Postmodernus požiūris į etines problemas ir žinojimą!

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2009-12-16 14:43

Tikriausiai visiems mums yra kilęs klausimas: kas yra blogai, o kas yra gerai? Atsakymas į šį sunkų klausimą gali nulemti ne tik mūsų kaip individų, bet ir viso Pasaulio likimą. Būtent todėl svarbu aiškintis kaip ir kodėl atsiranda tai ką vadiname moraliniu žinojimu. Šioje temoje apžvelgsiu kelias man neįtinkančias etines teorijas ir pateiksiu savo kritiką jų atžvilgiu, bei mano siūlomą alternatyvą, kaip atsakymą į amžinąjį etikos klausimą.

1. Teisinis pozityvizmas. Dažnai girdžiu kaip sakoma, jog mes turime laikytis valstybės įstatymo, gerbti jį ir paisyti jo, bet man iš karto kyla klausimas: o kas jei įstatymas yra nukreiptas prieš mano asmeninį interesą? Pvz. Juk mes tikriausiai negerbtume įstatymo, kuris baudžia už homoseksualius santykius. Jei įstatymas skelbtų man mirtį - aš paskelbčiau mirtį jam. Šiandien idealia valstybe laikoma ta, kurioje laikomasi įstatymo, kur teisės viršenybė yra įtvirtinta tiek formaliai, tiek praktikoje ir jokia savivalė nėra galima. Problema yra tame, kad pats įstatymų kūrimas yra savivalė vykdoma parlamento (141 seimo nario), o ne nuleidžiama iš dangaus. Valstybės suverenitetas priklauso seimui, kuris gali nevaržomai keisti įstatymus ir konstituciją, bei formuoti užsienio politiką (ignoruoti ES federacijos teisę). Tai yra nepriklausomybės ir laisvės laimėjimas, kurį pasiekė Lietuvos žmonės - rinktis savo oligarchiją iš kelių daugiausiai reklamai išleidžiančių partijų (suprask - tų, kurie turi daug pinigų) ir po to spjaudytis iš pykčio dėl oligarchijos priimamų įstatymų, dėl oligarchijos nekovojimo su monopolijomis (Lietuvos dujos, Lietuvos paštas, Lietuvos policija, Regitra ir tt.). Struktūra apibrėžiama kaip teritorinė prievartos monopolija negali kovoti su monopolijomis savęs nesunaikindama. Oligarchija negali kovoti su oligarchija savęs nesunaikinant. Netgi tiesioginės demokratijos atveju susidurtume su savotiška tironija - daugumos tironija, nes sprendimus priimtų ta pati dauguma, o ne mažuma. Nieko neišspręstų ir tariamas valstybės panaikinimas a.k.a. teisinės konkurencijos įvedimas, nes valdžia liktų, bet būtų decentralizuota ir lokali. Kartais artimas žmogus, mušantis tave su lazda yra daug bjauresnis, negu tas, kuris net nėra tavęs matęs. Pati privati nuosavybė ir jos garbinimas jau yra žingsnis valstybės link, nes žmogus, kurio nuosavybė yra Vilnius mažai kuo skiriasi nuo karaliaus, jei iš viso kažkuo skiriasi (gali imti mokesčius - "nuomą", jei tau nepatinka, gali persikelti pas kitą karalių ir tt.). Ochlokratijos įvedimas situacijos negelbėtų, nes susidurtume su lokalizuotos daugumos tironija ir komunitariniu ostracizmu. Valia siekti galios ir valdžia yra nenugalima.

2. Utilitarizmas ir epikūrizmas (hedonizmas). Reikia pripažinti, kad šita filosofinė ideologija padarė milžinišką įtaką klasikinio liberalizmo "atviros visuomenės" susiformavimui, teisiniame pozityvizme iškėlusi "žalos principą", "malonumo principą" ir pagaliau - "Didžiausią gėrį didžiausiam žmonių skaičiui", kaip pagrindinę savo aksiomą. Individualistinė šios teorijos atmaina dar kažkiek pateisinama, nes ji nebando visiems įpiršti kažkokią konkrečią "tikro" malonumo ir "tikros" gerovės sampratą, bet vistiek smerktina dėl bandymo pasiekti savotiškos apatijos būseną ir "laimę". Nietzsche tokius žmonės vadino "paskutiniais žmonėmis", nes jiems viskas labai gerai, jie pasiekę laimę, patogumą ir nieko nenori keisti, nenori siekti jokių didžių tikslų savo gyvenime. Dar didesniu blogiu laikau kolektyvistinį utilitarizmą, kuris skelbiasi žinąs kaip susumuoti daugumos gerovę ir galintis ją pasiekti. Aš tuo tarpu sakau, kad tai neįmanoma, nes žmonių interesai skiriasi dėl atskirų perspektyvų egzistavimo, todėl A interesai gali tiesiogiai kirstis su B interesais. Pabaigoje tai vistiek būtų minios morale, kur dominuoja daugumos požiūris į laimę. Utilitarizmas yra viena iš šlykščiausių ideologijų, panašios koncepcijos randamos ir Aristotelio eudaimonistinėje tradicijoje, bei Platono filosofijoje (tobula Gėrio idėja). Pvz. garsusis klasikinis liberalas - utilitaristas Džeremis Bentamas sukūrė tobulos disciplinarinės institucijos modelį - Panoptikoną, kalėjimą, kuriame kaliniai galėtų būtų stebimi jiems tiksliai nežinant kas juos stebi ir kada tas daroma. Stebintis, koreguojantis ir normalizuojantis žvilgsnis buvo vienas iš aukščiausių humanizmo idealų. Kaip nebūtų keista, bet žmogaus teisės (humanistinė deontologija) buvo Pasaulinis utilitarizmo triumfas prieš socialinį neteisingumą ir žmonių kančias, įteisinantis neatsiejamas, prigimtines ir universalias žmogaus teises, kaip tarptautinę pozityviąją teisę. Šitos nekvestionuojamos dogmos tapo pagrindiniu normalaus subjekto konstravimo įrankiu, kuriomis galima pateisinti iš esmės bet ką, nes žmogaus teisių turinys gali keistis priklausomai nuo valdžios.

3. Deontologija, Dieviškieji įsakymai ir natūralistinė teisė. Čia būtų geriausia pradėti nuo sukuliarių šios tradicijos teoretikų, kaip Emanuelis Kantas ir Mūrėjus Rotbardas, bei Stefanas Molyneuxas. Jų mąstymas atrodo maždaug taip: Jei žmogaus teisės yra visų žmonių teisės, tai jos turi būti taikomos be jokių išimčių, o tai reiškia, kad žmogus negali turėti teisės valdyti kitą žmogų, nes tokiu atveju viena žmonių grupė įgaus išskirtines teises prieš kitą grupę ir tai prieštaraus moraliniam universalumui (žmogaus teisėms). Visų žmonių valdžia visiems žmonėms yra neįmanoma, todėl šitą variantą atmetame. Mums belieka padaryti išvadą, kad kiekvienas žmogus turi teisę į save, kas reiškia, kad valdžia yra nepateisinama. Jeigu kažkas pasiūlo žmonių žudymą kaip universalią moralę - Kanto pusbroliai atrėžtų, kad tu nori, kad visi turėtų teisę tave užmušti. Kas su tuo sutiks? Taigi, moralė yra objektyvi, natūrali ir šventa. Ups, tik kelios problemos: 1. Neaišku kas konkrečiai yra valdžia, o kas nėra. 2. Kas be valdžios sugebės įvykdyti šitas taisykles? 3. Ar nėra utopiška manyti, kad visi žmones visame Pasaulyje kada nors vadovausis vienodomis taisyklėmis ir ar tai nepaneigia pačio universalumo realistiškumo? 4. Kodėl moralė turi būti universali ir išstumta iš asmeninės srities? Galėčiau uždavinėti klausimą po klausimo ir neišgirsčiau įtikinamų atsakymų. Dar vienas juokingas dalykas dėl Kantianizmo: Pvz. Stefanas Molynexas, garsus libertaras savo metodologijoje (Universally Preferable Behaviour) aiškina, kad žmogus vienu metu negali turėti vienas kitam prieštaraujančių nuostatų, nes tai būtų nelogiška, pvz. A. Žudyti gerai ir galima ir B. Žudyti blogai ir negalima. Tada jis automatiškai pašalina pirmą pasiūlymą kaip nesuderinama su pirmu, pats nesuvokdamas, kad jis jau iš anksto turėjo prielaidą, kad žudyti nėra gerai. Dar vienas įdomus absurdas deontologijoje pasireiškia tuo, kad taisyklės, arba pareigos negali turėti išimčių. Pvz. jei negalima žudyti, tai negalima žudyti jokiomis aplinkybėmis, kada įmanomas toks variantas kaip: galima žudyti A atveju, bet negalima žudyti B atveju. Taip pat reikia prisiminti, kad deontologams bent jau formaliai nusispjauti ant jų aksiomų vykdymo pasekmių, kas mane šiek tiek šiurpina, cha cha. Sonovės stoicizmas šitą doktriną buvo privedęs iki jos loginės baigties - Apatijos viskam. Sonovės skeptikams pironistams ir stoikams ataraksijos būsena buvo pagrindiniu tikslu. Tai ramybė, sprendimo trūkumas, atsiribojimas nuo savęs, nuo savo aistrų ir emocijų, plaukimas pasroviui, susitaikymas su natūraliąja tvarka... Stoikams Dievas, arba logosas yra kūrybinė pirminė galia, pirmoji visos būties priežastis. Jis yra ta tvarka, kurioje glūdi visų daiktų protingosios augimo galios. Visuotinė tvarka ir dėsnis, metanaratyvas.

Būtinybė išsaugoti galimybę antžmogio atėjimui.

Papasakosiu ką apie moralę manau aš. Pirmiausia pasakysiu jums, kad moralė nėra objektyvi, nes į ją žvelgiame iš skirtingų perspektyvų, taip atsiranda begalinis perspektyvizmas. Moraliniai objektai egzistuoja tik mūsų galvose (Gėris/Blogis) ir nėra kaip akmenys, kuriuos abu galime pamatyti (empiriniai fenomenai). Tiesą sakant ir pats mano empiristinis fenomenalizmas yra tik viena iš galimų perspektyvų. Pašalinę absoliuto idėją iš savo kelio, mes galime patys apibrėžti savo egzistenciją ir suteikti šiam gyvenimui autentišką, egoistiškai išreikštą prasmę. Žmogus nesugeba pilnai atsiriboti nuo savęs ir pasinerti į altruizmą, todėl jo valioje yra jis pats. Nėra esminio ir transcendentinio tavęs, bet tu pats kuri save kaip meno kūrinį. Aistringas tikėjimas gyvenimu yra tas pojūtis, kuris paženklina mus Dionisiškumu ir Nietzsche's Zaratustros antspaudu. Mes esame tie, kurie peržengia ribas ir einame didvyrišku transgresijos keliu, kuris yra sunkiausia našta, kokią tik galima patirti. Mes spjauname į taisykles ir į viską kas laikoma stabiliu ir imunitetą kritikai turinčiu transistoriniu subjektu. Pasinaudodami dekonstrukcijos ir geneologijos metodais demaskuojame Vakarų metafizikos skurdumą. Pvz. Binarinių opozicijų cikliškumas. Tam, kad suprasti kas yra gerai tu turi žinoti kas yra blogai, o tam, kad suprasti kas yra blogai tu turi žinoti kas yra gerai. Bet koks bandymas argumentuoti kažkuo eksternaliu binarinei opozicijai pats paklius į binarinės opozicijos cikliškumo spąstus ir bus sutriuškintas begaliniu regresu, nes bet koks ženklas veda prie kito ženklo ir taip iki begalybės. Hierarchinės struktūros tarp Gėrio ir Blogio apvertimas priveda prie prasmės destabilizavimo ir decentralizavimo, bei Kito išsivadavimo iš buržuazinės visuomenės kalėjimo. Demarkacijos problema tarp gėrio/blogio, mokslo/pseudomokslo (falsikabilumo ir verifikacijos kriterijai patys nėra empiriškai falsikabilus, ar testabilus, bei patenka į metafizikos ir epistemologijos kategoriją, jei tik užduodamas klausimas ar tai yra tiesa ir kodėl? Pagal savo paties kriterijų jie nėra moksliški ir tuo pačiu absoliučiai beprasmiai) niekada negalės būti objektyviai išspręsta, todėl belieka pasinerti į normalaus subjekto, kaip socialinės konstrukcijos dekonstrukciją ir istorinę kontekstualizacija, parodant valios siekti galios įtaką žinojimui ir diskursui. Kontrkultūrinė revoliucija, galinti pasireikšti kaip homoseksualių santykių, androginijos, sadomazochizmo, pederastijos, zooseksualumo, incesto ir apsvaigimo propagavimas yra ta jėga, būtina buržuazinės visuomenės hierarchinių struktūrų pamatų sudrebinimui. Šeima, kaip pagrindinė ir fundamentali valstybės ląstelė turi būti išformuota ir pakeista Kitu: komunomis, poliamorija ir pan. Intoksikacija kaip vitališkumo ir kaifo šventė pakeis sustabarėjusį status quo. Mikrorevoliucijos, grynosios valios siekto galios pasireiškimas leis mums pašalinti trukdžius savikūrybai ir atneš vitališkumo - tikslo paties savaime atėjimą! Savo požiūrį priskirčiau prie postanalitinio neopragmatizmo ir iki kažkokio lygio - Karlo Popperio fallibilizmo (juk Nietzsche buvo protofallibilistas - ""It is certainly not the least charm of a theory that it is refutable; it is precisely thereby that it attracts the more subtle minds." ), bet "The falseness of a judgment is to us not necessarily an objection to a judgment... The question is to what extent it is life-advancing, life-preserving, species-preserving, perhaps even species-breeding..." Atsakymas į mokslo filosofijos klausimą yra "anything goes!" (Paul Feyerabend).

Protagoras: "Man is the Measure of All Things"

Thrasymachus: “Listen—I say that justice is nothing other than the advantage of the stronger.”

Ludwig Wittgenstein, TRACTATUS LOGICO-PHILOSOPHICUS:

"6.54 My propositions are elucidatory in this way: he who understands me finally recognizes them as senseless, when he has climbed out through them, on them, over them. (He must so to speak throw away the ladder, after he has climbed up on it.) He must transcend these propositions, and then he will see the world aright.
7. What we cannot speak about we must pass over in silence."

Apie kalbos problemas:

Beetle in a Box
http://www.youtube.com/watch?v=W4b81V1FVDc

Susipažinimui su poststruktūralizmo teorija siūlau šią linksmą video paskaitą:

GFSS English video presentation - Post Structuralism (1/3)
http://www.youtube.com/watch?v=YfeVTRH7 ... re=related

GFSS English video presentation - Post Structuralism (2/3)
http://www.youtube.com/watch?v=5Qrl6dj5 ... re=related

GFSS English video presentation - Post Structuralism (3/3)
http://www.youtube.com/watch?v=uKvrPkDH ... re=related

Paprastas dekonstrukcijos pavyzdys:

Mūsų tolerastai, kuriems dar neseniai priklausiau netoleruoja netolerancijos (kas yra law of noncontradiction pažeidimas logikoje)... Jeigu tolerastai netoleruoja netolerancijos, tai jie turėtų netoleruoti savo netolerancijos netolerancijai, kas yra absurdas. Esmė yra tame, kad žodis "tolerancija" čia turi dvi skirtingas prasmes: tolerastų tolerancijos forma yra laikoma gėriu, o jų oponentų - blogiu.
Pvz. tolerancija pedofilams mūsų tolerastijai būtų nepriimtinas dalykas ir "netolerancijos" vaikų teisėms pasireiškimu (beje, juokinga, kad patys iš esmės remiatės universalistine deontologija), o pedofilų organizacijoms toks požiūris būtų laikomas ta pačia "netolerancija" vaikų seksualinei laisvei ir neįprastoms seksualinėms praktikoms.
Žodžio "tolerancija" prasmė priklauso nuo kalbos žaidimo, kuriame jis yra naudojamas. Akivaizdu, kad semantika galima manipuliuoti kaip tik nori - reikia tik sugebėti prastumti savo diskursą į viešąją erdvę. Objektyviai atskirti toleranciją ir netoleranciją yra neįmanoma.

Kadangi aš čia esu vienas iš tų pseudo-intelektualų/sofistų, tai nusprendžiau pasidomėti jūsų pažiūromis į tiesos ir žinojimo suvokimą. Kokiais kriterijais remiantis galima įgauti objektyvias, ar subjektyvias žinias ir kodėl? Kuo savo įsitikinimus pagrįsite? Kuo pagrįsite savo pagrindimų pagrindimus ir tt.? Jeigu vertinti šią problemą iš loginės perspektyvos, tai mums belieka:

a. Kažkuo tikėti kaip dogma (aksioma, pradiniu ir fundamentaliu mąstymo tašku, kurio nereikia pagrįsti ir jis yra "savaime" suprantamas).
b. Naudoti ciklišką argumentą (loginę klaidą), kai prielaida sutampa su išvada, pvz. A yra pagrįstas A, A yra A, nes A yra A, arba "lygybė gali egzistuoti tik tarp lygių" (juokinga tautologija, čia kažkas ją buvo naudojęs).
c. Manyti, kad kiekviena prielaida, arba pagrindimas jau savaime reikalauja, kad ją pačią pagrįstų, kas privestų prie begalinio regreso problemos.

Nieko gero, ar ne? Na, aš sakiau, kad mano aistras ir norus riboja realus Pasaulis. Ką aš turėjau omenyje? Aš esu solipsistinis fenomenalistas (pagal garsią skepticizmo ir sofizmo tradiciją). Kitaip sakant, manau, kad objektai egzistuoja kaip empiriniai fenomenai, o ne kaip "daiktai savaime" Platoniškąja idėjų/formų prasme a.k.a. noumenai. Kuo tai iš esmės skiriasi nuo pozityvizmo? Atsakysiu paprastai - aš nepasitikiu kitų asmenų potyriais ir pasakojimais apie juos, jei jie man neteikia subjektyvios naudos. Man svarbiausi mano potyriai, nes aš esu "viskas visame" ta prasme, kad nenoriu dogmatiškai tikėti kolektyviniu žinojimu ir manau, kad žinojimas yra neatsiejamas nuo galios.

Ką jūs galvojat? Kas yra tiesa? Kaip ją atrasti? Ar egzistuoja objektyvi moralinė tiesa?

Indukcijos problema (Deividas Hiūmas). Pvz. jeigu stebimi pedofilai yra prievartautojai, tai darome apibendrinimą, kad visi pedofilai yra prievartautojai ; manymas, kad fizikos dėsniai visada bus tokie kaip yra, remiantis tuo, kad jie ankščiau tokiais buvo ir tt. Toks mąstymas priveda prie absurdo, juk neįmanoma ištyrinėti visus pedofilus mūsų planetoje, ar net Visatoje, tas pats ir su fizikos dėsniais. Šitą problemą švelnina tik Karlo Popperio falsifikacionizmas, kuris teigia, kad galime paneigti universalius apibendrinančius teiginius surandant kontrpavyzdį, pvz. paneigti, kad visi lietuviai juodaodžiai surandant nors vieną baltaodį lietuvį. Tokios nesąmonės žudo visą pasitikėjimą mokslu.

Pyrrhonian skeptic Sextus Empiricus (Outlines of Pyrrhonism):
When they propose to establish the universal from the particulars by means of induction, they will effect this by a review of either all or some of the particulars. But if they review some, the induction will be insecure, since some of the particulars omitted in the induction may contravene the universal; while if they are to review all, they will be toiling at the impossible, since the particulars are infinite and indefinite.

Mano jau minėtas begalinio regreso argumentas (kuris galioja ir dedukcijai) - Sextus Empiricus. Against the Logicians:
Those who claim for themselves to judge the truth are bound to possess a criterion of truth. This criterion, then, either is without a judge's approval or has been approved. But if it is without approval, whence comes it that it is truthworthy? For no matter of dispute is to be trusted without judging. And, if it has been approved, that which approves it, in turn, either has been approved or has not been approved, and so on ad infinitum.
Plačiau - Münchhausen Trilemma.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2009-12-16 15:11

Ir vėl Bitininkas su nauju nick'u ir nauja filosofija.... :thumbsdown:
User avatar
Fotonas
naujokas
Posts: 84
Joined: 2009-03-09 21:46
Location: Klaipėda

2009-12-16 15:15

Utilitarizmas ir epikūrizmas (hedonizmas)
Girdėjau yra toks kontraversiškas metodas.. Atrodo tai yra susipažinimas su filosofija, kurią vėliau iškraipai. Reikia suprasti, pirma kalbi apie epikūrizmą. Tačiau jau nuo pat pradžios painioji Epikūro filosofiją su Bentamo, atrodo, jog apie jas žinai tik iš Wikipedios(geriausiu atvėju). Geriausias to pavyzdys:
Dekonstruktorius wrote: bet vistiek smerktina dėl bandymo pasiekti savotiškos apatijos būseną ir "laimę".
Susipažinimo su Epikūro filosofija fail.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2009-12-16 15:19

Taip ir nesupratau, kuo blogai didžiausias geris didžiausiam žmonių skaičiui?
User avatar
Undine
skeptikas
Posts: 597
Joined: 2006-05-19 18:26

2009-12-16 15:58

Kažkas galvoja, kad vienintelis pasauly turėjo etikos pamoką :S nuobodu...
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2009-12-16 16:26

fizikanas wrote:Taip ir nesupratau, kuo blogai didžiausias geris didžiausiam žmonių skaičiui?
Yra keletas gan įdomių paradoksų, kurie rodo kad lyg ir ne viskas gerai.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Laim%C4%97s_monstras
http://lt.wikipedia.org/wiki/Laim%C4%97 ... paradoksas
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2009-12-16 17:27

Jau čia minėtas Karl Popper teigė, kad pakanka apversti utilitarizmą ir viskas su juo turėtų būt gerai, t.y. ne kuo daugiau laimės didesniam žmonių skaičiui, bet kuo mažiau kančios kiekvienam (ar-kaž-kaip-tai). Mat laimė gali būti koncentruojama daugumai, taip jojant ant mažumos (tarkim Romos vergovinė sistema), o štai kančios nebuvimo neprikoncentruosi.

O dėl megaposto tai tingejau gilintis bo turiu ką veikt, be to esu tinginys, bet teisinio pozityvizmo/prigimtinės teisės/utilitarizmo kritikos netrūksta ir kažin ar daug žmonių laiko, kad, tarkim, teisinis pozityvizmas yra the ultimate etinė teorija. Paprastai sutariama, kad tokia teorija apskritai neegzistuoja, o teisinis pozityvizmas, su visai savo minusais, yra nepaprastai pragmatiška sistema, kuri veikia, jei atsakomybę būti moraliais žmonės prisiima ir neveikia, jei neprisiima, o tai jau didis pasiekimas.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2009-12-16 21:10

"Rekonstruktoriai iškonstruoti, dekonstruojamės na***" iš Prospektai ir trasos
User avatar
dubb
pradedantis
Posts: 142
Joined: 2009-04-05 14:34

2009-12-16 22:22

:shock: ... :worship:
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-12-17 16:12

1. Neaišku kas konkrečiai yra valdžia, o kas nėra.
tau neaišku, kad absoliuti valdžia yra tik to paties žmogui pačiam sau? Kas čia tau neaišku?
Visa kita "valdžia" yra arba savanoriškai pasirenkama (volunturizmas) arba vergui ji primetama (valstybizmas).

2. Kas be valdžios sugebės įvykdyti šitas taisykles?
žmonės, duh. Spėju, tavo mąstyme bėda yra ta, kad tu iškart darai prielaidą, kad kažkas turi kažką vykdyti, t.y. kažkas turi turėti prievartos monopoliją, kad leistų kitiems būti laisviems?

3. Ar nėra utopiška manyti, kad visi žmones visame Pasaulyje kada nors vadovausis vienodomis taisyklėmis ir ar tai nepaneigia pačio universalumo realistiškumo?
taisyklėmis??? Niekada to nebus (arba mažai tikėtina). Principais? Galbūt :) Nes tik iš universalių principų kyla objektyvi moralė.

4. Kodėl moralė turi būti universali ir išstumta iš asmeninės srities?
todėl kad tik universali moralė gali būti taikoma tiek tau, tiek man. Universali (labiau aš mėgstu žodį "objektyvi") moralė paneigia moralinį nihilizmą ir labai gerai sustato viską į savo vietas. Universali nereiškia absoliuti. Asmeninė sritis lieka asmeninė - pačiam TAU. Tu negali savo asmeninės moralės primesti kitam, su kitokia asmenine moralė ir tik objektyvi, logiškai nuosekli moralė išspręstų šį ginčą.


Galėčiau uždavinėti klausimą po klausimo ir neišgirsčiau įtikinamų atsakymų.
o galėtum tiesiog nustot neigti realybę.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-12-17 16:21

Demarkacijos problema tarp gėrio/blogio, mokslo/pseudomokslo (falsikabilumo ir verifikacijos kriterijai patys nėra empiriškai falsikabilus, ar testabilus, bei patenka į metafizikos ir epistemologijos kategoriją, jei tik užduodamas klausimas ar tai yra tiesa ir kodėl?
Juokingas video. Gi logikos negalima įrodyti logika, analogiškai negalima padaryti su moksliniu metodu. Čia manau esminė tokio dekonstruktyvizmo bėda - objektyvios realybės neigimas ir pasinėrimas į asmenines fantazijas. Čia manau naujasis solipsizmo kūdikis.
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2009-12-18 09:41

Wittgenstein: Philosophical discussion in Cambridge - Part 3
http://www.youtube.com/watch?v=ILlvG78ZldQ

Jokių problemų nėra. Čia ir yra problema.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-12-18 21:45

Įdomūs intelektualūs žaidimai, sutinku :) Skatina susimąstyti giliau apie įprastu ir kasdienius dalykus.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-12-19 12:37

7x wrote:Jau čia minėtas Karl Popper teigė, kad pakanka apversti utilitarizmą ir viskas su juo turėtų būt gerai, t.y. ne kuo daugiau laimės didesniam žmonių skaičiui, bet kuo mažiau kančios kiekvienam (ar-kaž-kaip-tai). Mat laimė gali būti koncentruojama daugumai, taip jojant ant mažumos (tarkim Romos vergovinė sistema), o štai kančios nebuvimo neprikoncentruosi.
Geras. :)
Man po truputį pradeda atrodyti, kad K. Popper savotiškas arkliukas buvo pomėgis visaip "apvertinėti", "išvertinėti" teiginius ir iš to gaminti naują filosofiją. Pvz. žmonių intuityvų poreikį ieškoti tiesos ieškant teisingų teiginių, "išvertė" į neteisingų hipotezių atmetimo teoriją. O laimės maksimizavimo teoriją "išvertė" į kančios minimizavimo. :)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2009-12-19 12:43

Dekonstruktorius wrote:Demarkacijos problema tarp gėrio/blogio, mokslo/pseudomokslo (falsikabilumo ir verifikacijos kriterijai patys nėra empiriškai falsikabilus, ar testabilus, bei patenka į metafizikos ir epistemologijos kategoriją, jei tik užduodamas klausimas ar tai yra tiesa ir kodėl? Pagal savo paties kriterijų jie nėra moksliški ir tuo pačiu absoliučiai beprasmiai) niekada negalės būti objektyviai išspręsta[...]
Ar gali sklandžiai išdėstyti, paaiškinti ir pagrįsti, kur tu matai problemą pacituotoje dalyje? Ir jeigu tai tikrai tokia baisiai aktuali problema, tai kokiais konkrečiai būdais tavo siūloma "antžmogio alternatyvos" vizija padės ją išspręsti?

O kol kas, be atsakymų į šiuos klausimus, kaip ir nematau pagrindo rimtai diskusijai.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2009-12-20 21:19

Bitininkas: Postmodernus požiūris į etines problemas wrote:Kontrkultūrinė revoliucija, galinti pasireikšti homoseksualių santykių, androginijos, sadomazochizmo, pederastijos, zooseksualumo, incesto ir apsvaigimo propagavimu, yra ta jėga, kuri būtina buržuazinės visuomenės hierarchinių struktūrų pamatų sudrebinimui. Šeima, kaip pagrindinė ir fundamentali valstybės ląstelė, turi būti išformuota ir pakeista Kitu: komunomis, poliamorija ir pan. Intoksikacija kaip vitališkumo ir kaifo šventė pakeis sustabarėjusį status quo. Mikrorevoliucijos, grynosios valios siektos galios pasireiškimai leis mums pašalinti trukdžius savikūrybai ir įneš vitališkumo – tikslo paties savaime!
OMG.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2009-12-20 21:32

O...senai nebuvau anarchijoj.lt :D che che. Reiks apsilnakyti :fear:
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-01-01 21:27

Svetimas wrote:Man po truputį pradeda atrodyti, kad K. Popper savotiškas arkliukas buvo pomėgis visaip "apvertinėti", "išvertinėti" teiginius ir iš to gaminti naują filosofiją.
Jis dar pasižymėjo kaip "atviros visuomenės" teorijos kūrėjas, šlovindamas liberaliąją demokratiją. Popperis ir Johnas Rawlsas yra lyg ir šiuolaikinės respublikinės demokratijos patriarchai su milžiniška įtaka dabartinėms politinėms tendencijoms (tolerancija, lygybė, teisingumas ir tt).
kokiais konkrečiai būdais tavo siūloma "antžmogio alternatyvos" vizija padės ją išspręsti?
Atsisakę valios siekti tiesos, kaip asketiško ir statiško idealo mes galėsime kurti tiesą pagal savo nuožiūrą.
Post Reply