Kažkaip man prie dūšios nelimpa niekas, kas vienokiu ar kitokiu būdu yra (kad ir netyčia) suabsoliūtinta. Viską paaiškinantis mokslas - tai tas pats, kas Visagalis... Juk jis virto ribotu, vos tik pabandė apibrėžti save, tam tikrus reikalavimus tenkinančiais, metodais. - Nebėra visagalio mokslo, jis išgaravo,.. - tiū, tiūūūū...senis wrote:Jis paaiskina viska, kas tik imanoma is principo paaiskinti. Jei kazko nepaaiskina mokslas, tai to nepaaiskins niekas, nes alternatyviu pasaulio pazinimo sistemu neturime.Sagittarius wrote:tai vadinasi mokslas ne viską gali paaiškinti.
Kur kas gyvesnis žodis yra pažinimas. Žinoma, kol nepradėjo kaip nors jo apibrėžinėti ir tuo "aukštinti" savęs, kaip vienintelių "tinkančių" užsiimti pažinimu, kažkuri tai berazumių grupė.
Pažinimas, savo esme, yra nesibaigiantis, nes viskas nepaliaujamai keičiasi , atsiranda naujos būties formos ir struktūros, kurias dar teks pažinti. Bet pažinimas nėra nei begalinis, nei visagalis. Pažinimo proceso eigą labiau lemia aktualijos, nei pretenzijos į visaaprėpiamumą. Kol santikinai žmonių buvo mažai, o žvėrių daug - niekas nesirūpino, kaip auginti paršelius. Bet kai tik pasijuto trūkumas - atsirado aktualija - žmogus pažino ir įvaldė gyvulininkystės paslaptis. - Evoliucija įjungė antrą kvėpavimą...
Taip ir su mokslu, kol žmonijai išgyventi pakanka įprastų žinomų metodų, ignoruos naujų pasiūlą. Ir nereikia čia rodyti pirštais į "nesąmonėm" tikinčiais. Principe visi iš tokio pat molio, tik vieni jau perdžiuvę, kiti dar šlapi.