Ateistų* nenuoseklumas

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4705
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2008-02-10 21:34

Mingis wrote:Tai būtent tas detalių derėjimas tarpusavyje ir yra papildoma infromacija, kurios nėra jo sudedamųjų dalių judėjime. Garvežio dėsnis yra "protingesnis" už elementarius jo sudedamųjų dalių dėsnius. Garvežys yra ne paprasta detalių suma, o sistema, dėsnis, kurio nėra garvežio "materijoje" - kiekvienoje atskiroje detalėje.
Gyvų organizmų "detalės" irgi dera tarpusavyje, tačiau žmonės, kurie suvokia gyvūnų evoliuciją nemano, kad tokiai "detalių" darnai reikalingas kažkoks "projektas" ar papildoma informacija iš išorės. Tam užtenka natūralios atrankos ir fizikos dėsnių: nepakankamai "darnūs" organizmai paprasčiausiai neišlieka. Kurioje vietoje čia reiškiasi koks protas ar intelektas?
Svetimas wrote:
Mingis wrote:Man atrodo, kad tu nuostabą, kurią sukelia susidūrimas su žmogaus kūryba, tiksline atranka, darna, paprasčiausiai nenuosekliai ir maišydamas priežastį su pasekme perkeli ir visam pasauliui, jo darnai.
Lygiai taip pat perkeli ir tu - tik į priešingą pusę.
O kodėl negalima perkelti? Indukcijos pagalba kuriam hipotezę. Turim pavyzdį, kaip viskas vyksta su garvežiu, galim spėti, kad taip pat ir su pasauliu. Nematau jokio skirtumo tarp garvežio važiavimo ir planetų sukimosi. Garvežio detalės nežino, kad joms reikia važiuoti, planetos - kad joms reikia suktis. Tiek garvežio detalėms, tiek planetoms šita informacija yra "išorinė".
Pažiūrėkime į tavo samprotavimus: tu paimi labai siaurą aspektą, tam tikrą subjektyviai suvokiamą tvarką žmogaus sukurtuose dalykuose, sugretini su pasaulyje egzistuojančia tvarka ir labai grubiai tai apibendrini. Ar vien iš to (kad prie garvežio atsiradimo prisidėjo protinga žmogaus veikla ir pasaulis bei garvežys tau atrodo darniai veikiantys mechanizmai) jau galima daryti išvadą, kad pasaulį įtakoja kažkas panašaus į protingą žmogišką veiklą? Atleisk, tačiau man asmeniškai toks apibendrinimas neatrodo nuoseklus.

Galiu tau pasiūlyti kitokį apibendrinimą. Garvežiai ir planetos nežino ką jiems daryti: viskas tiesiog vyksta pagal fizikos dėsnius, todėl jokios išorinės informacijos tam nereikia. Nors garvežio atsiradimą ir įtakojo žmogaus veikla, tačiau tiek žmogų, tiek jo veiklą, tiek jo atsiradimą irgi iš esmės nusako fizikos dėsniai. Iš čia ir "darna" tiek garvežio, tiek pasaulio atveju. Kuo blogas toks apibendrinimas?
Mingis wrote:Priežasties su pasekme nemaišau - tai materializmas priežastį eliminuoja iš viso - rezultatas yra, o iš kur jis - neaišku. Kuo remdamasis jis tai daro - kur pasaulyje yra pavyzdžių, eksperimentų, kad kas nors atsirastų be priežasties?
Kuo bloga pozicija, kuomet neskubama su išvadomis apie pasaulio prigimtį, vengiama slidžiomis išvadomis paremtų pseudoatsakymų apie tai, o stengiamasi kuo geriau pažinti pasaulį ir jo dėsnius? Gal geriau pažinę fizikos dėsnius suvoksime, jog mūsų ankstenis supratimas apie pasaulį buvo netikslus, mes ne visiškai teisingai suprantame laiką, o pasaulio atsiradimo klausimai yra daugiau psichologiniai, įtakoti mūsų riboto laiko supratimo ir beprasmiai.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2008-02-11 11:18

Čia yra ta pati senai nuvalkiota laikrodininko analogija.

Jos esmė pateikta čia: http://kids4truth.com/watchmaker/watch.html

Jis, deja, tinka tik vaikams prieš miegą pasakoti. Truputį susipažinus su mokslo pasiekimais (kad ir devyniolikto amžiaus), tampa iš karto aišku, kokia ši teorija absurdiška ir nereikalinga.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4705
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2008-02-11 21:21

Ateonas wrote:Čia yra ta pati senai nuvalkiota laikrodininko analogija.
Mane truputi stebina, kuomet tokių analogijų naudotojai piktybiškai vengia atsakyti į esminį klausimą: jeigu sudėtingiems dalykams neva reikalingas "protingas kūrėjas", tai kodėl tokie patys samprotavimai netaikomi paties "protingo kūrėjo" buvimui?
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2008-02-12 10:44

Svetimas wrote:Mane truputi stebina, kuomet tokių analogijų naudotojai piktybiškai vengia atsakyti į esminį klausimą: jeigu sudėtingiems dalykams neva reikalingas "protingas kūrėjas", tai kodėl tokie patys samprotavimai netaikomi paties "protingo kūrėjo" buvimui?
Aha, ir ypač įdomūs atsakymai-išsisukinėjimai, kai religijos verslo profesionalams užduodami šią temą liečiantys klausimai. (Pvz, užduda vaikai ar paaugliai.)

Labai paprastas tipinis "paaiškinimas":
SAUSIO 13-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS KLAUSIMAI
KUNIGUI ALESSANDRO BARELLI SDB
....
Iš kur atsirado Dievas? Ar Jis pats save sukūrė?
Dievas ne atsirado, bet yra. Jis sukūrė visa: ir daiktus, ir žmones, ir laiką, ir erdvę.
http://lux.lcn.lt/archyvas/200403/klausimai/

Universalus atsakymas uždarantis bet kokį bandymą gilintis į šią temą. Tie, kuriems jo užtenka, tiesiog sustingsta ekstazėje pakylėti paslapties, kurios nė nevalia bandyt atskleist niekingoms "žemės dulkėms", kurios už per didelį smalsumą ir taip jau buvo išgrūstos iš rojaus. Pavyzdingas tikintysis turi tikėti ir melstis, o ne galvoti apie tokius dalykus :)


Beje, nepastebėjau (gal tik nepastebėjau?) kad Biblijoje būtų pateikiama kokia tai dievo atsiradimo versija - būtų koks nors autentiškas "paties paties" pareiškimas (buvo kažkas panašaus į "aš esu", bet ir aš galiu pasakyt "aš esu" :oops: ). Taigi, gali būti, kad ir šis teiginys - kad dievas ne atsirado o yra - tiesiog eilinis teologų išmislas ir pretenzija kalbėti dievo vardu ir už dievą. Na, jų verslas toks :) Be super geros legendos neparduosi išgalvotų erdvių (rojaus) išgalvotam laike (pomirtiniam "gyvenime") padarams, kurie visgi turi kokias tai smegenis.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2008-02-12 12:57

Svetimas wrote:Mane truputi stebina, kuomet tokių analogijų naudotojai piktybiškai vengia atsakyti į esminį klausimą: jeigu sudėtingiems dalykams neva reikalingas "protingas kūrėjas", tai kodėl tokie patys samprotavimai netaikomi paties "protingo kūrėjo" buvimui?
Nemanau, kad visa tai piktybiška :) Tiesiog šioks toks užstrigimas antikinėje filosofijoje... Aš gerokai labiau stebiuosi tuo, kad Aristotelio įtaka tokia didelė net ir šiais laikais. Net ir po Darvino sukeltų audrų mažai kas pasikeitė - antinatūralistinis požiūris tebetriumfuoja. Net nepaisant to, kad jis visas šleivas kreivas, ir neatsilaiko prieš tokius paprastus klausimus. Tikriausiai jis kažkuo kitu yra patrauklus, ir tai galbūt yra labai susiję su prietaringa žmogaus prigimtimi.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2008-02-13 13:44

Pamąsčiau dar truputį apie tai. Gal visgi polinkis į prietarus čia nėra esminis. Žmonės dažniausiai veikia tikslingai - visa jų veikla, visi kuriami mechanizmai ar technologijos yra nukreipti į kažkokį tikslą. Problema tame, kad šis teleologiškas požiūris neretai persikelia ir į kitas sritis, nesusijusias su žmonių ar kitų protingų, į tikslą orientuotų būtybių veikla.

Viskas prasideda nuo to, kad tiriant tas kitas sritis, iškeliami neteisingi klausimai. Pavyzdžiui: kam žmogui reikalingos kojos? Atrodytų, kad tai - visiškai teisėtas klausimas. Kaip ir klausimas, kam garvežiui reikalingi ratai. Tačiau, norint kelti tokį klausimą, tenka daryti prielaidą, kad egzistuoja kažkoks aiškus tiek žmogaus kojų, tiek garvežio ratų tikslas. Ir kad šis tikslas kažkur turėtų būti apibrėžtas. Ir nors ši prielaida yra visiškai teisėta garvežio atveju (juk niekam ne paslaptis, kad garvežys yra į tikslą orientuotos būtybės - žmogaus - veiklos vaisius), to paties negalima pasakyti apie kojas. Čia labiau tinka laikytis natūralistinio požiūrio, teigiančio, kad žmogus vaikšto todėl, kad jis turi kojas, o ne teleologinio, tvirtinančio, kad žmogus turi kojas, nes jam reikia vaikščioti.

Manau, pastarasis požiūris sukelia pernelyg daug komplikacijų. Nors jis yra visai patogus aprašant įvairių gamtos objektų ar reiškinių funkcijas, čia pernelyg lengva paslysti ir imti samprotauti apie tą užslėptą tikslą, kuris mums yra svarbus ir kurį visuomet norisi įžvelgti, ir kurio, deja, greičiausiai nėra - gamta gali būti paaiškinta ir be jo.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2008-02-13 14:02

Ateonas wrote: Čia labiau tinka laikytis natūralistinio požiūrio, teigiančio, kad žmogus vaikšto todėl, kad jis turi kojas, o ne teleologinio, tvirtinančio, kad žmogus turi kojas, nes jam reikia vaikščioti.
A kodėl šis klausimas teleologinis? Tai floros pasaulio atstovai gali ramiai sau laukt kol maistas (saulutė, vanduo, mineralinės medžiagos...) ims ir ateis. Faunos pasaulio atstovai patys turi kažkaip iki maisto nusigaut. O kaip - kojom, sparnais, pelekais... jau kitas klausimas. Tai tiesiog kitas levelis panaudot potencialius resus.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2008-02-13 14:27

Akela wrote:A kodėl šis klausimas teleologinis?
Nes jis suponuoja tam tikrus priežastinius ryšius, kurių pagrindas - kažkoks tikslas.

Tuo tarpu natūralistinis požiūris nedaro prielaidos apie tokį tikslą, ir verčia atrasti kitokius - paprastesnius ir mažiau problemų keliančius priežastinius ryšius.
Akela wrote:Tai floros pasaulio atstovai gali ramiai sau laukt kol maistas (saulutė, vanduo, mineralinės medžiagos...) ims ir ateis. Faunos pasaulio atstovai patys turi kažkaip iki maisto nusigaut. O kaip - kojom, sparnais, pelekais... jau kitas klausimas. Tai tiesiog kitas levelis panaudot potencialius resus.
O kokia pagrindinė pelekų buvimo priežastis? Apibrėžtas tikslas (t.y. - idėja), ar kažkokie kiti, nebūtinai tikslingi procesai?
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2008-02-13 15:08

Ateonas wrote:Nes jis suponuoja tam tikrus priežastinius ryšius, kurių pagrindas - kažkoks tikslas.

Tuo tarpu natūralistinis požiūris nedaro prielaidos apie tokį tikslą, ir verčia atrasti kitokius - paprastesnius ir mažiau problemų keliančius priežastinius ryšius.
Tai tą patį skirtingai vadint galima - ir tikslu ir priežastiniais ryšiais. Pvz, dirbam dėl pinigų (tikslas), arba dirbam, nes tai lemia priežastiniai ryšiai (dirbam, nes noris valgyti, susimokėt mokesčius, pramogaut ir kito būdo tas reikmes išpildyt neturim :( ). Tai jei dirbi dėl tikslo (pinigų) tai tas tikslas teleologinis, o jei tam, kad reikia susimokėt už visokias reikmes - jau natūralistinis? :|
Akela wrote:O kokia pagrindinė pelekų buvimo priežastis? Apibrėžtas tikslas (t.y. - idėja), ar kažkokie kiti, nebūtinai tikslingi procesai?
Na... vandeny ir skaniai maitina :) Aišku, šlapia, ale kai valgyt noris ir į vandenį lįsi (jei dažnai, tai gal net ir pelekai išaugs). Kibo noras ėst yra teleologinis tikslas?
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2008-02-13 16:49

Akela wrote:Tai tą patį skirtingai vadint galima - ir tikslu ir priežastiniais ryšiais. Pvz, dirbam dėl pinigų (tikslas), arba dirbam, nes tai lemia priežastiniai ryšiai (dirbam, nes noris valgyti, susimokėt mokesčius, pramogaut ir kito būdo tas reikmes išpildyt neturim :( ). Tai jei dirbi dėl tikslo (pinigų) tai tas tikslas teleologinis, o jei tam, kad reikia susimokėt už visokias reikmes - jau natūralistinis? :|
Tu visuose šiuose atvejuose nagrinėji žmonių veiklą - darbą, ir visuose atvejuose naudoji teleologiją. Viskas su tuo tvarkoj :) Būtų netvarkoj, jei šį įrankį imtum naudoti tirdama, pavyzdžiui, žmogaus kojų prigimtį - ar jos atsirado todėl, kad žmogui reikėjo vaikščioti? Užduodant šį klausimą, daroma prielaida, neva gamtoje vykstantys procesai yra tikslingi - atsirado poreikis ar tikslas vaikščioti, ir gyviams atsirado kojos. Šitaip gamta yra nejučia personifikuojama, ir iš to atsiranda pačios keisčiausios filosofijos.
Akela wrote:
Akela wrote:O kokia pagrindinė pelekų buvimo priežastis? Apibrėžtas tikslas (t.y. - idėja), ar kažkokie kiti, nebūtinai tikslingi procesai?
Na... vandeny ir skaniai maitina :) Aišku, šlapia, ale kai valgyt noris ir į vandenį lįsi (jei dažnai, tai gal net ir pelekai išaugs). Kibo noras ėst yra teleologinis tikslas?
Na, pirmiausia, tai "teleologinis tikslas" yra kaip "sviestas sviestuotas" :)

Noras ėsti nėra tikslas. Tai yra noras. O tikslas būtų, pavyzdžiui, patenkinti šį norą. Kai kurie gyviai neturi tokio tikslo - noras jiems tėra dirgiklis, kuris sužadina tam tikrus maisto paieškos refleksus, o toliau viskas vyksta automatiškai. Žmoguje viskas yra sudėtingiau - tai mąstanti būtybė, gebanti įsisamoninti daugelį savo dirgiklių, ir į juos reaguoti naudodama gerokai sudėtingesnį mechanizmą, nei refleksai - protavimą. Protaujant ir suformuluojamas tikslas. Kai yra tikslas, gimsta ir veiksmų planas. Šitaip veikia žmogus. Bet kažin, ar tai tinka visokioms elementariosioms dalelėms ar gamtai apskritai - tai juk visiškai skirtingi dalykai.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2008-02-13 17:24

Ateonas wrote:Būtų netvarkoj, jei šį įrankį imtum naudoti tirdama, pavyzdžiui, žmogaus kojų prigimtį - ar jos atsirado todėl, kad žmogui reikėjo vaikščioti?
Kojos kaip tokia priemonė judėt atsirado, sakykim, truputį ankščiau nei žmogus. Jei taip pagalvojus apie kojų atsiradimą - tai ko gero pradžia bus kokiose senovinėse amebose - ar panašiuose padaruose, kurie kažkaip tai pajudėjo maisto (šilumos/saugumo...) link ir taip išgyveno bei perdavė šią savybę palikuonims. Paskui tobulėjo šie... na vienžo tai yra dėsnis. Dėsnis ir tikslas nėra tas pat - dėsnis tiesiog apriboja chaotiškų veiksmų seką (į sėkmingus ir nesėkmingus)... ir visgi dėsnis nėra atsitiktinumų grandinė. Tai sistema.
Ateonas wrote:Užduodant šį klausimą, daroma prielaida, neva gamtoje vykstantys procesai yra tikslingi - atsirado poreikis ar tikslas vaikščioti, ir gyviams atsirado kojos. Šitaip gamta yra nejučia personifikuojama, ir iš to atsiranda pačios keisčiausios filosofijos.
Na, vėl susiduriam su dėsniais. Gi biologinis ir fizikinis pasaulis "atsiskiria" tik mokinukams vadovėliuose. Fizikinio/cheminio pasaulio dėsniai (vandens, cheminių reakcijų...) sąlygoja ir biologinio pasaulio dėsnius. Todėl, sakykim, kokie kosmonautai pakliuvę į į žemę panašią planetą (mūsų visatoje!), kurioje dar nėra sudėtingesnės faunos, gali numatyti, kad ji atsiras - ir ne todėl, jog turėtų tokį tikslą, tiesiog tokią vystymosi veiksmų seką leidžia pradinis dėsnių "settingas". Mutacijų mechanizmas ankščiau ar vėliau turi jį surast.
(kitoje visatoje su kitokiais dėsniais gal būtų ir kitaip)
Ateonas wrote: Noras ėsti nėra tikslas. Tai yra noras. O tikslas būtų, pavyzdžiui, patenkinti šį norą. Kai kurie gyviai neturi tokio tikslo - noras jiems tėra dirgiklis, kuris sužadina tam tikrus maisto paieškos refleksus, o toliau viskas vyksta automatiškai. Žmoguje viskas yra sudėtingiau - tai mąstanti būtybė, gebanti įsisamoninti daugelį savo dirgiklių, ir į juos reaguoti naudodama gerokai sudėtingesnį mechanizmą, nei refleksai - protavimą. Protaujant ir suformuluojamas tikslas. Kai yra tikslas, gimsta ir veiksmų planas. Šitaip veikia žmogus. Bet kažin, ar tai tinka visokioms elementariosioms dalelėms ar gamtai apskritai - tai juk visiškai skirtingi dalykai.
Kažkaip man tai priminė liūdnai pagarsėjusią temą apie pasirinimo laisvę.... Ir šiaip - na taip, mes ten labai krūti, gamtos vainikas, pasaulio valdovai, protaudami formuluojam tikslus (bla bla...) - ale viskas taip pat kaip ir kitai faunai - gimstam, truputį pasišakojam (arba ne), pasidauginam (arba ne) ir užsilenkiam (čia jau garantuotai). Paukštukas sukas lizdą, žmogelis namą statos (na jo, sudėtingesnį, ale ir vistiek lizdas).
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2008-02-20 12:28

Svetimas wrote:Grynieji atsiradimai iš niekur neegzistuoja. Egzistuoja tik virsmai.
Pilnai sutinku. Nežinau, kam tu prieštarauji, bet tik ne man.
Pirminės priežasties argumentas labiau tinka materialistinei pozicijai apginti, o ne tavąjai.
Kaip - juk būtent materializme visi sudėtingesni reiškiniai ir atsiranda "iš nieko". Pirminiame "negyvame" pasaulyje gyvybės ir intelekto dar nėra, o po to jau yra. Iš kur jie atsiranda, jei jie nėra to pirminio pasaulio savybės? O jeigu pripažįstame, kad visi sudėtingi reiškiniai yra pasaulyje nuo pat pradžių - yra ne tik molis, bet ir galimybė moliui virsti puodu - tada tai jau joks ne materializmas.
Iš tavo pasisakymo tarsi išplaukia, kad pvz.: elektromagnetizmą ir gravitaciją tu irgi laikai intelektu. Aš sutikčiau, jeigu žmogiškąjį intelektą tu pavadintum sudėtingu rezultatu, kuris išsirutulioja iš elektromagnetizmo ir kitų fundamentaliųjų fizikos reiškinių. Tačiau elgtis atvirkščiai, t.y. kildinti fundamentaliuosius fizikos reiškinius iš intelekto, kažkuom panašaus į žmogiškąjį, man atrodo visiškai nenuoseklu ir absurdiška.
Ne, bandau pasakyti truputį ne tai. Nesukeičiu priežasties su pasekme vietom, bet manau, kad apie priežasties kokybines savybes galima spręsti iš to, kokias pasekmes ji sukėlė. Juk tai darom kiekvienam žingsny - termomometro stulpelis pakilo - reiškia jį supantis oras buvo šiltas, medžiai siūbuoja smarkiai - reiškia pučia pakankamai stiprus vėjas, elektromagnetizmas ir gravitacija sukėlė visiškai neatsitiktinius reiškinius - gyvybę ir žmogų - reiškia jie ne šiaipsau akli, o pakankamai gudrūs ir sukti dėsniai.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4705
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2008-02-27 11:21

Mingis wrote:Pilnai sutinku. Nežinau, kam tu prieštarauji, bet tik ne man.
Kažkaip nesusikalbam:
Mingis wrote:Priežasties su pasekme nemaišau - tai materializmas priežastį eliminuoja iš viso - rezultatas yra, o iš kur jis - neaišku. Kuo remdamasis jis tai daro - kur pasaulyje yra pavyzdžių, eksperimentų, kad kas nors atsirastų be priežasties?
Kiek aš tave supratau, tu lyg ir kalbėjai, kad anot materializmo kažkas, tiksliai nesupratau kas (ar tai dėsniai ar dar kažkas) tarsi atsiranda be priežasties, atsiranda iš nieko. Bandžiau, ir dabar bandau pasakyti, kad taip nėra: materializmas neteigia, jog kažkas asiranda iš nieko.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas:
materializmas (2)
1. filosofijos kryptis, kuri materiją, gamtą, būtį laiko pirminiu dalyku, o dvasią, sąmonę, idėją – antriniu; prš. idealizmas.
Taigi, kaip matai aukščiau paminėta prasme, materializmas yra ideologija, teigianti nuo subjekto nepriklausančios realybės, materijos (nemaišyti su materija fizikine prasme, t.y. fermionais) pirmumą. Dėsningumai, reiškinių reguliarumai ir pan. jau yra toje materijoje ir yra nuo jos neatsiejami.
Gal tu kalbėdamas turi omeny visai ką kitą: kažkokį kitokį materializmą (o kartu ir idealizmą) ar pan.? Jei taip, tai patikslink apie ką kalbam.

Nesuprantu tavęs ir kitoj vietoj. Tu teigi, kad materializmas yra nenuoseklus, nes neįvardyja kažkokios pirminės tos materijos priežasties. Visų pirma, dar neaišku ar ta pirminė priežastis privalo būti, ar ne. Gal iš tikro problema yra galvojime, kad ji privalo būti? Jeigu norime elgtis nuosekliai, tai reikėtų pagrįsti tą būtinumą. Na, o jei visgi tuo remiesi, tai kuo šiuo atžvilgiu už materializmą nuoseklesnis idealizmas, kuris pirminiu dalyku laiko idėjų pasaulį? Juk idėjų pirminės priežasties jis irgi neįvardija, kaip ir materializmas materijos. Kodėl tokie dvigubi standartai: materijai pirminės priežasties problema keliama, o idėjoms ne?
Beje, ar aš padaryčiau klaidą, jei manyčiau, kad materializmas yra "Okamo skustuvo" pagalba apkapotas idealizmas, t.y. idealizmas be kažkokio papildomo pirminio meta-idėjų" lygmens?
Mingis wrote:Kaip - juk būtent materializme visi sudėtingesni reiškiniai ir atsiranda "iš nieko".Pirminiame "negyvame" pasaulyje gyvybės ir intelekto dar nėra, o po to jau yra. Iš kur jie atsiranda, jei jie nėra to pirminio pasaulio savybės? O jeigu pripažįstame, kad visi sudėtingi reiškiniai yra pasaulyje nuo pat pradžių - yra ne tik molis, bet ir galimybė moliui virsti puodu - tada tai jau joks ne materializmas.
O kodėl tai negali būti materializmas? Ar stebimų sudėtingų reiškinių: gyvybės, intelekto ar pan. buvimas, kaip nors prieštarauja fizikos dėsniams? Jei ne, tai kur tas materializmo nenuoseklumas?
Mingis wrote:Ne, bandau pasakyti truputį ne tai. Nesukeičiu priežasties su pasekme vietom, bet manau, kad apie priežasties kokybines savybes galima spręsti iš to, kokias pasekmes ji sukėlė. Juk tai darom kiekvienam žingsny - termomometro stulpelis pakilo - reiškia jį supantis oras buvo šiltas, medžiai siūbuoja smarkiai - reiškia pučia pakankamai stiprus vėjas, elektromagnetizmas ir gravitacija sukėlė visiškai neatsitiktinius reiškinius - gyvybę ir žmogų - reiškia jie ne šiaipsau akli, o pakankamai gudrūs ir sukti dėsniai.
Tai ne argumentas, o nenuosekliais palyginimais paremtas išvedžiojimas. Kur yra tas "dėsnių" ("dėsnių" pagal tavąjį supratimą arba dėsningumų - elektromagnetizmo, gravitacijos ir pan.) "gudrumas" ir "suktumas", jei tie dėsningumai neskiria gyvo nuo ne gyvo, veikia be jokios fantazijos, t.y. aklai ir griežtai?
Tavo paminėtuose pavyzdžiuose apie orą ir vėją mes iš ankstesnės patirties gana tvirtai žinome, kokie dalykai kokius seka, ir tą savo patirtį apibendriname: termometro stulpelis kyla (pasekmė) - oras šyla (priežastis). Gyvybės atsiradimas (pasekmė) - dėsningumai (priežastis). Dėsningumai (jei jau tariame, kad jie gali būti pasekmė) - ??? (aklavietė). Kad išskirtume priežastį, mes turime turėti apie ją žinių. Apie dėsningumų prigimtį (jeigu tokia iš vis yra), mes jokių žinių neturime. Remiantis mūsų dabartine patirtimi daug pagrįsčiau būtų manyti, kad dėsningumų niekas neįtakoja, nes jie nekinta. Tai kodėl mes tada turėtumėm manyti, kad kažkada jie buvo kažko įtakojami? Klausime ir vėl paradoksas, nes jo formuluotėje esantis žodis "kažkada" rodo į laiką, kuris taip pat yra dėsningumų pasekmė.

Dėl paties priežastingumo. Priežastingumas yra tampriai susijęs su laiko savoka. Fizikos mokslas šiuo klausimu yra labai daug ką pastebėjęs ir tą iš senų laikų atėjusį žmonių buitinį laiko supratimą yra gan smarkiai pamodifikavęs. Reliatyvumo teorija pakeitė supratimą apie laiko absoliutumą ir leido geriau suprasti patį priežastingumą, termodinamika davė šiokių tokių žinių apie laiko kryptį (mes esam makroskopinės termodinaminės mašinos, todėl laiką suvokiam kaip įvykių tėkmę tik į vieną pusę), kvantinė fizika davė šiokių tokių žinių apie laiko (o kartu ir priežastingumo) neapibrėžtumus, tuo atskleisdama, kad laiką mes suvokiame tik kaip tam tikrą apytikslį gamtos aspektą. Todėl bent jau minimalus susipažinimas su tuo, kas jau yra šiuo klausimu pasiekta, nekenkia, nes kartais padeda atskirti tuščiais ir beprasmiais tapusius samprotavimus.
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2008-02-28 09:16

Svetimas wrote: materializmas yra ideologija, teigianti nuo subjekto nepriklausančios realybės, materijos pirmumą. Dėsningumai, reiškinių reguliarumai ir pan. jau yra toje materijoje ir yra nuo jos neatsiejami.
Jeigu taip, tada šaltas, "nešališkas" suvokimas materializme ir idealizme sutampa. Mažas niuansas - realybė - tai ne vien materija, o ir tie materijos dėsniai, kurie idealizmo požiūriu, man atrodo, materija jau nelaikomi. O esmė slypi tame, ką reiškia žodis "pirmumas". Jeigu tai išsidėstymas laike, priežasties-pasekmės sąryšis - tai taip, be jokios abejonės - pirma atsiranda elementarūs reiškiniai, po to iš jų išsivysto sudėtingi. Bet laikas juk reliatyvus - į pasaulį reikia žiūrėti kaip į vientisą struktūrą, su visu laiku ir visomis priežastimis-pasekmėmis. Idealizme "pirmumas" reiškia ką kita - subjektyvų vertinimą, "kas yra svarbiau", "kas yra esmė". Bejunginėdamas televizoriaus kanalus kartą išgirdau tokią N. Vasiliauskaitės tipo Beigbederio prisiskaičiusią moteriškaitę sakant - meilė yra niekai - tai juk viso labo tik chemija. Viskas taip, aš tik paprasčiausiai apibendrinčiau iš kito galo, sudėčiau kitus akcentus - tai chemija yra nuostabi, nes sukelia tokios aukštos organizacijos reiškinius, kaip meilę. Arba muzika - paprasčiausi oro virpesiai. Bet ar jie primityvūs? Aišku, kad ne - juk sugeba "teleportuotis" per tris judesio laipsnius - patys būdami pirmojo laipsnio, gali valdyti ketvirtojo sudėtingumo laipsnio reiškinius - žmonių jausmus. ( http://www.st-evoliucija.lt/book/18 )
Reliatyvumo teorija pakeitė supratimą apie laiko absoliutumą ir leido geriau suprasti patį priežastingumą
Kažkodėl nemanau, kad reliatyvistinis kreivojo laiko priežastingumas iš esmės panaikintų tradicinį "tiesišką" priežastingumą. Manau, kad jis jį tik papildys, kaip kad reliatyvumas nepanaikino ir Niutono mechanikos. Mažų greičių aplinkoje, kur reliatyvumo poveikis mažas, Niutono mechanika sėkmingai tebegalioja.
Tu teigi, kad materializmas yra nenuoseklus, nes neįvardyja kažkokios pirminės tos materijos priežasties. Visų pirma, dar neaišku ar ta pirminė priežastis privalo būti, ar ne.
Pasaulio priežastis - jau visai kitas aspektas, nei pasaulio protingumas, dar toliau nuo mūsų apčiuopiamai stebimo pasaulio. Nors tai gal ir susiję bei vadinama tuo pačiu vardu. Dėl priežasties - taip, ji įdomi poezijai, bet ne mokslui - nes išeina už logikos ribų. Mūsų suprantamas priežastingumas tampriai susijęs su laiku. O jeigu pasaulio "dar nėra", tai nėra ir laiko - reikalingas kažkoks metalaikas ir metapriežastingumas, kas tikrai nėra fizikų domėjimosi sritis. O dėl to, kad neaišku, ar tai turėtų būti - tai čia nieko ypatinga - paprasčiausia loginė indukcija, apibendrinimas (visi reiškiniai paprastai turi priežastį, pasaulis yra metareiškinys - reiškia galėtų turėti ir metapriežastį). Dauguma fizikų hipotezių juk sukonstruotos lygiai taip pat - pradinio singuliarinio taško juk irgi nei pamatyti, nei sumodeliuoti, nei pakartoti neįmanoma - neaišku, ar jis turėtų būti. Bet kalbėti apie jį galima.
Beje, ar aš padaryčiau klaidą, jei manyčiau, kad materializmas yra "Okamo skustuvo" pagalba apkapotas idealizmas, t.y. idealizmas be kažkokio papildomo pirminio meta-idėjų" lygmens?
Apkarpytas, bet gal ne tiek dėl Okamo, o tiesiog plačiąją idealizmo pasaulėžiūrą pritaikant siauresnėms fizikų reikmėms - kad visokie ten subjektyvūs vertinimai netrukdytų šaltam ir objektyviam reiškinių analizavimui. Moksle tai gerai, bet kai pereina į žmogaus gyvenimo motyvaciją - jau destruktyvu. Gyvūnai veikia intuityviai teisingai. Žmogus kitoks - jis jau turi valią, jo veiksmus lemia mąstymas, ir yra blogai, jei tas mąstymas paremtas apkarpyta pasaulėžiūra.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4705
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2008-03-13 21:29

mingis wrote:Jeigu taip, tada šaltas, "nešališkas" suvokimas materializme ir idealizme sutampa. Mažas niuansas - realybė - tai ne vien materija, o ir tie materijos dėsniai, kurie idealizmo požiūriu, man atrodo, materija jau nelaikomi.
Pateik pavyzdžių, iliustruojančių tavo mintį, nes man atrodo, kad tu kalbi tik apie kalbinius skirtumus. Svarbu ne ką kuo pavadinsi, o kokia yra realybė, apie kurią kalbame. Ar galime dėsningumus laikyti, kažkokiu atskiru dalyku, nepriklausomu nuo materijos? Aš manau, kad ne.
mingis wrote:Idealizme "pirmumas" reiškia ką kita - subjektyvų vertinimą, "kas yra svarbiau", "kas yra esmė". Bejunginėdamas televizoriaus kanalus kartą išgirdau tokią N. Vasiliauskaitės tipo Beigbederio prisiskaičiusią moteriškaitę sakant - meilė yra niekai - tai juk viso labo tik chemija.
Nelabai sutinku, kad idealizme pirmumas reiškia tai, ką tu paminėjai, nes tuomet toks idealizmas praktiškai nelabai kuo skirtųsi nuo materialistinio požiūrio, kuris idėjų pasaulį (antrinį materijos rezultatą) irgi laiko svarbiu dalyku. Filosofinio materializmo nereikėtų maišyti su kita materializmo prasme: "siauras, praktinis tikrovės vertinimas, aukštesnių idealų neigimas". Galvojimas, kad jausmai, nuostatos, "vidinis" pasaulis ir pan. yra fizikos dėsnių pasekmė, šitų dalykų (jausmų ir pan.) nepaverčia niekiniais. Filosofinis materializmas su nihilizmu turi mažai ką bendro.
mingis wrote:Arba muzika - paprasčiausi oro virpesiai. Bet ar jie primityvūs? Aišku, kad ne - juk sugeba "teleportuotis" per tris judesio laipsnius - patys būdami pirmojo laipsnio, gali valdyti ketvirtojo sudėtingumo laipsnio reiškinius - žmonių jausmus. (http://www.st-evoliucija.lt/book/18)
Nesupratau, ką šis tavo pavyzdys turėtų paaiškinti ir kodėl tu paminėjai aukščiau esančią nuorodą?
mingis wrote:Kažkodėl nemanau, kad reliatyvistinis kreivojo laiko priežastingumas iš esmės panaikintų tradicinį "tiesišką" priežastingumą.
Taip. Neteigiau priešingai. Nors pagal reliatyvumo teoriją laikrodžių parodymai skirtingiems stebėtojams gali lėtėti, greitėti, atstumai - trumpėti, ilgėti, priežastis ir pasekmė bent jau makroskopiniu požiūriu dėl to nesusikeičia vietomis. Tas negalėjimas priežasčiai susikeisti su pasekme vietomis, tam tikra prasme ir susijęs su tuo, kad gamtoje egzistuoja maksimalus baigtinis sąveikos greitis ir reliatyvumo teorija padėjo tai giliau ir detaliau suvokti.
mingis wrote:Mūsų suprantamas priežastingumas tampriai susijęs su laiku. O jeigu pasaulio "dar nėra", tai nėra ir laiko - reikalingas kažkoks metalaikas ir metapriežastingumas, kas tikrai nėra fizikų domėjimosi sritis. O dėl to, kad neaišku, ar tai turėtų būti - tai čia nieko ypatinga - paprasčiausia loginė indukcija, apibendrinimas (visi reiškiniai paprastai turi priežastį, pasaulis yra metareiškinys - reiškia galėtų turėti ir metapriežastį).
Tokie filosofiniai svarstymai apie priežastingumą mūsų niekur nenuves. Pasaulio pažinimo sritį filosofija jau seniai užleido kitiems mokslams. Ko verti grubūs svarstymai apie Visatos priežastingumą, jeigu ir čia pat esantys dalykai nėra iki galo aiškūs, pvz. laiko neapibrėžtumai kvantinėje mechanikoje?

Kas dėl tavo "loginės indukcijos", tai kodėl manai, kad pasaulis yra reiškinys, objektas, kurį galima nagrinėti taip pat kaip ir kasdienybėje esančius įprastus dalykus? Arba kodėl metapriežastis negali būti kitas metareiškinys, kuris remiantis ta pačia logika turėtų turėti kitą metapriežastį. Kitaip sakant, jokia priežastis negali būti pirminė, nes tuomet ji neturėtų priežasties ir prieštarautų pradinei prielaidai apie priežasčių būtinumą.

Taigi, su tokiomis formaliomis, grubiomis, apibendrinančiomis "loginėmis indukcijomis" reikia elgtis labai atsargiai. Formaliuose samprotavimuose užsiraunama ant įvairių problemų analizuojant ir matematinius, formaliai "grynus" dalykus. Pvz.: yra toks paradoksas, kuomet keliamas klausimas: ar visų aibių, kurios nėra savo pačių elementai, aibė, yra savęs pačios elementas ar ne. Tariant, kad tokia aibių aibė yra savęs pačios elementas arba priešingai, gaunama prieštara. Panašiai, kaip ir tavo atveju, problemos čia slypi pernelyg grubiuose ir netiksliuose samprotavimuose.
mingis wrote:
Svetimas wrote:Beje, ar aš padaryčiau klaidą, jei manyčiau, kad materializmas yra "Okamo skustuvo" pagalba apkapotas idealizmas, t.y. idealizmas be kažkokio papildomo pirminio meta-idėjų" lygmens?
Apkarpytas, bet gal ne tiek dėl Okamo, o tiesiog plačiąją idealizmo pasaulėžiūrą pritaikant siauresnėms fizikų reikmėms - kad visokie ten subjektyvūs vertinimai netrukdytų šaltam ir objektyviam reiškinių analizavimui. Moksle tai gerai, bet kai pereina į žmogaus gyvenimo motyvaciją - jau destruktyvu. [...] Žmogus kitoks - jis jau turi valią, jo veiksmus lemia mąstymas, ir yra blogai, jei tas mąstymas paremtas apkarpyta pasaulėžiūra.
Ar gali pateikti konkrečių pavyzdžių, kuriuose tas materialistinės pasaulėžiūros destruktyvumas atsiskleistų?
mingis wrote:Gyvūnai veikia intuityviai teisingai.
Na, pavyzdžiui koks kolibris ar kirstukas dėl savo mažumo ir greitos medžiagų apykaitos priversti didžiąją savo egzistencijos dalį paskirti valgymui ar maisto paieškai. Ar toks jų elgesys tau atrodo teisingas ir prasmingas?
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2008-03-15 17:10

Svetimas wrote:Ar gali pateikti konkrečių pavyzdžių, kuriuose tas materialistinės pasaulėžiūros destruktyvumas atsiskleistų?
Atominė bomba. Jeigu žmonės - viso labo tik aklos chemijos reakcijos - tai su jais galima ir eksperimentus atlikinėti - susprogdinam viską nafig ir žiūrim - atsiras ir vėl dar kartą, o gal jau daugiau nebeatsiras?

Va, pasirodo, Amerikoj ištisas judėjimas dėl to "intelektualaus projekto".
http://en.wikipedia.org/wiki/Intelligent_design
Kategoriškai nesutinku, kad ID būtų kišamas kaip alternatyva mokslui - evoliucija yra ne alternatyva Dievui, bet jo pagrindinis "įrankis". O bet koks Dievo buvimo įrodinėjimas yra loginė klaida, elementarus vieno žingsnio circulus in demonstrando - logikos buvimo logiškai įrodyti neįmanoma. Filosofija faktiškai nėra mokslas iš principo - ji yra "už logikos", nes tyrinėja pačios logikos egzistavimą. Visa kita tame ID pakankamai įdomu. Linksmai atrodo ir mokslininkai, besiveliantys į tą diskusiją: "visata nėra fine tuned dėl to, kad gali egzistuoti ir kitokių elementarių fizikinių konstantų komplektų, rezultate galimai duodančių gyvybę ar intelektą". Tipo: "tu nesi gyvas, nes yra ir daug kitų gyvų rūšių". Užmiršta pridėti ir visas tokias visatas, kuriose nėra iš viso jokio "konstantų komplekto", taip pat ir tas, kuriose nėra ir logikos. Kiek tokių teoriškai galėtų būti? O gal visata be logikos neįmanoma? Kas žino... Taip pat nerimtai atrodo ID-istų įvardyjimas kaip kreacionistų, nors jie primygtinai kūrėjo sąvokos savo samprotavimuose nenaudoja. Lygiai taip pat natūralizmą tada galima laikyti deizmo atmaina. Gamtos dėsnių savybių išvardyjimas tiesiog nu-Copy/Paste-intas iš Dievo savybių - universal, absolute, omnipotent...
http://en.wikipedia.org/wiki/Physical_law
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2008-03-15 17:27

mingis wrote:Gamtos dėsnių savybių išvardyjimas tiesiog nu-Copy/Paste-intas iš Dievo savybių - universal, absolute, omnipotent...
O gal tiesiog išgalvotam dievui priskirtos stebimos gamtos dėsnių savybės?
User avatar
Singuliaras
senbuvis
Posts: 1223
Joined: 2006-09-16 16:03
Location: Žemė - žmonių planeta

2008-03-15 17:56

mingis wrote: Taip pat nerimtai atrodo ID-istų įvardyjimas kaip kreacionistų, nors jie primygtinai kūrėjo sąvokos savo samprotavimuose nenaudoja.
Dar kartą paskaitinėk apie ID, tik šį kartą atidžiau...
Post Reply