Kas yra gyvybė?
-
- pradedantis
- Posts: 210
- Joined: 2006-02-13 16:26
kas gali atsakyti į tokį paprastą klausimą: Kas yra gyvybė?
pamačiau tokį apibrėžimą ir jis man visai nepatiko:
"gyvybė yra ta augalų ir gyvūnų savybė, kuri leidžia jiems priimti maistą, gauti energiją iš maisto, adaptuotis prie išorinių salygų ir daugintis. Tai yra savybė, kuri skiria gyvus organizmus nuo neorganinės materijos ar negyvų organizmų."
gyvybė yra gyvybės savybė??? O kas tai yra?
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvyb%C4%97 :
Gyvybė – organizmo būsena tarp gimimo ir mirties.
kietas apibrėžimas, ką čia bepridursi....
pamačiau tokį apibrėžimą ir jis man visai nepatiko:
"gyvybė yra ta augalų ir gyvūnų savybė, kuri leidžia jiems priimti maistą, gauti energiją iš maisto, adaptuotis prie išorinių salygų ir daugintis. Tai yra savybė, kuri skiria gyvus organizmus nuo neorganinės materijos ar negyvų organizmų."
gyvybė yra gyvybės savybė??? O kas tai yra?
http://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvyb%C4%97 :
Gyvybė – organizmo būsena tarp gimimo ir mirties.
kietas apibrėžimas, ką čia bepridursi....
Automobilis gyvas, nes:
>> gyvybė yra ta augalų ir gyvūnų savybė, kuri leidžia jiems priimti maistą
priima benziną
>> gauti energiją iš maisto,
gauna energiją iš benzino
>> adaptuotis prie išorinių salygų
adaptuojasi prie tamsos (žibintai), šalčio(apšildymas)
>> ir daugintis.
smarkiai dauginasi konvejerio pagalba
>> gyvybė yra ta augalų ir gyvūnų savybė, kuri leidžia jiems priimti maistą
priima benziną
>> gauti energiją iš maisto,
gauna energiją iš benzino
>> adaptuotis prie išorinių salygų
adaptuojasi prie tamsos (žibintai), šalčio(apšildymas)
>> ir daugintis.
smarkiai dauginasi konvejerio pagalba
Čia juk visiškai tikslus apibūdinimas - nieko, kas būtų susiję su negyvybe - tam nepriskirta. -"Būsena tarp gymimo ir mirties"... Žinoma, nieko konkretaus nepasakantis apibrėžimas, bet ir neišsiveržiantis iš gyvybės reiškimosi ribų.Ateonas wrote:Sugalvok tikslesnį, genijau.Sagittarius wrote:kietas apibrėžimas, ką čia bepridursi....
Sakyčiau, ne viena replika gyvybę gali apibrėžti, bet tik viskas, ką mes galim apie gyvybę pasakyti tikro - būtų jos (daug maž pilnas) apibrėžimas.
tik tiek,fizikanas wrote:Nesidaugina automobiliai.
kad automobilis nesinesioja "dauginimosi instrumento" su savimi.
p.s.
pilnai imanoma, kad netolimoje ateityje "atsinaujinimas" bus bagazineje..
Va Kanadoj bakteriją pričiupo - pusę milijono metų ramiai sau gyvena (tiesa, šaltai) - pasiremontuoja savo kartais nusidropinantį DNR, metabolizmas kažkoks ir vyksta. Na gyvis šioks toks... ar beveik gyvis Sako, kad taip dar pora šimtų tūkstančių metų pratempt gali.
Mums pasimokyti iš šios gyvos iškasenos reiktų - pusę milijono metų tai ne kokie 65 - 80
http://www.physorg.com/news107454554.html
Mums pasimokyti iš šios gyvos iškasenos reiktų - pusę milijono metų tai ne kokie 65 - 80
http://www.physorg.com/news107454554.html
-
- pradedantis
- Posts: 210
- Joined: 2006-02-13 16:26
Ateonas wrote:Sugalvok tikslesnį, genijau.Sagittarius wrote:kietas apibrėžimas, ką čia bepridursi....
ačiū ačiū už įvertinimą, bet aš apibrėžimo nekursiu, sorry.
-
- skeptikas
- Posts: 576
- Joined: 2006-10-07 15:13
- Location: Vilnius
Man gyvybė yra smegenų veikla ir kūno funkcionavimas. Dar pridurčiau materijos judėjimą ir savo formos keitimą.
Dar įdomus apibrėžimas: gyvybė yra tai, kas kaupia neigiamą entropiją.
http://en.wikipedia.org/wiki/Negentropy
Aišku, pirma reikėtų iki galo įsisąmonint, kas ta Entropija yr.
Bet šiaip įdomu - negyva gamta gali tik byrėti, virsti dulkėmis, paprastėti - iš tvarkos link chaoso. Gyvybė - atvirkščiai - sudėtingėja, tvarkingėja. Atsinaujinančio automobilio gyvybiškumas - pilnai įmanomas - ir tai yra tik žmogaus gyvybiškumo tęsinys. Be gyvo žmogaus pagalbos automobilis negalėtų virsti atsinaujinančiu. Negentropijos pavyzdys - Wikipedija. Atrodytų, gadinančių ir griaunančių chuliganų turėtų būti dauguma - ten turėtų būti vien nesąmonės. Bet ne - tų, kurie sutaiso, kas sugadinta, yra daugiau, ir Wikipedija tampa pakankamai patikimu informacijos šaltiniu.
http://en.wikipedia.org/wiki/Negentropy
Aišku, pirma reikėtų iki galo įsisąmonint, kas ta Entropija yr.
Bet šiaip įdomu - negyva gamta gali tik byrėti, virsti dulkėmis, paprastėti - iš tvarkos link chaoso. Gyvybė - atvirkščiai - sudėtingėja, tvarkingėja. Atsinaujinančio automobilio gyvybiškumas - pilnai įmanomas - ir tai yra tik žmogaus gyvybiškumo tęsinys. Be gyvo žmogaus pagalbos automobilis negalėtų virsti atsinaujinančiu. Negentropijos pavyzdys - Wikipedija. Atrodytų, gadinančių ir griaunančių chuliganų turėtų būti dauguma - ten turėtų būti vien nesąmonės. Bet ne - tų, kurie sutaiso, kas sugadinta, yra daugiau, ir Wikipedija tampa pakankamai patikimu informacijos šaltiniu.
Specialiai žioplesniems paminėsiu tokius negyvosios gamtos reiškinius kaip kristalų (jų tarpe ir snaigių) augimą, Benaro celes, susidarančias šildomame skystyje, jų analogus, atsirandančius vibruojančioje birioje medžiagoje, netvarkingus dujų/dulkių debesis, "tvarkingėjančius" iki planetų ar kitų dangaus kūnų, savaime jūroje kylančias tvarkingas bangas, galiausiai, vėją, kuris, kaip besisuk, pučia kryptingai, o ne chaotiškai visomis kryptimis susyk.mingis wrote: Dar įdomus apibrėžimas: gyvybė yra tai, kas kaupia neigiamą entropiją. (...) Bet šiaip įdomu - negyva gamta gali tik byrėti, virsti dulkėmis, paprastėti - iš tvarkos link chaoso. Gyvybė - atvirkščiai - sudėtingėja, tvarkingėja.
Kelintą sykį pastebiu, kad mūsų "filosofai" lenda diskutuoti nė trupučio neraukdami nei apie fiziką, nei apie programavimą
UPDATE: gyvybė termodinamikos požiūriu nėra joks stebuklas. Ji didina suminę sistemos entropiją, ją tarsi apmažindama vienoje sistemos vietoje. Pavyzdžiui, Žemėje gyvybė yra tik todėl, kad joje prieinama daug įsisavinamos energijos - būtent, Saulės energijos, taip pat naftos, dujų. Būtų juokinga manyti, kad tai, ką žmogus daro su Žeme, yra jos "tvarkymas".
Kažkodėl nematau priežasties fleimui, čia gi ne mokslinis seminaras, o "lindimo" tikslas tikrai kilnus - ką nors sužinoti iš kitokią patirtį turinčių. Už paaiškinimus visada tik padėka. Tokio daikto, kaip negentropijos pats tikrai nebūčiau sugalvojęs , netyčia šv. Wikipedijoje atradau, visos pretenzijos jai.Vajezus wrote:"filosofai" lenda diskutuoti nė trupučio neraukdami
O iš tikrųjų - kur entropijos didėjimas kristalų ir planetų augime? Iš kur imama tam energija? O dėl gyvybės - ar, pavyzdžiui, rūšies evoliucijai tikrai reikalinga kokia nors papildoma energija, lyginant su šiaip vegetavimu netobulėjant?
Pasiskaičiau, su kristalais viskas tvarkoj, entropija didėja - užšalimui reikalinga ta pati energija, kaip ir tirpimui. Nors keista - tada atsiradus pirmajam ledukui, visas skystis turėtų akimirksniu sušalt - kristalizavimasis mažintų temperatūrą.
Tu vėl nusišnekėjai - kristalizuojantis vandeniui išskiria šiluma, o tuo pačiu ir didėja entropija. Išsiskiria šilumos kiekis, kurio pakaktų išaugusių kristalų ištirpdymui.mingis wrote:Pasiskaičiau, su kristalais viskas tvarkoj, entropija didėja - užšalimui reikalinga ta pati energija, kaip ir tirpimui. Nors keista - tada atsiradus pirmajam ledukui, visas skystis turėtų akimirksniu sušalt - kristalizavimasis mažintų temperatūrą.
Sakyčiau - suklydau. Sunki ta anglų kalba...Vajezus wrote:Tu vėl nusišnekėjai
Tada viskas gerai.kristalizuojantis vandeniui išskiria šiluma
Kaip - šiluma išsiskiria, ledo atsiranda, o entropija vis tiek didėja? Nesuprantu. O gal ir nesikankinti - vis tiek nepadės?tuo pačiu ir didėja entropija
O kur iš tikro nusišnekėjau, tai kad kalba buvo ne apie būvio keitimą, o kristalų augimą iš prisotinto tirpalo. Kažin, ar ten kokie nors termodinaminiai procesai vyksta? Kažkas ten per chemijos pamokas lyg ir kaisdavo, vien nuo tirpimo vandenyje, be jokių reakcijų?
Tikrai taip, pvz. NaOH kristalų tirpimas vandenyje yra egzoterminis procesas ir stiklinė kartais įkaista taip, kad nebegali išlaikyti.mingis wrote: Kažkas ten per chemijos pamokas lyg ir kaisdavo, vien nuo tirpimo vandenyje, be jokių reakcijų?