Vilius wrote:jei tikroji (t.y. biologinė) evoliucija nebūtų davusi smegenų, pajėgių užsiimėti socialine veikla?
Su visiškai gilia pagarba žiūriu į jūsų pagarbą. Aš kaip tik bandau reabilituoti kai kurių moksliukų atsainų požiūrį į, pvz., chemiją („meilė – viso labo cheminių reakcijų kratinys“). Man kaip tik atvirkščiai – chemija yra meilė. O tas epsilonas – aš lyginau greičius. Socialiniai mokymosi pagrindu vykstantys procesai daug greitesni, negu informacijos išgrynininimas genetiniu būdu. O biologiniai faktoriai, be abejonės, vis dar turi didelę įtaką socialinių individų psichologijai. Tik kad biologinių klaidų paveldimumas dažnai turi stabdantį poveikį. Nes biologinės klaidos taisomos lėtai.
Biologinių intelektualų vieta su savo keliolikos žodžių per dieną mokymosi bitreitu – tik ateities zoologijos soduose.
Paryškinau juokingiausias vietas.
Juokas dalykas rimtas. Garvežys garvežiu, o tarp lėktuvo ir paukščio esminių skirtumų nėra. Tai vat per kiek metų dinozaurai pradėjo skraidyti? O koks lėktuvo amžius? 500 m? Jeigu nuo L. da Vinčio. Na, 3000, jeigu nuo Dedalo su Ikaru.
ištraukėte šia nuostabią teoriją?
Ačiū už įvertinimą. Tiesiog, jeigu gaminčiau robotą su „laisva valia“, šiuo metu daryčiau taip. Čia ją ir užpatentavau, galit daryti nuorodas į šitą puslapį.
Kaip ta atsitiktinė dedamoji staiga paverčia deterministinį algoritmą "laisvu"?
Lygiai taip pat, kaip ji paverčia „laisva“ biologinę evoliuciją. Biologinė atranka juk vyksta lygiai taip pat – bandomi visi įmanomi atsitiktiniai variantai, o po to atrenkami labiausiai vykę.
Laisva – todėl, kad ne deterministinė. Ateitis nėra vienareikšmiškai nusakoma dabartine būsena. O algoritmas valingas – todėl, kad sąmoningi kriterijai dalyvauja atsitiktinių rezultatų įvertinime ir atrankoje. Sąmoningi kriterijai iš pradžių sąlygoti biologinio išlikimo mechanizmo, po to nuo jo jau nebepriklausomi. Šitas minties šuolis, kaip jau sakiau, man yra mistinis.
O dėl „laisvos valios“ – aš gi rašiau, kad jos nėra. Netgi pati sąvoka vartojama iškreiptai – ji dažniausiai reiškia, kad sprendimo priėmimo neįtakoja joks išorinis veiksnys, visi – ir sąmoningi, ir atsitiktiniai sprendimai vyksta kontroliuojami individo vidinio sąmonės algoritmo.
Nėra vienu metu ir laisvų, ir valingų sprendimų. Yra arba laisvi (atsitiktiniai) arba valingi. Bet yra akivaizdžiai egzistuojanti „laisvos valios“ iliuzija, kurią sukelia tų sąmoningų ir atsitiktinių sprendimų sistema. Kaip ir mąstymo iliuzija, kalbos iliuzija, laiko iliuzija.
Aš niekad nieko panašaus nesakiau.
Gal čia kažkas panašaus:
mums tiesiog yra patogiau daryti prielaidą, kad žmonės turi "laisvą valią", ir patys priima sprendimus
Lygiai taip pat, kaip mums šiuo metu patogiau sakyti, kad elektronai traukia protonus, kad masyvūs kūnai veikiami gravitacijos, kad laikas teka nenumaldoma tėkme. Juk visiškai aišku, kad po šimto metų mokslo apyvartoje neliks nė vienos iš šitų sąvokų. Na gerai, po 99,9 metų.
Jei kažko negalime paaiškinti moksliniais metodais, mes sakome, kad tas reiškinys yra "šiuo metu nepaaiškinamas".
Ir dar kartą ne taip. Mokslas turi griežtai apribotą akivaizdžią savo veiklos sritį ir niekada neaiškino ir neaiškins reiškinių, išeinančių už jo kompetencijos ribų. Egzistencija, kalba, logika, pats mokslas galų gale su jo metodais. Mokslas iš principo negali paaiškinti savo paties metodų. Moksliniai metodai (Popperio falsifikabilumas, Okamo paprastumas) yra filosofinės teorijos, ne mokslo.
Filosofija mokslui, kad ir netiesioginę, įtaką daro, mokslas filosofijai – ne. Bet kai filosofija (religija) pradeda kištis į vidinius mokslo reikalus, arba mokslas pradedamas priešpastatyti religijai, gaunasi nesąmonės. O egzistencija visada buvo ir bus mistika (ne magija). Todėl, kad ji prieštarauja kad ir Okamo principui – nebūtis yra daug paprastesnė už pačią primityviausią egzistenciją (čia ne argumentas ir ne įrodymas – šiaip palyginimas).