RB wrote:Snukis wrote:Daugybe kartu as irodziau, kad eksperimentai buvo atlikti itin blogai ir tik ju rezultatu kvailas interpretavimas leidzia teigti, kad jie kazka irodo (as irgi kartoti paneigimu nesiruosiu). Tavo nelaimei galiu pasakyti, kad visi Einsteino teiginius "patvirtinantys" eksperimentai buvo atmesti kaip nepavyke, netikslus, blogai atlikti ir pn. praejus gan nedaug laiko po ju ivykdymo.
Puiku, prašom nuorodas, kas ir kada paneigė ir atmetė:
Kaufmano eksperimentą
Hamaro eksperimentą
Kenedžio – Torndaiko eksperimentą
Rossi – Hall'o eksperimentą
Pirma: Kaufmano eksperimentas buvo atliktas iki Einsteino RT atsiradimo ir Kaufmanas niekaip negalejo irodineti, kad Einsteino teorija teisinga. Jis konkreciai imant irodinejo, kad Lorenco Pasaulinio eterio teorija yra teisinga ir dar konkreciau - Lorenco-Fitcdzeraldo koeficientas yra prasmingas. Pats Lorencas turejo atsisakyti savo koeficiento tokio traktavimo po Maikelsono-Morley eksperimento. Kaufmano
spejimas, arba kaip rasiau interpretavimas, kad elektronai nukrypsta del mases padidejimo yra nepagristas del labai paprastos priezasties (analogai Bertocio eksperimentas ir visi kiti susije su elektronu judejimu elektriniame ar magnetiniame lauke). Teigimas, kad elektronai nukrypo nuo kurso del pasunkejimo, turetu buti pagristas papildomu bandymu, kuriame aiskiai butu isskirta, kur elektrinio lauko poveikis ir kur gravitacijos poveikis. Atskirti tai yra labai sunku (gal net neimanoma), nes elektrine saveika yra 10**40 kartu stipresne uz gravitacine. So kiek kartu turejo uzaugti elektrono mase, kad jis butent del mases nukrypo nuo kurso? Kokiu greiciu truejo elektronas judeti, kad jo mase padidetu daugiau nei 10**40 kartu padideti arba pasiekti 9,1*10**12 g (tai butu daugiau kaip 9000 000t)? Taip butu taikant Einsteino RT
Tik sveriantis 9 mln tonu elektronas gali del savo gravitacines saveikos iveikti savo paties ir isorinio elektrinio lauko sukeliams jegas. Kitas Kaufmano efekto paaiskinimas butu paprastas ir logiskas. Judedamas kruvininkas (elektronas) sukuria sukurini kintama magnetini lauka. Jo sukurtas sukurinis magnetinis laukas savo ruostu sukuria sukurini elektrini lauka, kuris yra priesingos krypties nei pacio elektrono kuriamas elektrinis laukas. Priesingas elektrinis laukas stabdo judanti elektrona (elektrinio lauko inertiskumas, tai taikoma visiems zinomiems potencialinaims laukams) - elektronas nukrypsta nuo kurso del jegos, kuri yra 10**40 kartu stipresne, nei jega, kuria sukuria jo mase Zemes gravitaciniame lauke. Trumpiau - Kaufmanas turetu pirmiau irodyti/parodyti kaip jis nustate, kad butent del mases efekto, o ne del priesingo el. lauko elektronai nukrypsta. Be to duoti aisku parodyma, kaip jis atskyre dvi jegas besiskiriancias per 10**40 kartu ir kuo remiantis jis nustate, kad tai butent ta silpnesnioji jega itakojo judejima, o ne stipresnioji.
Tai tiek apie Kaufmana... apie kitus veliau...tingiu, o is kitos puses - cia daugiau tinka temai "Snukis pries Einsteina" (gal perkels)...