Taip jau žmogus išsivystė. Evoliucijoje labiau sekėsi tiems kurie siekė malonumų o ne kančiųkvantumas wrote:neatsakei į esminį klausimą - kam ta laimė?
Gyvenimo prasmė
nu jo, kai atsiranda kazkas zinantis ja, tai argumentai beveik visa laik buna tokieMaikUniversum wrote:Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
Galima trokšti kito tokio pat skanaus saldainio Kartą paragavęs negali sustotMaikUniversum wrote:Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
(kad kas nors norėtų to paties, ką tik supietauto saldainio, tikrai originali mintis, bet taip nebūna)
O dėl prasmės/laimės:
1.Galima žiūrėt į tai kaip į duotybę, tada nereikės atlikinėt "namų darbų", o visokių prasmių bei svetimų idėjų nuotrupos kontrabandos keliu pateks į smegenis ir turėsi kokią tai aplinkos/aplinkinių padovanotą savo gyvenimo prasmės bei laimės viziją.
2.Galima stengtis daryt namų darbus ir bandyt sau susikonfigurint, kas ta prasmė ir kas tau ta laimė Kadangi mes padarai iš dalies apsimokantys, iš dalies turi ir veikt tas auto susikonfigurinimas
- MaikUniversum
- senbuvis
- Posts: 1207
- Joined: 2008-09-27 21:58
- Location: Vilnius
omeny turėjau vėl norėti patirti skonį, nors saldainio nebėra... Na, gal ir ne pati geriausia analogija..Akela wrote:Galima trokšti kito tokio pat skanaus saldainio Kartą paragavęs negali sustotMaikUniversum wrote:Trokšti, kad gyvenimas turėtų kažką daugiau (t.y. trokšti afterlife'o) yra tas pats, kas suvalgius saldainį, pajutus skonį, saldainį suvirškinus ir iškakojus norėti vėl pajusti to saldainio skonį tam saldainiui išnykus (kakučio pavidalu). Va tokio absurdo lygio man skamba tie argumentai žmonių, tikinčių, kad gyvenimas turi kažkokią mistinę prasmę.
(kad kas nors norėtų to paties, ką tik supietauto saldainio, tikrai originali mintis, bet taip nebūna)
jei gyvenimo prasmė eilinis evoliucijos triukas daugintis, tai viskas, ok, tik tai dar nėra patvirtintaAkela wrote: Galima trokšti kito tokio pat skanaus saldainio Kartą paragavęs negali sustot
(kad kas nors norėtų to paties, ką tik supietauto saldainio, tikrai originali mintis, bet taip nebūna)
O dėl prasmės/laimės:
1.Galima žiūrėt į tai kaip į duotybę, tada nereikės atlikinėt "namų darbų", o visokių prasmių bei svetimų idėjų nuotrupos kontrabandos keliu pateks į smegenis ir turėsi kokią tai aplinkos/aplinkinių padovanotą savo gyvenimo prasmės bei laimės viziją.
2.Galima stengtis daryt namų darbus ir bandyt sau susikonfigurint, kas ta prasmė ir kas tau ta laimė Kadangi mes padarai iš dalies apsimokantys, iš dalies turi ir veikt tas auto susikonfigurinimas
Akela wrote:Evoliucija žadėjo po pietų užeit su visais poperiais - gal patvirtinskvantumas wrote: jei gyvenimo prasmė eilinis evoliucijos triukas daugintis, tai viskas, ok, tik tai dar nėra patvirtinta
O kas kitas dar gali ateiti ir tai patvirtinti?kvantumas wrote:nusišneki kaip reta
- suvirintojas
- pradedantis
- Posts: 202
- Joined: 2007-10-03 22:46
- Location: Laipėda
Jaunas Erlickas kažkadais juokaudavo: būdavo, nueina pas redaktorių su raštais. Tas paskaito ir gražina Juozui, sako, naratyvo nėra. Hmm, gerai, atsako Elrickas, einu pažiūrėsiu namo, gal kur po lova užkrito.Akela wrote:Evoliucija žadėjo po pietų užeit su visais poperiais - gal patvirtinskvantumas wrote: jei gyvenimo prasmė eilinis evoliucijos triukas daugintis, tai viskas, ok, tik tai dar nėra patvirtinta
Laimė (laimingumas) yra tikslas, kuris pats sau yra pakankamas. Visa kita iš esmės - tik priemonės. Žmonės nori būti laimingi, netgi tie 'emo kids'ai', kurie pjaustosi rankas. Tokia veika jiems teikia 'laimingumą', ar ne?kvantumas wrote:Tavo klaida tame, kad kaip klausinėjai - "kas iš to?", galiausiai pats nepaklausi savęs, "kas iš tos laimės". Be to manau šio forumo dalyviai skirtinguose tavo pateiktuose pasisakymuose, kaip esminį gyvenimo veiklos rezultatą, sąlygojanti prasmingą gyvenimą, turėjo ne malonumą ar laimę.
Jei kyla tokie klausimai, tai siūloma literatūra: Aristotelis "Nikomacho etika". Iš esmės šis veikalas - eudaimonistinės (gr. eudaimonia - human well-being) etikos gidas. Šia koncepcija vadovavosi visi vakarų filosofijos senovės diedai.
Beje, pamatysi, jog grynai filosofiniai gyvenimo prasmės akcentai stovi daug 'netvirčiau', nei tavo taip nemėgiamas argumentas, kurį čia tau perša šie pozityvistai. O tu dar ant jų čia 'važiuoji', kaip beburnis koks..
Patrollinsiu: nėra gyvenime prasmės.
Netgi biologiškai. Kokia čia prasmė? Gal abiogenezė, dauginimasis, evoliucija ir galiausiai gyvenimas yra natūralus materijos dėsnis, kuris neturi ir kuriam nereikia jokios prasmės? Tarkim, ar turi prasmę gravitacija?..
Nors prieš leidžiantis į diskusijas, reikėtų apsibrėžti kas yra prasmė.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia du apibrėžimus:
1. Vidinis loginis turinys
2. Tikslas, pagrindas
Taigi, mano pozicija paremta antru apibrėžimu.
Netgi biologiškai. Kokia čia prasmė? Gal abiogenezė, dauginimasis, evoliucija ir galiausiai gyvenimas yra natūralus materijos dėsnis, kuris neturi ir kuriam nereikia jokios prasmės? Tarkim, ar turi prasmę gravitacija?..
Nors prieš leidžiantis į diskusijas, reikėtų apsibrėžti kas yra prasmė.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia du apibrėžimus:
1. Vidinis loginis turinys
2. Tikslas, pagrindas
Taigi, mano pozicija paremta antru apibrėžimu.
Manau, sutinku. Praplėskime visa tai... Gyvenimas pats iš savęs neturi jokios prasmės. Prasmę turi tik sąmoningų būtybių sukurti tikrovės daiktai, nes prasmei reikalingas stebėtojas, vertintojas. Todėl prasmė absoliučiai visada yra subjektyvi. Klausti klausimo "kokia yra gyvenimo prasmė?" yra tas pats kas klausti "kaip kvepia skaičius 5?". Tai netinkamas klausimas, kuris savo turiniu postuluoja, jog gyvenimas turi prasmę. Jam lygiai taip nėra atsakymo, kaip ir skaičius 5 nekvepia. (Ir tiems, kurie dabar mėgins surasti dokumentuotų atvejų su sinestezės atvejais... Nesivarginkit, tai metafora. Tik tiek.)spyxter wrote:Patrollinsiu: nėra gyvenime prasmės.
Netgi biologiškai. Kokia čia prasmė? Gal abiogenezė, dauginimasis, evoliucija ir galiausiai gyvenimas yra natūralus materijos dėsnis, kuris neturi ir kuriam nereikia jokios prasmės? Tarkim, ar turi prasmę gravitacija?..
Nors prieš leidžiantis į diskusijas, reikėtų apsibrėžti kas yra prasmė.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia du apibrėžimus:
1. Vidinis loginis turinys
2. Tikslas, pagrindas
Taigi, mano pozicija paremta antru apibrėžimu.
Tada gal atsakymas tame, kas nulėmė tą naturalų dėsnį. Jei stebuklas yra tai, ko neįmanoma paaiškint, o stebuklų šitam pasauly nėra, tada viskas turi kažkokį paaiškinimą, tame tarpe ir tas "natūralus materijos dėsnis".Gal abiogenezė, dauginimasis, evoliucija ir galiausiai gyvenimas yra natūralus materijos dėsnis, kuris neturi ir kuriam nereikia jokios prasmės
"Paaiškinimas" labai panašu į "1. Vidinis loginis turinys" = "Prasmė". Bet ar tik tai nebūtų žodžių žaismas.
Kažkas netaip su tuo prasmės apibrėžimu taikomu daiktui ir žmogui:Prasmę turi tik sąmoningų būtybių sukurti tikrovės daiktai, nes prasmei reikalingas stebėtojas, vertintojas.
Jei aš paklausčiau kokia prasmė tam tikros politinės sistemos ir man būtų paaiškinta, kaip - "tenkinti tam tikrus žmogaus norus", "saugoti nuo kitos politinės sistemos" ir pan., tai būčiau patenkintas bent jau dalinai. Bet jei būtų pasakyta tai, kad žmogų sukūrė dievas ir jis jį sukūrė, tam, kad daryčiau gerus darbus ar tenkinčiau jo poreikius ir tas paaiškinimas būtų teisingas (tarkim), vistiek trūktų paaiškinimo, kaip tas gerų darbų darymas ar dievo poreikių tenkinimas padaro mano gyvenimą prasmingu, nes kitaip tas dalykas prilygsta paprasto žmogaus poreikių tenkinimui ir jo valios vykdymui (gerų darbų).
Last edited by kvantumas on 2009-11-15 19:34, edited 1 time in total.
Čia nebe prasmė gaunasi, o teorija. Ir manau, kad temos autorius turėjo galvoj ne vidinį loginį turinį, o būtent tikslą.kvantumas wrote:Tada gal atsakymas tame, kas nulėmė tą naturalų dėsnį. Jei stebuklas yra tai, ko neįmanoma paaiškint, o stebuklų šitam pasauly nėra, tada viskas turi kažkokį paaiškinimą, tame tarpe ir tas "natūralus materijos dėsnis".Gal abiogenezė, dauginimasis, evoliucija ir galiausiai gyvenimas yra natūralus materijos dėsnis, kuris neturi ir kuriam nereikia jokios prasmės
"Paaiškinimas" labai panašu į "1. Vidinis loginis turinys" = "Prasmė". Bet ar tik tai nebūtų žodžių žaismas.
Heheh, o gal mazochistinis nuolankumas yra silpnųjų laimė? Laimėtojų, laisvai tenkinančių savo poreikius būsena tenka mažumai, o daugumai – taisyklių sistemos, apmokančios, kaip „tapti laimingu“ atsukant smūgiui ir antrą žandą, bei apkarpant savo poreikius tiek, kiek bus liepta ir t.t... T.Y. gyvenimo prasmė būna pagal kišenę ir statusądubb wrote:Laimė (laimingumas) yra tikslas, kuris pats sau yra pakankamas. Visa kita iš esmės - tik priemonės. Žmonės nori būti laimingi, netgi tie 'emo kids'ai', kurie pjaustosi rankas. Tokia veika jiems teikia 'laimingumą', ar ne?