Pszczolarz wrote:Tikime kai nežinome dažniausiai.
Šitai eina per visus forumus. Tik dažniausiai tai būna teistų argumentas Pirmiausia, kaip aš suprantu šias sąvokas:
Žinoti (1) - turėti kažkokių žinių, informacijos.
Tikėti - laikyti tas žinias patikimomis (teisingomis, atitinkančiomis realybę, etc.) Tikėti galima turint kažkokį pagrindą (pvz., patikimus įrodymus) arba neturint.
Žinoti (2) - turėti kažkokių žinių, informacijos, ir laikyti tas žinias patikimomis, jomis tikėti.
Apibrėžiau ne visiškai tiksliai, bet pakankamai, kad būtų galima suprasti - aptariamame kontekste. Kituose kontekstuose šie apibrėžimai gali būti visiškai neišsamūs arba vesti prie begalybės, pavyzdžiui, galima aiškinti, kad tikėti turint pagrindą reiškia kartu ir tikėti, kad tavo pagrindas - patikimas (pvz., tikėti, kad mokslinis metodas yra patikimas metodas tiesai nustatyti, todėl galime tikėti jo pagalba gautų žinių teisingumu), kas jau visai supainioja. Iš esmės šią dalį rašau norėdamas užbėgti už akių įvairiems besikabinėjimams
Tuo tarpu pavyzdyje aukščiau žinojimu vadinamas kažkokios visiškai teisingos ir nebekvestionuotinos informacijos turėjimas. Kaip kad sakė tas pats Pszczolarz - mes žinome, kad visi gyvi žmonės turi galvas, todėl mums nebereikia tuo tikėti. Tikėjimu vadinamas kažkokios neaiškaus patikimumo informacijos laikymas patikima. Būtent neaiškaus patikimumo, galbūt net nepatikrinamos informacijos.
Dabar kodėl aš savo supratimą laikau žymiai tikslesniu, arba, kitaip, patogesniu: neegzistuoja toks dalykas, kaip užtikrintas informacijos patikimumas. Tai yra svarbus skepticizmo principas. Mes negalime šia prasme vartoti žodžio "žinoti", jei laikome save skeptikais. Čia iš idėjinės pusės, dabar praktinė. Kaip vartoti šiuos žodžius būtuoju laiku? Lavuazjė tikėjo ar žinojo, kad "akmenys iš dangaus kristi negali, nes jų ten nėra"? Turbūt tik tikėjo, nes dabartinės mūsų žinios šiuo klausimu paneigia jo nuostatą. O anksčiau istorikai tikėjo ar žinojo, kad Kolumbas buvo pirmasis senojo žemyno gyventojas, atvykęs į Ameriką? Turbūt irgi tik tikėjo, nes dabar mes žinome, kad keturiais šimtais metų anksčiau ten nuvyko vikingai. O kas, jei rastume įrodymų, kad dar prieš vikingus ten pasirodė, tarkime, kinų keliautojai? Perkvalifikuotume ankstesnį "žinojimą" į "tikėjimą"?
Kita vertus, šis tikėti vs žinoti labai dažnai naudojamas tikinčiųjų, kaip puiki demagoginė priemonė. Mes nežinome, ar dievas yra, todėl belieka tuo tikėti. Jei žinotume, nereikėtų tikėti. Tuo būdu bandoma apeiti bet kokia diskusija dėl dievo egzistavimo. Automatiškai visi netikintys dievu perkvalifikuojami į tikinčius dievo neegzistavimu, taip netikėjimą padarant lygiaverčiai teisingą tikėjimui. Gal tai ir smagu žodžių žaidimuose, tačiau nei iš tolo nepadeda priartėti prie tiesos.
Galiausiai, iš to "tikime, kai nežinome" išplaukia kažkokie absurdai. Kodėl aš pavyzdžiui turėčiau tikėti, kad Vytautas Didysis buvo ateivis iš kosmoso (aš to nežinau, bet remdamasis okamo skustuvu ir natūralumo principu laikau šią hipotezę ypač menkai tikėtina)?