Uztai keiciasi musu supratimas apie tai kas yra desnis, o kas - tik musu blogas/nekorektiskas/nepilnas desnio isivaizdavimas.mingis wrote:jokio kokybinio pasikeitimo neįvyko, patys dėsniai nuo to nepasikeitė.
Dar karta apie NIEKI
Taip. Bet nesikeičia nuostata, kad dėsniai apskritai egzistuoja ir kad jie gali būti (bent kažkiek) pažįstami. Čia viena iš mokslo aksiomų ir dėl to mokslininkai nėra skeptikai.senis wrote:Uztai keiciasi musu supratimas apie tai kas yra desnis, o kas - tik musu blogas/nekorektiskas/nepilnas desnio isivaizdavimas.
Uzteko parasyti tau tik pirmaji zodi ir butu viskas cikiLiucipher wrote:Nesuprantu kaip šitas žodžių kratinys komentuoja mano postą. Eilinės Snukio nesmaonės.Snukis wrote: Jei taip, tai gauname "logos doktrina" gryniausiame pavidale: "Pradzioje buvo zodis..."
Norejai pasakyt protingai, bet gavosi eilinis teistu briedas apie tai, kad mokslininkai arteja prie biblijiniu tiesu.
Cia ne as nemoku taisyklingai mintis destyti cia... disleksijos negydauLiucipher wrote:Bent jau išmokite taisyklingai mintis dėstyti. O tai ir su lietuvių kalba Jums prastai.Snukis wrote: Uzteko parasyti tau tik pirmaji zodi ir butu viskas ciki
Žmogus/mokslininkas turi pilną pagrindą abejoti dėl dviejų dalykų, bet tik ne dėl trečio.
1. Dėl savo pažinimo atitikimo reliam pasauliui, t.y., kiek mokslininko suformuluotas hipotetinis modelis atitinka realų dėsnį, kurį mokslininkas bando aprašyti. Čia tai, ką sako Senis apie naujas (ir senas) teorijas.
2. Dėl materialių daiktų egzistavimo. Iš tikrųjų, visai neaišku, kas ten iš tikrųjų vyksta mūsų pirštų galiukuose, kai ką nors čiupinėjam. Jau ir pagal dabartinį pažinimo lygį, daiktai yra kažkokie mistiniai laukai ir bangos, dirginantys mūsų receptorius ir sukeliantys haliucinacijas smegenyse. Visai įmanoma įsivaizduoti, kad jie iš viso tėra kokios nors jokio materialaus pavidalo neturinčios informacijos sankaupos. (Čia kažkiek susiję su ta ruda spalva - realus reiškinys kaip ir neegzistuoja, nors ir žmogus, ir robotas, ir fotoaparatas puikiai žino, kas tai yra ir turi visus kriterijus jai atpažinti.)
3. Ir, pagaliau, yra visiškai aišku, kad egzistuoja ir tobulai funkcionuoja "Matricos Softas". Tą galim bet kada akivaizdžiai patikrint - spaudžiam mygtuką - lemputė užsidega. Ir galim būti visiškai ramūs - rytoj spausim - vėl užsidegs. Keista, ar ne? Ir visai nesvarbu, kas realiai yra ta lemputė ir tas mygtukas. Galim daryt apibendrinimus - visos lemputės turi savo mygtukus. Aišku, jis pasirodys nelabai teisingas - kai kurios lemputės bus be mygtukų. Tada galima praplėsti teorinę mygtuko sąvoką - mygtukas yra tai, nuo ko užsidega lemputė. Na, ir taip toliau...
1. Dėl savo pažinimo atitikimo reliam pasauliui, t.y., kiek mokslininko suformuluotas hipotetinis modelis atitinka realų dėsnį, kurį mokslininkas bando aprašyti. Čia tai, ką sako Senis apie naujas (ir senas) teorijas.
2. Dėl materialių daiktų egzistavimo. Iš tikrųjų, visai neaišku, kas ten iš tikrųjų vyksta mūsų pirštų galiukuose, kai ką nors čiupinėjam. Jau ir pagal dabartinį pažinimo lygį, daiktai yra kažkokie mistiniai laukai ir bangos, dirginantys mūsų receptorius ir sukeliantys haliucinacijas smegenyse. Visai įmanoma įsivaizduoti, kad jie iš viso tėra kokios nors jokio materialaus pavidalo neturinčios informacijos sankaupos. (Čia kažkiek susiję su ta ruda spalva - realus reiškinys kaip ir neegzistuoja, nors ir žmogus, ir robotas, ir fotoaparatas puikiai žino, kas tai yra ir turi visus kriterijus jai atpažinti.)
3. Ir, pagaliau, yra visiškai aišku, kad egzistuoja ir tobulai funkcionuoja "Matricos Softas". Tą galim bet kada akivaizdžiai patikrint - spaudžiam mygtuką - lemputė užsidega. Ir galim būti visiškai ramūs - rytoj spausim - vėl užsidegs. Keista, ar ne? Ir visai nesvarbu, kas realiai yra ta lemputė ir tas mygtukas. Galim daryt apibendrinimus - visos lemputės turi savo mygtukus. Aišku, jis pasirodys nelabai teisingas - kai kurios lemputės bus be mygtukų. Tada galima praplėsti teorinę mygtuko sąvoką - mygtukas yra tai, nuo ko užsidega lemputė. Na, ir taip toliau...
Šiaip sąvoka "niekas", "nebūtis" yra normali iš pasaulio logikos išplaukianti ir mąstymui būtinai reikalinga sąvoka, kaip "būties" antonimas. Pats klausimo "ar egzistuoja niekas?" uždavimas neteisingas pagal "nieko" apibrėžimą.
"Nieko" šaltinis yra ne žmogus, o protas. Garantuoju, kad kokių nors kalbančių medžių populiacijoje būtų tokios pačios pagrindinės abstrakčios sąvokos, kaip niekas/viskas, tiesa/melas, nors šiaip jų pažinimas gal būtų ir keistokas - šviesa jiems būtų "tai, kas skanu", o tolimas galaktikas tyrinėtų ragaudami...Singuliaras wrote:Ar sutiktumet su teiginiu, jog Nieko saltinis yra butent zmogus?
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Visokiais J. Baudrillard simuliakrais kvepia...yra visiškai aišku, kad egzistuoja ir tobulai funkcionuoja "Matricos Softas"
Pagal koki Nieko apibrezima? Pagal niekini-tautologini nieko apibrezima? Kaip gali Niekas tureti apibrezima, juk tai reiskia, kad Niekis jau turi kazkoki atributa, kuri galima suformuluoti bei ''pagavus'' ir ''apforminus'' apibrezti; o sitaip buti nelabai begali...Pats klausimo "ar egzistuoja niekas?" uždavimas neteisingas pagal "nieko" apibrėžimą
Ar cia omeny turite kazkoki objektyviai egzistuojanti prota, kurio ''buvimas'' nera priklausomas nuo zmogaus buvimo; ar tik patikslinate, sukonkretinate, koks zmogiskas ''organas'' yra atsakingas uz niekuma?"Nieko" šaltinis yra ne žmogus, o protas
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Del proto kaip Nieko saltinio savokos:"Nieko" šaltinis yra ne žmogus, o protas
Is dalies, remdamasis ne kazkokiais konkreciais argumentais, be daugiau intuityviomis nuojautomis, pasirasau po tuo, ka sakei. Bet stai keletas klausimu apie tai, kaip reiketu suprasti pati prota.
Kodel butent ''protiskumas'' yra toks ypatingas, kad net ''randame'' pastarojo sasajas su Nieku? O gal priesingai, Nieko saltinis yra ne zmogus kaip visuma, ne protas, o tik zmogaus desines kojos nykstys, kairioji ausis, ar kepenys, inkstai, bronchai ir t.t.? O gal kalba??? Vienu zodziu, kas yra tas protas? Ar tinka, tarkime, Kanto proto apibrezimas, kad galetume kalbeti apie ji kaip apie Nieko saltini? O gal hegeliskas proto variantas teisingesnis? Ir t.t...
Ar Protas yra kazkas kita nei intelektas? Jei ne, tada protas lieka tik paprasciausias fiziologinis reiskinys - elektriniu impulsu perdavinejimas ir truputis chemijos - niekuo nesiskiriantis nuo elementariausiu afektu. Tokiu atveju lyg ir nebelieka pagrindo kaltinti prota/intelekta del jo sasaju su Nieku. Jei Protas, sulyginamas su intelektu, isteisinamas, tai kas tada vis delto kaltas del Nieko?
Tai, vadinasi, prota reikia priesinti intelektui? Bet kaip? Kas yra PROTINES ir INTELEKTINES ''veiklos'' produktai? Jie turetu skirtis. Ar pirmosios ieties sukonstravimo ir ''Grynojo proto kritikos'' parasymo aktai buvo vedami priesingu ''zmogiskuju galiu''? Remontuoti kambari, gerai zaisti krepsini ar sachmatais, grezti danti, mokyti vaikus, rasyti knygas, tiesti kelius, skaityti Rilke, Dostojevski, dirbti kompiuteriu, taisyti kompiuteri, rasyti sita posta i skeptikas.org ir t.t.... - Ar visu situ veiklu/darymu saltiniai yra skirtingi, ar vienodi? Kas kada veikia: kada intelektas, o kada protas?
O gal reikia mastyti taip: intelekta turi ir skruzdes, erkes, banginiai, simpanzes, sunys, ir zmogus. Pastarasis pasizymi ne tik galingesniu intelektiniu aparatu, bet ir tuo, jog salia jo (ar kartu su juo?) turi ir prota (nu bet kaip ji, po velniu, apibrezti?!). Evoliucija puikiai paaiskina, kodel zmogus yra paskutine mitybos grandines grandis (vystesi smegenai, stiprejo intelektas, todel geriau prisitaike prie aplinkos ir isliko). Bet protui kaip kazkam kitam nei intelektui ar esanciam salia intelekto evoliucijos teorijoje nera vietos. Gal homo sapiensas yra antievoliucinis tverinys? Tai ka vel Dievas? Tokiu atveju - vel tupikas, numuilinimas ir neatsakymas i klausima.
Tai ka bedaryti?
Nesugebejimas skaityti yra nerastingumas arba mazarastingumas, o disleksija yra nesugebejimas suprasti perskaityto teksto. Butent apie tai as ir kalbu.Liucipher wrote:Dar kartą kartoju: disleksija - nesugebėjimas skaityti, o ne nesugebėjimas taisyklingai reikšti mintis.Snukis wrote: Cia ne as nemoku taisyklingai mintis destyti cia... disleksijos negydau
Sorry uz OT
Disleksija [dis.. + gr. lexis], med. sugebėjimo skaityti sutrikimas. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001 p. 173.Snukis wrote:Nesugebejimas skaityti yra nerastingumas arba mazarastingumas, o disleksija yra nesugebejimas suprasti perskaityto teksto. Butent apie tai as ir kalbu.
Sorry uz OT
Butent, kad "med."! Ne apie nemokejima, o apie medicinines priezastis, kodel tu nesugebi perskaityti (suprasti) as nuolat ir kalbu. Net tavo mylimam TTZ tai nurodyta, bet sergant disleksija, aisku, to nepavyksta suvokti.Liucipher wrote:Disleksija [dis.. + gr. lexis], med. sugebėjimo skaityti sutrikimas. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001 p. 173.Snukis wrote:Nesugebejimas skaityti yra nerastingumas arba mazarastingumas, o disleksija yra nesugebejimas suprasti perskaityto teksto. Butent apie tai as ir kalbu.
Sorry uz OT
Dar karta sorry uz OT
taip, as neginciju, kad negriztami pokyciai tavo organizme tikrai yra ir ypac smegenu srityje.Liucipher wrote:Žmogus nesugeba skaityti teksto dėl tam tikrų pokyčių jo organizme.Snukis wrote:Ne apie nemokejima, o apie medicinines priezastis, kodel tu nesugebi perskaityti (suprasti) as nuolat ir kalbu.