Laikas

[lape]

Na jus ir pavarot aukštom frazėm. Apie 4 matavimus, apie gravitaciją. Kad pamatyti kaip veikia gravitaciją tereikia pasisioti prie medžio (tik ne prieš vėją aišku). Aš iškėliau hipotezę, kad laiko nėra kaip daug paprastesnę uš tą kuria dabar visi palaiko - atseit laikas tai kažkoks skystis tekantis dievui iš ausies - tipo eteris. Nereikia lyginti su temperatūrą ar bandyti atsimušinėti argumentais atseit nieko nėra.

[Mr_X]

Kad pamatyt kaip veikia laikas uzhtenka pabandyti pesciomis nuvaryti 20 km per penkias minutes.

[Snukis]

Kad pamatyt kaip veikia laikas uzhtenka pabandyti pesciomis nuvaryti 20 km per penkias minutes.

Nu ir kaip jis veikia? Davai, tu bek tuos 20 km per 5 min, o as ziuresiu kaip laikas veikia.

[insurrectum]

Apie 4 matavimus, apie gravitaciją. Kad pamatyti kaip veikia gravitaciją tereikia pasisioti prie medžio (tik ne prieš vėją aišku).

Nepavyks: tiek prieš vėją, tiek pavėjui kūno judėjimas yra laiko funkcija, informacija apie eksperimento rezultatus taip pat pasieks stebėtoją kaip laiko funkcija.

Tiesiog laiką reikia įsivaizduoti ne kaip dievišką ausų sierą, kažkokį srautą, o būtent kaip matmenį.

Jei "metafiziškai": pamatykit įsivaizduot dviejų matmenų kūną plokštumoje - monetą be aukščio. Ją galima stumdyti aukštyn žemyn, kairėn dešnėn, bet negalima pakelti, pasukti ant briaunos. Kaip pelės kursorius monitoriuje.

O dabar tokią pat ploščia monetą, kuri negali pasisukti ant briaunos, bet kuri krenta į bedugnę. Tai ir būtų laikas: tiesiog matmuo į kurį krenta visata. Tik visatą galima pasukti ant briaunos - ji trimatė.

Teoriškai gal ir galima pagalvot, jei "krenta", tai gal galima ir pakilt? Šita mintis įpatingai viliojanti.

[Mr_X]

Nu ir kaip jis veikia? Davai, tu bek tuos 20 km per 5 min, o as ziuresiu kaip laikas veikia.

Veikia taip, kad ash nespesiu... Jei vis del to speciau tai butu irodymas, kad laikas tik psichologine kliutis, ar ne?

[Singuliaras]

Va cia nuoroda i tokio veikejo Peter Lynds puslapi. Kaip teigiama, pastarasis pasiule nauja laiko problemos sprendimo buda. Kitu galva, jis tik apsisaukelis, na bet ir gerbiamas Albertas ne iskart buvo suprastas. Vienu zodziu, ar girdejos toki? Ir kaip vertinat?

http://peterlynds.net.nz/papers.html

[fizikanas]

Va cia nuoroda i tokio veikejo Peter Lynds puslapi. Kaip teigiama, pastarasis pasiule nauja laiko problemos sprendimo buda. Kitu galva, jis tik apsisaukelis, na bet ir gerbiamas Albertas ne iskart buvo suprastas. Vienu zodziu, ar girdejos toki? Ir kaip vertinat?

http://peterlynds.net.nz/papers.html

Ka jis ten sako mazdaug?

[senis]

Va cia nuoroda i tokio veikejo Peter Lynds puslapi. Kaip teigiama, pastarasis pasiule nauja laiko problemos sprendimo buda. Kitu galva, jis tik apsisaukelis, na bet ir gerbiamas Albertas ne iskart buvo suprastas. Vienu zodziu, ar girdejos toki? Ir kaip vertinat?
http://peterlynds.net.nz/papers.html

Na tikrai nedaug skiriasi nuo apsisaukelio.
Pateikia visokias savokas kaip "menamas laikas", "laiko kvantai - chrononai" ir jokiu budu kaip tai irodyti bei praktiskai jokios matematikos, o vien tik filosofines sapaliones. Zodziu - briedas.

[Snukis]

Nu ir kaip jis veikia? Davai, tu bek tuos 20 km per 5 min, o as ziuresiu kaip laikas veikia.

Veikia taip, kad ash nespesiu... Jei vis del to speciau tai butu irodymas, kad laikas tik psichologine kliutis, ar ne?

Spetum ar nespetum - jokio skirtumo, tiesiog tavo laiko suvokimas (laaabai subjektyvus dalykas) skirtusi nuo manojo. Taciau kaip veikia tas laikas taip ir nepaaisketu. Net teiginiui, kad laikas niekaip neveikia nera jokio paneigimo ar patvirtinimo. Laikas nera fizinis objektas kuri galima butu kaip nors "apciuopti" (cia "apciuopti" - pacia placiausia prasme.)

[Snukis]

Va cia nuoroda i tokio veikejo Peter Lynds puslapi. Kaip teigiama, pastarasis pasiule nauja laiko problemos sprendimo buda. Kitu galva, jis tik apsisaukelis, na bet ir gerbiamas Albertas ne iskart buvo suprastas. Vienu zodziu, ar girdejos toki? Ir kaip vertinat?
http://peterlynds.net.nz/papers.html

Na tikrai nedaug skiriasi nuo apsisaukelio.
Pateikia visokias savokas kaip "menamas laikas", "laiko kvantai - chrononai" ir jokiu budu kaip tai irodyti bei praktiskai jokios matematikos, o vien tik filosofines sapaliones. Zodziu - briedas.

Kodel tu taip drastiskai apie Einsteino pasekeja? Pasiziurek kuo remiasi tas jo briedas
"1. J. A. Wheeler and W. H. Zureck (Eds.), Quantum Theory and Measurement. Princeton University Press (1983)
2. P. C. W. Davies, About Time: Einstein�s Unfinished Revolution. Viking, London, (1995)
3. S. W. Hawking, Quantum Cosmology. In 300 years of Gravitation (ed. S. W. Hawking and W. Israel), Cambridge University Press, (1997)
4. H. D. Zeh, The Physical Basis of the Direction of Time. Springer-Verlag. Berlin, 1989
5. J. B. Hartle and S. W. Hawking, Wave function of the universe Phys. Rev., D: 28 (1983) 2960
6. S. W. Hawking, Black holes and baby universes. Bantam Press, UK, (1993)
7. T. Yulsman, Give peas a chance. AstronomySeptember, p. 38, Kalmback Pub Co, WI, (1999)
8. K. J. Hsu, In search of a physical theory of time. Proc. Natl. Acad. Sci. USAV89, 10222(5), Nov 1, (1992)
9. A. Einstein, On the electrodynamics of moving bodies, reprinted in English in Einstein: A Centenary Volume, ed. A. P. French, Harvard University Press, Cambridge, Mass, (1979)
10. R. Morris, Achilles in the Quantum Universe. Redwood Books, Trowbridge, Wiltshire, (1997)".
Taip sakant uzdavinukas vaikuciams: "Rask desimt skirtumu tarp Lyndso ir Einsteino"

[Mr_X]

Spetum ar nespetum - jokio skirtumo, tiesiog tavo laiko suvokimas (laaabai subjektyvus dalykas) skirtusi nuo manojo. Taciau kaip veikia tas laikas taip ir nepaaisketu. Net teiginiui, kad laikas niekaip neveikia nera jokio paneigimo ar patvirtinimo. Laikas nera fizinis objektas kuri galima butu kaip nors "apciuopti" (cia "apciuopti" - pacia placiausia prasme.)

Kazhko fundamentalaus nepaaishketu, tiesiog pasimatytu, kad laikas yra kliutis kai kuriems norams, reishkia jis egzistuoja. O kad butu aishkiau spejau ar nespejau, reikia priesh man begant ir tau nuvazhiuojant laikrodzhius susiderint, kad vienodai valandu rodytu. Laikrodzhiai nieko subjektyvaus nerodys.

[senis]

Pasiziurek kuo remiasi tas jo briedas
"1. J. A. Wheeler and W. H. Zureck (Eds.), Quantum Theory and Measurement. Princeton University Press (1983)
2. P. C. W. Davies, About Time: Einstein�s Unfinished Revolution. Viking, London, (1995)
3. S. W. Hawking, Quantum Cosmology. In 300 years of Gravitation (ed. S. W. Hawking and W. Israel), Cambridge University Press, (1997)
4. H. D. Zeh, The Physical Basis of the Direction of Time. Springer-Verlag. Berlin, 1989
5. J. B. Hartle and S. W. Hawking, Wave function of the universe Phys. Rev., D: 28 (1983) 2960
6. S. W. Hawking, Black holes and baby universes. Bantam Press, UK, (1993)
7. T. Yulsman, Give peas a chance. AstronomySeptember, p. 38, Kalmback Pub Co, WI, (1999)
8. K. J. Hsu, In search of a physical theory of time. Proc. Natl. Acad. Sci. USAV89, 10222(5), Nov 1, (1992)
9. A. Einstein, On the electrodynamics of moving bodies, reprinted in English in Einstein: A Centenary Volume, ed. A. P. French, Harvard University Press, Cambridge, Mass, (1979)
10. R. Morris, Achilles in the Quantum Universe. Redwood Books, Trowbridge, Wiltshire, (1997)".

Tai kad zmogelis paskaite 10 knygu (ar daugiau - nesvarbu) ir sukurpe tik filosofini traktata apie laika,- tai nieko neirodo, apart Lyndso filosofiniu gabumu. Ir jis netraukia ne tik kad iki Einsteino, bet ir iki mokslininko apskritai.

[Falco]

Kazhko fundamentalaus nepaaishketu, tiesiog pasimatytu, kad laikas yra kliutis kai kuriems norams, reishkia jis egzistuoja.

O man atrodo, kad tokiems norams, kaip jūsų minėti 20 km, kliūtis yra ribotos fizinės galimybės.

[lape]

Pafilosofuokim truputi - laikas yra lokalus reiškinys, t.y. kiekvienoje vietoje jis skiriasi ir "teka savaip" (Einšteinas pats taip sakė). Nėra kažkokių globalių laiko bangų sklindančių per visatą, (arba dar nerasta). Taigi, kad ir kokia mažą erdvės dalį paimsim joje bus savas laikas. Arba nebus jokio laiko tikriau sakant. Kam jis ten reikalingas? Tėra tik įvykiai, sekantys vienas po kito - priežastis - pasekmė. Miljonai labai mažų smulkučių įvykių, susijusių tarpusavyje ir mums atrodančių kaip nenutrūkstanti laiko tekmė - statistika tiesiog. O patys smulkiausi įvykiai tiesiog įvyksta ir viskas - be jokio laiko - buvo taip po to kitaip.

[insurrectum]

Pafilosofuokim truputi - laikas yra lokalus reiškinys, t.y. kiekvienoje vietoje jis skiriasi ir "teka savaip" (Einšteinas pats taip sakė).

Lape, užsisakyk egzorcizmo seansą, nes Enšteino dūšia, už tokias erezijas, turėtų tave pesekioti iki gyvenimo galo.

Grįžtam prie to paties. Laikas niekur neteka, tai tik poetinė metafora.

Plotis yra lokalus ar globalus reiškinys, jis ką "teka" kiekvienoje visatos vietoje atskirai?
Tiesiog erdvę ir laiką gali įsivaizduoti kaip kokią šaltieną, kuri esant tam tikrom sąlygom vietomis susitraukia, ištysta ir visaip kitaip liula.

O patys smulkiausi įvykiai tiesiog įvyksta ir viskas - be jokio laiko - buvo taip po to kitaip.

Jei taip būtų, žiūrėdama į tą "smulkiausią įvykį" matytum tą patį daiktą keliose vietose iš kart. Šiaip jau, yra toks tikėjimas, kad bet koks kūnas gali vienu metu būti tik vienoje vietoje. Nežinau, kaip čia būti su tuo..

[senis]

Šiaip jau, yra toks tikėjimas, kad bet koks kūnas gali vienu metu būti tik vienoje vietoje

Nebutinai, mikropasaulyje daleles, pvz. fotonas vienu metu gali skristi keliose vietose iskart.
viewtopic.php?t=1055

[insurrectum]

Šiaip jau, yra toks tikėjimas, kad bet koks kūnas gali vienu metu būti tik vienoje vietoje

Nebutinai, mikropasaulyje daleles, pvz. fotonas vienu metu gali skristi keliose vietose iskart.
viewtopic.php?t=1055

Ne negali. Nebent norite būti "pasiųstas į viena palatą" su Everett'u ir Wheeler'iu.
Tiesiog menama dualistinės dadelės vietą nusako banginė funkcija, t.y. negalime apskaičiuoti kur dalelė yra, tik paskaičiuoti tikimybę.
Kvantinė fizika ir dualizmas yra labai specifinė tema. Todėl tokie dalykai vis dar vadinami paradoksais, iki kas nors supras. Yra idėjų, kad nesupras niekad. .

[senis]

Tiesiog menama dualistinės dadelės vietą nusako banginė funkcija, t.y. negalime apskaičiuoti kur dalelė yra, tik paskaičiuoti tikimybę.

As vis gi manau, kad gali. Nes antraip sunku butu paaiskinti sio eksperimento rezultatus - kodel fotonai registruojami tik viename is detektoriu ? Tai butent ir aiskinama, kad fotonas kaip banga interferuoja su savimi galiniame taske, nuskrides A ir B keliais.
http://www.codeproject.com/scrapbook/qu ... ng.asp#qoe
http://home.pacbell.net/claydale/squarenot.htm
http://www.americanscientist.org/templa ... etid/24592
Butu aisku idomu suzinoti jusu versija, kaip jus aiskinate sio eksperimento rezultatus. Kodel fotono bangines funcijos A ir B keliu turi kazkodel saveikauti ?