Mano manymu kaip veikia naturalus instinktas zmogui ieskoti maisto tai veikia ir naturalus instinktas ieskoti laimes dziaugsmo ar endorfinu. Tad ir norejau atskleisti savo poziuiri i tai, kad mes ta laime ir dziaugsma galesime suvokti tik budami gyvi, numire nejausim nei grabo nei zemiu nei asaru nei Roko Zilinsko pranesancio kad pasaulis neteko nuostabaus zmogaus
Vadinasi kai mirstam viskas gyvenimas TAU uzsidaro ir jokiu prasmiu nebelieka.
Aisku jei nagrinetumem tema zmogaus gyvenimo prasme visuomenes poziuriu, tai zinoma atsirastu kitokiu vertybiu ir kitokiu kriteriju ( jonas buvo vienisas ir kasdiena nesiodavo rastus kolukyje, neturejo draugu ir artimuju kadangi jam labai smirdejo is burnos, taciau mirus ji kolukio pirmininkas pamines kaip zmogu, kuris visuomineje buvo ir bus puikus darbstaus ir kantraus zmogaus pavyzdys).
O jei kalbam apie individo asmenine gyvenimo prasme tai jis ja gali ivertinti tiktai suvokdamas ka daro ir kaip daro. Jei mano tikslas: TAIKA PASAULYJE, as nuo jaunystes pradedu skelbti taika ir geri visiems, tai PRIVALAU dziaugtis ir ivertinti kiekvieno kivirco issprendima ir juo dziaugtis kaip iveikta laipteli Tikslo link. Tada jei sulaukes 87 metu mirties patale guledamas ir zinodamas kad nors Vilniaus mieste nebebuna jokiu pykciu jau dziaugsiuos kad sugebejau save iprasminti ir sauniai nugyventi, nors pagrindinis tikslas nepasiektas.
Taciau jei as nemokesiu ivertinti ir dziaugtis kiekviena pasiekta pergale ir kiekviena sutaikyta pora, tai mirties patale myslisiu kad sudas mano gyvenimas, norejau pasaulyje taikos ir sudas gavosi kadangi Zagareje zmones vistiek musasi. Nu ir numirsiu nepatyres laimes jausmo... Ir jei po mirties praejus keliems metams mano knygos pasieks Zagare ir ten nebeliks mustyniu as vistiek geriau nesijausiu, kadangi jau busiu mires ir nieko nesuzinosiu ir isviso jau busiu gana neblogai papuves.
Taigi manay kad gyvenimo prasme man yra sugebejimas patirti laime gyvenime, o po mirties sakau jums nuosirdziai man bus px ant visko:)
Juodai dirbti ir nematyti laimes gyvenime tam, kad po mano mirties, visiems kitiems butu labai gerai nera mano tikslas, kadangi as to nejausiu. Cia panasiai kaip duoti aklam zmogui nuostabu paveiksla ir liepti jam grozetis.