Lyg ir suprantu ką sakai, bet tada apsisuki ir įkiši kažkokį mistišką "idėjų pasaulį". O jei mes kada rasime panašų intelekto lygį pasiekusias kitas gyvybės formas, kurios bendrauja, tarkim, spalvomis ar kvapais, o ne garsais ir stipriai skiriasi fiziologiškai, bei gyvena visiškai skirtingoje aplinkoje. Ar jų "kalbos" šaltinis bus tas pats "idėjų, formų, sąvokų pasaulis"? Jei taip, tai neturėtų mums būti sunku susišnekėti.mingis wrote:Taip, būtent taip - kalba - sąvokos (daiktavardžiai) ir dėsniai (veiksmažodžiai) pasaulyje yra objektyviai. Žmonės kalbos egzistavimą gamtoje tik pastebėjo ir sukūrė ženklų sistemą toms sąvokoms pažymėti. Pagal platonistus pasaulis "sukonstruotas" pagal formų, abstrakčių idėjų, sąvokų modelį. Daiktų savybės (būdvardžiai) nėra unikalios kiekvienam daiktui, bet dėsningai kartojasi. Daiktai pasaulyje egzistuoja grupėmis - kiekvieną daiktą galima priskirti kažkuriai daiktų klasei, kažkuriam savybių komplektui. Daiktų yra daug kartų daugiau, negu jų klasių.
Kokios tos savybės, kurių gamtoje nėra? Na, nevisas mes jas galime kol kas paaiškinti (galime remtis tik tuo kas yra mūsų planetoje), bet vien dėl to šokti prie išvados, kad jos negali būti iš principo paaiškinamos natūraliai, yra, mažų mažiausia, naivu ir nepagrįsta.mingis wrote:Na tai pasidalink, kaip tu sau paaiškini tokį faktą, kad žmonės turi savybių, kurių gamtoje šiaip jau nėra. Iš kur jos tada atsiranda?
1. Yra pakankamai žmonių, manančių, kad religijos pagrindinė paskirtis yra kur kas platesnė, nei etinės sistemos formavimas. Jie net ir veikia tuo pagrindu. Nematau priežasčių, kodėl tavasis religijos paskirties interpretavimas turėtų būti "teisingesnis" už jų.mingis wrote:O ką, ar tai mažai? Religijos pagrindinė paskirtis ir yra etinės sistemos formavimas, o ne paraidinis pasaulio pažinimas.
2. Net jeigu religija tik formuotų etinę sistemą, ji nėra vienintelis galimas variantas. Tą liudija tiek ateistų buvimas, tiek sekuliarizmas. Bet jei tu nori parodyti, kad religinė sistema pranašesnė už kitas galimybes, tai tas "pasaulio intelekto" argumentas keistokai skamba. Kam tau išradinėt dviratį?
Na, jei tu nori "pažinimo" sąvoką taip "išdistiliuoti", kad ji apimtų tokį platų lauką, kaip visa intelektuali veikla, tada prašom, tik reikėjo perspėti anksčiau nevilioja manęs toks pažinimo reliatyvizavimas, per daug "tiesų" tada randasi.mingis wrote:Apie intelektualią veiklą. Apie tai, kad ji susideda ne vien iš mokslo ir pseudomokslo. Ir apie pažinimą, aišku. Ką, "akmeninės širdies" metafora - nėra kažkuria prasme nauja "sąvoka" ar nauja "teorija"? Tik jau seniau žinomos informacijos perdavimas? Meno meniškumo kriterijus, beje, yra būtent tai, kad jis turi kažką sakyti, duoti nemokslinį bet visgi pažinimą apie pasaulio tvarką. Menas, kuris nieko nesako, menu nelaikomas, tada jis yra - kaip ir sakai - tik pramoga.