fizikanas wrote:Cia nera laisva valia, nes tu esi priverstas pasirinkti ta varianta, kuris tave labiausiai tenkina
Kai „labiausio tenkinimo“ kriterijų turim, tada čia taip, nėra laisvas pasirinkimas. Bet valingas.
Laisvė pasireiškia tada, kai kriterijaus nėra. Reikia pasirinkt tarp raudono ir žalio kubelio. Leidžiam rinktis random devaisui. Valios nėra, bet užtat yra laisvė.
Na tai man ir atrodo, kad nėra sprendimų, kurie būtų vienu metu ir laisvi, ir valingi. Vieni sprendimai laisvi, kiti – valingi.
Vilius wrote:Čia problema yra tik tame, kad tu pats ir esi tas "devaisas".
Taip, bet ne vien. Lygmenys bent jau du. Devaisas priiminėja atsitiktinius laisvus sprendimus. Valingus sprendimus priiminėja evoliuciškai susiformavęs sąmonės algoritmas. Yra gi ten visokie psichologiniai ego/superego/id.
Sąmonės formavimasis kaip ir aiškus – tai kaip ir evoliucinio išlikimo suprogramuotas ir ištobulintas elgesio algoritmas. Atsitiktinai įkišai ranką į ugnį – į atmintį įsirašė kriterijus, pagal kurį stabdomas kitas atsitiktinis rankos kišimas į ugnį. Taip, nežinau, kokia ateis kita mintis. Bet aiškiai žinau, kokia mintis tikriausiai neateis – mintis dar kartą kišt ranką į ugnį.
Tiesiog dėl kažkokios sunkiai suvokiamos evoliucijos užgaidos susiformavo labai pastovi iliuzija, jog mes esame kažkas daugiau, nei smegenų funkcijos
Kaip manai, ar robotai pradės suvokt save kaip asmenis, kai jų smegenys pasieks tam tikrą sudėtingumo laipsnį? Man atrodo, kad pradės. Na tai tas suvokimas ir yra tas „kažkas daugiau“, ko žiūrint vien į smegenų funkcionavimą numatyti nebūtų įmanoma. „Iliuzija“, bet objektyviai egzistuojanti.