Ekologiška bulvė ir ekologiška elgsena
Yra kažkoks poreikis ekologiškam maistui.
O ar gali formuotis poreikis ekologiškai elgsenai? Ir kaip ją galima būtų apibrėžti?
Jei čia bjauriausiu E laikyti pilkąją etiką (viena etika aplinkiniams, kita savo rato žmonėms), kuris įvairialypį gyvenimą verčia vartojimu, tada ką tai gali išvesti?
Turbūt, šiaip, nuoširdus dėmesys, pagarba, užuojauta, patarimas ir t.t. yra gan skanūs kiekvienam individui.
Ir kas galėtų norėti pirkti tokį produktą – bagoti, biedni, protingi, priekvailiai...?
O ar gali formuotis poreikis ekologiškai elgsenai? Ir kaip ją galima būtų apibrėžti?
Jei čia bjauriausiu E laikyti pilkąją etiką (viena etika aplinkiniams, kita savo rato žmonėms), kuris įvairialypį gyvenimą verčia vartojimu, tada ką tai gali išvesti?
Turbūt, šiaip, nuoširdus dėmesys, pagarba, užuojauta, patarimas ir t.t. yra gan skanūs kiekvienam individui.
Ir kas galėtų norėti pirkti tokį produktą – bagoti, biedni, protingi, priekvailiai...?
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Apie ką tu čia?
Na, čia viskas paprasta
Tu, aš, dar 5 mlrd. vartojam maistą - tobulą, prastą, ekologišką...
Tu, aš, dar 5 mlrd. kažkaip (bendrąja prasme) elgiamės - tobulai, prastai....ekologiškai (šio nemaišyti su ekologiško maisto gaminimo grandine )..
Taigi išvesk paraleles (žmogaus bendrajai elgsenai) su ekologišku maistu.
Kas šių dienų žmogaus elgesyje atliktų emulgatorių, chemijos (trąšų ir t.t.) vaidmenį ir t.t., tai yra ko neturėtų būti ekologiškoje elgsenoje?
Ir t.t.
Tu, aš, dar 5 mlrd. vartojam maistą - tobulą, prastą, ekologišką...
Tu, aš, dar 5 mlrd. kažkaip (bendrąja prasme) elgiamės - tobulai, prastai....ekologiškai (šio nemaišyti su ekologiško maisto gaminimo grandine )..
Taigi išvesk paraleles (žmogaus bendrajai elgsenai) su ekologišku maistu.
Kas šių dienų žmogaus elgesyje atliktų emulgatorių, chemijos (trąšų ir t.t.) vaidmenį ir t.t., tai yra ko neturėtų būti ekologiškoje elgsenoje?
Ir t.t.
Žinoma viskas paprasta ir tuo pačiu metu visiškai nesamoninga...sapa wrote:Na, čia viskas paprasta
Tu, aš, dar 5 mlrd. vartojam maistą - tobulą, prastą, ekologišką...
Tu, aš, dar 5 mlrd. kažkaip (bendrąja prasme) elgiamės - tobulai, prastai....ekologiškai (šio nemaišyti su ekologiško maisto gaminimo grandine )..
Taigi išvesk paraleles (žmogaus bendrajai elgsenai) su ekologišku maistu.
Kas šių dienų žmogaus elgesyje atliktų emulgatorių, chemijos (trąšų ir t.t.) vaidmenį ir t.t., tai yra ko neturėtų būti ekologiškoje elgsenoje?
Ir t.t.
Pirma: Kas ta ekologiška mityba? IMO tai yra niekas daugiau negu mada ir tam tikros formos "tikėjimas". Žmonės pasisakantys už ekologišką maistą paprastai jo patys neaugina ne? O juk tik taip galima būti tikru jo ekologiškume... Viskas kitkas tėra perkančiojo įsitikinimas jog ta ekologiška bulvė yra kažkuo geresnė negu kita bulvė iš maximos.
Pasisakymai apie nuodijimą chemija man irgi yra įdomųs. Norite pasakyti, kad ekologiški produktai sudaryti iš kitokių cheminių medžiagų negu ne ekologiški? Taip juose gali būti skirtingų medžiagų, bet kuo remiasi tas įsitikinimas, jog ekologiška bulvė gerenė už neekologišką?
Taigi negalima iš tiesų pasakyti kuo skiriasi ekologiška bulvė nuo neekologiškos. Taigi ką gauname permetę tai į elgesį?
Kažkokiu būdu dabar imtume ir atskirtume tikras vertybes nuo netikrų (nors daugybę kartų buvo sakyta jog vertybių tikrumas yra grynai subjektyvus). Taigi kaip jūs įsivaizduojate tą ekologišką elgseną? Super natūralizuotą? Tadu bus sunku nes super naturalizuota elgsena yra džiunglių įstatymai, kur stiprus užmuša silpną, kad galėtų geriau gyventi... Jeigu ne tai gal galite smulkiau pasakyti ką turite omenyje?
Nu ir galų gale visa šita diskusija iškarto yra pasmerkta, jau vien dėl to, kad pastatytą ant argumentavimo klaidų: Apeliaciją į natūralumą ir tam tikra prasme "netikro Škoto" argumentacijos klaida...
Na, aš ir nesiūlau diskutuoti apie totalų natūrinį ūkį
Ar kas geriau - bulvė pusiau iš salietros ir genetiškai modifikuota ar ekologiška bulvė
O tuo labiau ar kažkurią iš jų galima lievai parduoti..
Domina kas būtų per daiktas tas ekologiškas intelektas (gal tai net kiek sietųsi ir su paskutiniais Gates pliurpalais).
Ar kas geriau - bulvė pusiau iš salietros ir genetiškai modifikuota ar ekologiška bulvė
O tuo labiau ar kažkurią iš jų galima lievai parduoti..
Domina kas būtų per daiktas tas ekologiškas intelektas (gal tai net kiek sietųsi ir su paskutiniais Gates pliurpalais).
Hah, priminei bajerį . Na, mano tėvai ūkininkauja ir augina tas ekologiškas daržoves. Bulves ir augina. Kadangi negali "pilt chemijos", tai tos bulvės niekad nebūna labai gražios - tai jas varputis puola (jo šaknys eina kiaurai bulvės gumbą) tai apgraužia kas, ir didelių nedaug...aivaras wrote:Žmonės pasisakantys už ekologišką maistą paprastai jo patys neaugina ne?
Tėvų kaimynas irgi ūkininkauja, tik ne ekologiškai. Chemiją pila tonom, jo lauke auga tik bulvės, jokių piktžolių, vabalai jų ir neėda, atrodo net paukšteliai tą jo bulvių lauką ratu apskrenda - dėl visa ko pikta
Bulvės didžiulės, gražios - kaip iš paveiksliuko, sveikos viena vienon - jas labai gerai perka Tiesa, pats tų gražiųjų bulvių augintojas jų nevalgo - maistui perkas iš mano tėvų ekologiškas - mažas, vietom varpučio prabadytas ir kažkokių vabalų apgraužtas
Pertrešimas užkelia nitratų ir kito brudo kiekį augale, o tai nėra gėris organizmui:aivaras wrote: O juk tik taip galima būti tikru jo ekologiškume... Viskas kitkas tėra perkančiojo įsitikinimas jog ta ekologiška bulvė yra kažkuo geresnė negu kita bulvė iš maximos.
http://www.svsc.lt/index.php?id=248... Esminį poveikį prisotinant dirvožemį nitratais daro neorganinės azotinės trąšos, mėšlas bei srutos.
Kai vandenyje nitratų koncentracija yra iki 10 mg/l, pagrindinis jų patekimo į organizmą šaltinis yra daržovės. Jeigu nitratų geriamajame vandenyje yra daugiau kaip 50 mg/l, pagrindiniu nitratų šaltiniu tampa vanduo.
Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų redukcijos organizme į nitritus. Nitritai oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną ir jo koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai. Kūdikiai iki 3 mėn. jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui dėl fermentinių sistemų nebrandumo. Kitos jautrios grupės yra nėščiosios ir žmonės, turintys tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfatazės arba methemoglobinreduktazės) deficitą. Nitratų toksiniam poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Juokingiausia, kai vienas kaimynas pila trąšas, o šalia, sodo bendrijoje, kitas - augina atseit ekologiškas daržoves. Gi iš tikrųjų per paviršinius vandenis nitratai nukeliauja ir antrajam. Apskritai ekologiškas ūkis yra labai utopiškas dalykas, nes izoliuoti kažkokį žemės plotą nuo iš aplinkos patenkančių teršalų kritulių, paviršinio vandens ar kietųjų dalelių pavidalu yra labai sunku, jei iš viso įmanoma. Ir galiausiai, dalis taip vadinamų ekologiškų ūkių kaip po trąšas naudoja mėšlą, kuris pats savaime yra siaubingai pavojingas nitratų šaltinis, tam tikrais atvejais ( nesubalansuoto tręšimo atveju) pavojingesnis net ir už neorganines trąšas.
Pas mus gal ir taip ( nesidomėjau, gal situacija jau ir pasikeitė), gi labiau civilizuotose šalyse ekologiško ūkio produkcija yra kruopščiai tikrinama ir išduodami sertifikatai, todėl pirkėjas įsigijęs ekologiška produktą gali būti tikras, kad tas produktas atitiks tam tikrus reikalavimus.aivaras wrote:Žmonės pasisakantys už ekologišką maistą paprastai jo patys neaugina ne? O juk tik taip galima būti tikru jo ekologiškume... Viskas kitkas tėra perkančiojo įsitikinimas jog ta ekologiška bulvė yra kažkuo geresnė negu kita bulvė iš maximos.
Tikras skeptikų klubas, net pasitikslino ar galima ekologiškumo sąvoka...
Nors iš kitos pusės gal kiek neekologiška filosofijos skyriuje nagrinėti bulvės sandarą, o ne intelekto...
Perfrazuosiu Akelos žodžius:
Pertrešimas užkelia nitratų ir kito brudo kiekį augale, o tai nėra gėris organizmui.
Į:
Pertrešimas užkelia xxxxx ir kito brudo kiekį xxxxx, o tai nėra gėris intelektui
Nors iš kitos pusės gal kiek neekologiška filosofijos skyriuje nagrinėti bulvės sandarą, o ne intelekto...
Perfrazuosiu Akelos žodžius:
Pertrešimas užkelia nitratų ir kito brudo kiekį augale, o tai nėra gėris organizmui.
Į:
Pertrešimas užkelia xxxxx ir kito brudo kiekį xxxxx, o tai nėra gėris intelektui
Na, nieko įžeisti tikrai nenorėjau, jei ką atsiprašau...RB wrote:Vajezau, duok man modero teises, būk tu žmogus vieną kartą. Ar nematai, kad čia be tvirtos rankos nieko nebus?
Kam ta tvirta ranka ...gana ir mandagaus žodžio...
Nesu čia įleidęs šaknų, tai be didelės sopės širdyje ir pats galiu pasišalinti...
Įtariu, kad ir jums tas pats...
Nors iš kitos pusės nesu labai susipažinęs su jūsų forumu... gal čia tik kažkas atlieka šv. Selekcininko pareigas....
Geros dienos
Jei jau žiūrite į tai įdėmiai tai turėkite omenyje ir tai, kad kalbama apie pertrešimą o ne trešimą apskritai. Kai ekologiniai produktai marketinami kaip arba visai netrešti arba natūraliom priemonėm trešti. Iš čia nesunku padaryti išvadą jog jie dažniau bus nedatręšti negu normaliai patręšti.sapa wrote:Tikras skeptikų klubas, net pasitikslino ar galima ekologiškumo sąvoka...
Nors iš kitos pusės gal kiek neekologiška filosofijos skyriuje nagrinėti bulvės sandarą, o ne intelekto...
Perfrazuosiu Akelos žodžius:
Pertrešimas užkelia nitratų ir kito brudo kiekį augale, o tai nėra gėris organizmui.
Į:
Pertrešimas užkelia xxxxx ir kito brudo kiekį xxxxx, o tai nėra gėris intelektui
Todėl IMO čia siūloma nagrinėti kas geriau iš dviejų vienodai toopų kraštutinumų...
Tai kas tie kraštutinumai žmogaus elgsenoje, kas gero vienuose ir kituose, kas vienareikšmiškai totaliai gera ar bloga vienu metu abiejuose kraštutinumuose?
Na, jei vienas kraštutinumas pagal patį būtų „super natūralizuota elgsena yra džiunglių įstatymai“. Tai kas būtų kitas elgsenos kraštutinumas – išsilavinimas, vartotojiškumas, bandos jausmas… kas vienuose ir kituose yra gero ir ar galimas kažkoks modelis, kuriame surinktos tik geresnes savybes?
Koks skirtumas tupi ar kruti tie kraštutinumai , bet jei jie gan privalomai egzistuoja (ko gero nebūna bulvių lauko be pakraščių), tai gal ir yra kažkokia prasmė po juos pasiknaisioti...
Na, jei vienas kraštutinumas pagal patį būtų „super natūralizuota elgsena yra džiunglių įstatymai“. Tai kas būtų kitas elgsenos kraštutinumas – išsilavinimas, vartotojiškumas, bandos jausmas… kas vienuose ir kituose yra gero ir ar galimas kažkoks modelis, kuriame surinktos tik geresnes savybes?
Koks skirtumas tupi ar kruti tie kraštutinumai , bet jei jie gan privalomai egzistuoja (ko gero nebūna bulvių lauko be pakraščių), tai gal ir yra kažkokia prasmė po juos pasiknaisioti...
- insurrectum
- pradedantis
- Posts: 493
- Joined: 2006-09-28 15:01
我不是肯定的对此sapa wrote:Tai kas tie kraštutinumai žmogaus elgsenoje, kas gero vienuose ir kituose, kas vienareikšmiškai totaliai gera ar bloga vienu metu abiejuose kraštutinumuose?
那如此退出。 我意味我不了解单词sapa wrote:Na, jei vienas kraštutinumas pagal patį būtų „super natūralizuota elgsena yra džiunglių įstatymai“. Tai kas būtų kitas elgsenos kraštutinumas – išsilavinimas, vartotojiškumas, bandos jausmas… kas vienuose ir kituose yra gero ir ar galimas kažkoks modelis, kuriame surinktos tik geresnes savybes?
您必须立刻喝您的药片...sapa wrote:Koks skirtumas tupi ar kruti tie kraštutinumai , bet jei jie gan privalomai egzistuoja (ko gero nebūna bulvių lauko be pakraščių), tai gal ir yra kažkokia prasmė po juos pasiknaisioti...
Vienareikšmiškai bloga, kad pasirinkus "natūralųjį" kelią galima greitai užsilenkt nuo įvairių ligų, idant, be sintetikos kovot su tam tikromis ligomis yra gana sunku.sapa wrote:Tai kas tie kraštutinumai žmogaus elgsenoje, kas gero vienuose ir kituose, kas vienareikšmiškai totaliai gera ar bloga vienu metu abiejuose kraštutinumuose?
Kategoriškas teiginys... , o kokie Kaukazo ilgaamžiai kuo jie susieti su sintetika, o jei natūralioje atrankoje po kažkiek kartų formuotųsi atsparesnių, sveikesnių individų genofondas ir t. t.Liucipher wrote:Vienareikšmiškai bloga, kad pasirinkus "natūralųjį" kelią galima greitai užsilenkt nuo įvairių ligų, idant, be sintetikos kovot su tam tikromis ligomis yra gana sunku.
Visgi kažkaip norisi įvesti pasvarstymus protavimo ekologiškumo plotmėje.
Gal aplamai ekologija skambėtų taip - ekologiška yra tai kas vyksta sąlyginai? nedideliame uždarame cikle. Gal čia galima būtų eiti per gyvybės vienetą. Gyvybės vienetu gali būti tiek žmogus, tiek, kad ir ta bulvė .
Vienam gyvybes vienetui (bulvės auginimui) neekologiška būtų pagalba iš šalies - tai trašų pramonė, technika, genetika, nes čia aibė kitų žmonių įtakoja kažkokį vieną šiaip mažą procesą.
Taigi kas konkretaus žmogaus (kaip gyvybės vieneto) protavimo plotmėje būtų ta pagalba iš šalies, kas čia ta trašų pramonė, technika ir pan. arba kaip galėtų atrodyti kažkoks uždaras protavimo ciklas galintis egzistuoti ilgą laiką, be įtakų iš pašalies...
O kiek žmonių gali turėti tokias sąlygas kaip Kaukazo daugiaamžiai ( grynas kalnų oras, gausus antioksidantų kiekis maisto racione ir t.t.) ? Aišku, galima remtis natūralia atranka - lai visi, kurie negali ištverti be sintetikos miršta ( kai kurie iš jų didelėse kančiose), bet tie išlikę juk nebus kažkuo ekologiškesni, už neišlikusius, jie tiesiog bus atsparesni kenksmingai aplinkai. Todėl teisingiausi kryptis ne bėgt nuo kenksmingos aplinkos, pasirenkant ekologišką gyvenseną, o tiesiog adaptuotis kenksmingoje aplinkoje.sapa wrote: o kokie Kaukazo ilgaamžiai kuo jie susieti su sintetika, o jei natūralioje atrankoje po kažkiek kartų formuotųsi atsparesnių, sveikesnių individų genofondas ir t. t.