), galima eiti toliau - kodėl bet kokiai medžiagai toks poveikis negalėtų daryti įtakos? Reikia eksperimentų.