Anti-humanizmas

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-03 01:19

Koks yra jūsų filosofinis santykis su humanizmu? Aš apibūdinčiau save kaip Protagoro tipo humanistą, kuriam labiausiai rūpi subjektyvumas ir subjektyvūs norai. Man atrodo, kad humanizmas suprantamas kolektyvistiškai sudaro prielaidą kurtis požiūriui į tai kas tariamai yra žmogiškiau ir tikrai žmogiška, bei kelia poreikį kažką tariamai nužmoginti. Humanizmas suprantamas ne nominalistiškai man atrodo kaip bandymas garbinti abstrakčiai suprantamą žmoniją, bei fantazuoti apie žmoniškiausią tvarkos forma, kuri būtų labai žmogiška. Aš neįsivaizduoju kokiu būdu galima kalbėti apie žmonijos tikslus, progresą ir esmę, jei žmonės tarpusavyje taip skiriasi ir turi tiek skirtingų interesų. Moralė man atrodo svetima bet kokiam subjektyviam humanizmui, kuris pabrėžia subjektyvų žinojimą apie kažką. Čia man labiausiai tinka Žano Polio Sartro supratimas apie egistencializmą kaip humanizmą:

Jean-Paul Sartre. Egzistencializmas yra humanizmas (1)
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/11 ... mas-1.html

Jean-Paul Sartra. Egzistencializmas yra humanizmas (2)
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/11 ... mas-2.html

Taip pat man patinka Mišelio Fūko anti-humanizmas, kaip radikali humanistinių nesąmonių kritika:

Foucault's
Anti-Humanism
Geoff Ganaher
Foucault's Anti-Humanism


Geoff Ganaher

"Much of the notice Foucault initially attracted derived from his ability to coin the striking phrase. The most notorious was his declaration, at the end of his 1966 book, The Order of Things, of 'the death of man'. His obvious allusion to Nietzsche's proclamation of 'the death of God' drew a considerable degree of attention to himself and to the then-burgeoning school of anti-humanist philosophy.


Foucault meant by 'the death of Man' that humanist philosophy had now been overthrown. . . .Humanists have long shared a commitment to the idea that individual man himself, the human subject—understood as man's consciousness and will—is the originators of human actions and understanding. The notions of individual freedom and individual responsibility, and the philosophies that support them have long been based upon it. However, according to Foucault, this movement has now run its course. His proclamation was based not only on his rejection of this 'philosophy of man' but on its demise from its position at the centre of contemporary thought and culture. The humanism of the modern era had been toppled and replaced by the anti-humanism of the postmodern.


One of anti-humanism's central philosophical claims is that humanism's belief in the autonomy of the subject is an illusion. The two characteristics of 'the subject' that come under strongest attack are those of free will and consciousness. From a humanist perspective, the individual is a free agent who normally weighs up the issues confronting him and makes his own, rational decision about what to do. The anti-humanist rejects this as naive, for it omits the dimension of the unconscious. The concept of the unconscious, which originated in mid-nineteenth century German philosophy, has allowed anti-humanists to proclaim that the entire humanist tradition has been wrong to assign the conscious mind the central role in the functioning of a human being. They believe that the unconscious is the dominant influence on behaviour and thought, and that we must abandon the assumption that purposive action is consciously derived. Hence, we must reject our believe in the autonomy of the individual subject.


Foucault also insists that we have to abandon the common sense assumption that there is a real world outside ourselves and that we can have knowledge about it. This is another illusion of humanism, he claims. Our minds are confined to the realm of our language. Though he shares this assumption with structuralist theory, Foucault denied he was a structuralist. He took the 'primacy of language' thesis straight from Nietzsche. Through language, Nietzsche contended, human beings imposed their own arbitrary constructions of meaning on what would otherwise be nothing but chaos. If we could think of the world beyond our minds, Nietzschean philosophy holds, there would be none of our categories, causes, or hierarchies, and none of the boundries that we think separate these things and fashion these forms of order through language. Moreover, we should not think that our language reflects reality in any way, or that the words we use correspond in some direct sense to objects in the world outside. We have no way of knowing about any such reality. All we have access to are the words and meanings we create ourselves which are, of necessity, distortions of whatever reality might be. From this perspective, those who are influential enough to define the concepts of an era consequently define the sense of reality held by their fellow human beings. If we accept this, theory can indeed be practice.


Genealogy

In the 1970s, Foucault shelved 'archaeology' as a description of his work and adopted that of 'genealogy'. This marked his emergence as a militant critic not only of modern philosophy but of modern society itself. 'Genealogy' is a concept derived from Nietzsche's work, On the Genealogy of Morals, where the idea of the objectivity of science is dismissed: there is 'only a perspective seeing, only a perspective knowing'. Foucault combined this idea with those in another of Nietzsche's books, The Will to Power, to argue that not only was all so-called scientific knowledge subjective but that it was a 'tool of power' in the hands of those who formulated it. In 'archaeology' the task was to analyse the content of a discourse; in 'genealogy' the task is to analyse who uses discourses and for what ends. In this new, militant phase, moreover, Foucault declares that the genealogical method is 'anti-science' and that it is waging a struggle 'against the effects of the power of discourse that is considered to be scientific'.


In a theme similar to Marxism's support for the working class, Foucault's genealogy claims to serve a different but still oppressed group, the deviants and the afflicted. Again, in parallel with Marxism, Foucault argues that theories which call themselves scientific are not disinterested but are linked to relations of authority. However, unlike Marx who believe that some knowledge could be objective (notably, that of his own writings), Foucault goes on to insist that knowledge and power are always and necessarily interdependent. A site where power is enforced is also a site where knowledge is produced, and conversely, a site from which knowledge is derived is a place where power is exercised. In Discipline and Punish he ewants to show the prison as an example of just such a site of power, and as a place where knowledge essential to the modern social sciences was formed. Reciprocally, the ideas from which the social sciences were formulated were also the ones that gave birth to the prison. The belief that a scientist can arrive at an objective conclusion, Foucault argues, is one of the great fallacies of the modern, humanist era:


Modern humanism is therefore mistaken in drawing this line between knowledge and power. Knowledge and power are integrated with one another, and there is no point in dreaming of a time when knowledge will cease to depend on power; this is just a way of reviving humanism in a utopian guise. It is not possible for power to be exercised without knowledge. It is impossible for knowledge not to engender power.


So instead of referring to 'power' and 'knowledge' separately, he prefers to compound the term 'power/knowledge'.


Foucault defines the principle methodology of the genealogist as that of history. In fact, he calls the genealogist 'the new historian'. The role he prescribes for this new historian is essentially political: to foster the 'insurrection of subjugated knowledges', which are opposed to the 'centralising powers which are linked to the institution and functioning of an organised scientific discourse within a society such as ours'.
Kas per velnias tas humanizmas tada? :D
Apokalipsis
naujokas
Posts: 122
Joined: 2009-12-16 14:26

2010-03-03 06:19

Dekonstruktorius wrote: ...jei žmonės tarpusavyje taip skiriasi ir turi tiek skirtingų interesų...
O jeigu jie nesiskiria ir neturi tiek jau daug skirtingų interesų, ar tavo pareiškimas nėra visiškai bevertis?
Manęs ne tik neįtikina šis teiginys, bet atrodo visai neatitinkantis realybės. Kodėl nei vieno pavyzdžio nepateiki, kur būtų nurodomas kardinalus skyrimasis ir skirtingi interesai?
Kam pats naudoji abstrakcijas, ir nieko nereiškiančias sąvokas, jei jau kitus kritikuoji už tokius dalykus.
Rodyk pavyzdį kaip reikia protingai reikšti mintis.
Nusišnekėti nėra sunku, todėl besistengdamas tai daryti, absurdiškai turėtum atrodyti. Aš tai tiesiog nesuprantu tavo kosminės misijos, stenkis toliau, jei tau nuo to geriau ir šitie dalykai tau tikrai įdomūs ir reikšmingi.
User avatar
LaisvaManis
naujokas
Posts: 71
Joined: 2010-01-20 14:49
Location: Vilnius
Contact:

2010-03-03 10:11

Tu vartoji labai daug protingu zodziu, man smegenys skauda. As nediskutuosiu :P.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-03 11:35

http://lt.wikipedia.org/wiki/Humanizmas

Apibrėžimas yra. Jei susikuri sau kokį nors kitą apibrėžimą - esi kažkas kitas. Man atrodo, tikrai nesunku apibrėžti kas yra humanizmas, o praktika rodo, kad humanistai tarpusavyje sutaria dėl daug ko. Jei tu netelpi į tuos žmones - nesi humanistas.
Žinoma, pats tavo postas buvo kaip subjektyvumą aukščiau visko pastatančio žmogaus, mat viską grindei savo subjektyviu humanizmo nesupratimu. Na, suprask, tie, kurie apčiuopia objektyvią realybę - sutaria ir supranta kas yra humanizmas.

Tik subjektyvistas gali pradėti diskusiją tema "kas yra kėdė?"
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-03 18:54

Apokalipsis wrote:O jeigu jie nesiskiria ir neturi tiek jau daug skirtingų interesų, ar tavo pareiškimas nėra visiškai bevertis?
Galiu tau duoti labai man asmenišką palyginimą: A yra pedofilas ir jaučia malonumą užsiimant seksu su vaikais, jo asmeninis interesas yra būtent tai ir jis tą suvokia kaip sau naudingą ; B nėra pedofilas ir nejaučia poreikio užsiimti seksu su vaikais, jo asmeninis interesas yra nukreiptas į seksą su suaugusiais, tą jis suvokia kaip sau naudingą. Abu šitie požiūriai kertasi tarpusavyje ir nebūtinai visada yra suderinami.

Kiek pastebėjau, žmonės turi skirtingą nuomonę apie daug ką, jų politinės pažiūros skiriasi, jų patirtis skiriasi, jų lytinė tapatybė skiriasi, jie save skirtingai suvokia. Žmonės mąsto skirtingai, turi skirtingus norus ir skonius, vieni mėgsta rūkyti tabaką, kiti jo nekenčia. Bet kokie bandymai patenkinti visus individus, arba netgi tą pačią daugumą nebus įgyvendinti būtent dėl neišvengiamo interesų konflikto. Taip atsiranda valdžia, kai du konfliktuojantys asmenys neišvengiamai negali būti teisėjais savo byloje jei nesugeba taikiai susitarti. Kažkas kitas visada turi imtis reikalo ir subordinuoti žmones tvarkai, kuri išspręstų ginčus tarp jų nustumiant kažkokią konfliktuojančią šalį į užribį, arba pašalinant konflikto aplinkybes kitais būdais.

Man labai keista, kad nepripažįstate fakto, kad žmonės turi ganėtinai skirtingus įsivaizdavimus apie moralę, realybę ir politiką. Vien jau mūsų pokalbis parodo, kad mes nesutariame dėl kažko, nors kalbame apie tą patį.
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-03 19:00

D3monas wrote:Apibrėžimas yra. Jei susikuri sau kokį nors kitą apibrėžimą - esi kažkas kitas.
Yra klasikinis humanizmas, religinis humanizmas, sekuliarusis humanizmas...
Na, suprask, tie, kurie apčiuopia objektyvią realybę - sutaria ir supranta kas yra humanizmas.
Jeigu žmonės naudoja tą patį žodį skirtingais būdais, tai nereiškia, kad jie klaidingai naudoja žodį. Jie jį naudoja tiesiog kitaip, negu tu?
Tik subjektyvistas gali pradėti diskusiją tema "kas yra kėdė?"
Kiek žinau nėra nieko bendro tame ką vadiname "žaidimu". Visi dalykai, kurie vadinami žaidimais neturi tarpusavyje jokios esminės jungiančios dalies.

Skaityk:
http://en.wikipedia.org/wiki/Family_resemblance
Apokalipsis
naujokas
Posts: 122
Joined: 2009-12-16 14:26

2010-03-04 11:10

Dekonstruktorius wrote:...palyginimas apie pedofilus ir t.t....
Iš esmės visi žmonės praktiškai vienodi. O visa kita yra spekuliacijos.
Juk turėtum suprasti, kad neįlįsi į kito žmogaus galvą ir nepatikrinsi kaip jis iš tiesų mąsto. Atrodo, pats taip ir rašei.
O kažkodėl teigi, kad jie mąsto skirtingai ir turi skirtingus pomėgius.

Tu net nenurodai iš kur trauki išvadą "žmonės skirtingi", o iš tos išvados prirašai dar 10 išvadų. Mane mažų mažiausiai piktina toks išsidirbinėjimas. Taip daugiausia rašo religijos fanatikai, nes jiems neįdomu nei analizė, nei protavimas, o tik tai, ką jie nori pasakyti. Todėl vienas išvadas grindžia kitomis išvadomis ir net nesupranta, kai kas nors nurodo, kad pirminė išvada klaidinga. Taigi, aš galiu parašyti dar vieną išvadą, kad tu tiesiog dar vienas iš tų žmonių, kurie stengiasi iš savęs daryti religiją.

Kadangi visa šita tavo sukurta dilema yra kvaila, nes pats nenutuoki apie ką šneki, tai pirma pažiūrėk iš ko darai išvadas.
Kai sakai subjektas A skiriasi nuo subjekto B tuo ir tuo, tai yra teisingas ištyrimo metodas.
Bet kai padarai išvadą iš dviejų neegzistuojančių, ar net ir egzistuojančių asmenų, kad visi žmonės skirtingi, manęs neįtikina toks teiginys. Solidariau atrodytų, jei būtum ištyręs 1000 asmenų, bet ir tai palyginus su tuo kiek pasaulyje gyventojų, nerimta.
Aš suprantu, kad tau patinka žaidimas "surask 10 skirtumų", bet jis netinka kalbant apie žmones, nes tam tikri skirtingumai esantys išvaizdoje ar asmenybėje negali pagrįsti tavo teiginio. Kur padėjai panašumus tarp žmonių?
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-04 12:24

Tada susitarkime kokias sąvokas naudosime, nes aš žinau žodžio "žaidimas" apibrėžimą ir žinau visus žaidimus jungiančius bendrus dalykus. Kodėl taip sunku patikėti, kad žmonės išmoksta žodžių reikšmes per praktiką? Nereikia tobulai identiškų apibrėžimų, jie kinta praktikos metu, tačiau jie suvokiami daugmaž taip pat visų žmonių. Neigti galimybę objektyviai suvokti sąvokas - neigti civilizaciją. Kaip nesusikalbantys žmonės galėjo tiek daug kartu pasiekti? Juk jei žmonės stato namą, jiems reikia plytų - jie jas atpažįsta, žino plytos sąvoką. Vaikai daugiausia socializuojasi per žaidimus, jie gal būt iš pradžių nesuvokia savo veiklos kaip žaidimo, tačiau laikui bėgant jie apčiuopia visumą jausmų ir veiksmų, prisiimamų vaidmenų, kurią ima vadinti žaidimu. Kartais sunku artikuliuoti kas yra žaidimas, tačiau atskirti žaidimą išmokstame jausmų lygmenyje. Žmonės "pajaučia", kad tai yra žaidimas, mat jie įsimena jausmus, būdingus žaidimui. Žmonės iš pradžių pajaučia, kad tam tikra veikla pasižymi tam tikrais jausmais, tik tada tai veiklai duoda pavadinimą.

Kol nesusitarsime dėl vartojamų sąvokų - logiška diskusija negalima, manau.
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-04 12:49

Apokalipsis wrote:Iš esmės visi žmonės praktiškai vienodi. O visa kita yra spekuliacijos.
Mano išankstinė prielaida, kad žmonės skiriasi remiasi nuolatiniu jų stebėjimu savo aplinkoje. Čia toks daugiau common sense pamąstymas, o ne mokslinių tyrimų rezultatai, kurie įrodytų, kad visi žmonės tikrai kažkuo skiriasi. Kiek žinau, tai ir taip savaime suprantama jeigu atsižvelgsime į nuolatinius žmonių konfliktus, skirtingas nuomones ir pomėgius per visą mums žinomą istoriją, skirtingas civilizacijas ir tautas. Nematau reikalo dar papildomai įrodinėti šio savo teiginio, kada jis ir taip ganėtinai akivaizdus. Aš žinau, kad ne visiems patinka mano požiūris į filosofiją ir mokslą, nes naršau po šitą forumą ir matau kaip žmonėms tai nepatinka. Tai man ir vėl įrodo, kad žmonės skiriasi savo nuomone. Kai nueinu į Gayline.lt, aš pamatau kaip rašoma apie dvi konfliktuojančias grupes, kurios negali susitarti dėl gėjų klausimo, ir vėl matau kaip žmonių nuomonės skiriasi. Neigti, kad egzistuoja nuomonių ir pomėgių skirtumai yra absurdas, kuris lengvai paneigiamas išėjus iš savo spintos ir pažiūrėjus ką veikia žmonės.

Tai nereiškia, kad kiekvienas individas būtinai visiškai skiriasi nuo bet kokio kito individo, egzistuoja panašumai, bet skirtumai neleidžia apibendrinti visos žmonijos. Jeigu sakysiu, kad visa žmonija nori išnaikinti homoseksualumą, tai automatiškai paneigtume tai faktu, kad čia esantys žmonės to nenori. Iš to seka išvada, kad universalus apibendrinimas gali būti paneigtas suradus kontrpavyzdį. Aš galiu pastoviai surasti kontrpavyzdžius tikriausiai vien apeliuodamas į tai, kad aš dažniausiai nemanau taip kaip mano dauguma. :)
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-04 13:09

D3monas wrote: Kodėl taip sunku patikėti, kad žmonės išmoksta žodžių reikšmes per praktiką?
Aš tą ir įrodinėju, bet kontekstas pastoviai keičiasi dėl kitų kalbos žaidimų egzistavimo.
Nereikia tobulai identiškų apibrėžimų, jie kinta praktikos metu, tačiau jie suvokiami daugmaž taip pat visų žmonių.
Jeigu tai būtų tiesa, žmonės nesugalvotų vienas kitam prieštaraujančių "Dievo", "Naudos", "Gėrio" apibrėžimų.
Kaip nesusikalbantys žmonės galėjo tiek daug kartu pasiekti?
Žmonės susikalba puikiausiai iki tol, kol nesusikerta su kitu kalbos žaidimu, kuriame jau atstovaujama kitokia panaudojimo ideologija, kuri galbūt garbina kitokius žodžius.
Žmonės iš pradžių pajaučia, kad tam tikra veikla pasižymi tam tikrais jausmais, tik tada tai veiklai duoda pavadinimą.
Duok žaidimo apibrėžimą. Vikipedija rašo, kad tai "vieno ar kelių žmonių laisvalaikio leidimo būdas, turintis apibrėžtą tikslą bei taisykles". Dabar pagalvokime kas nėra žaidimu tokiu atveju? Jeigu vaikai žaidžia žaidimą su kaladėlėmis, tai jie jau nežaidžia žaidimo, nes neturi jokių taisyklių ir tikslo? Nebent tikslą vadinsime kaladėlių dėliojimu. Tokiu atveju viskas gali turėti spontaniškai suformuotas taisykles ir tikslą, viskas gali vadintis žaidimu, jei mums norėsis tai pavadinti laisvalaikiu.
Kol nesusitarsime dėl vartojamų sąvokų - logiška diskusija negalima, manau.
Man jos ir nereikia. Aš prieš racionalų diskursą dažniausiai.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-04 14:29

Dekonstruktorius wrote:Man jos ir nereikia. Aš prieš racionalų diskursą dažniausiai.
Tada mano argumentas toks: asldkjashdf lkasjdfl kjasdflj hadsfljhkalsdjfh ald;fkjhbgfk ahdbfg.
Ir ką tu man paprieštarausi? :lol:

Jei neapsibrėšime darbinių sąvokų - aš nebežaidžiu šioje temoje. :ax:
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-04 15:27

Apie kokias tu sąvokas kalbi? :)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2010-03-04 18:39

Apibrėžk, kas, tavo manymu, yra humanizmas.
Apibrėžk, kas, tavo manymu, yra žaidimas.
:)
User avatar
Dekonstruktorius
naujokas
Posts: 117
Joined: 2009-12-16 14:28

2010-03-05 10:30

Tie žodžiai neturi jokios esminės prasmės.

Na, humanizmą apibrėžčiau kaip ideologiją garbinančią žmoniją kaip abstrakciją ir manančią, kad visi žmonės yra vertingi, lygūs prieš prigimtines žmogaus teises, kurios išplaukia iš žmogaus prigimties. Humanizmas siekia utilitaristinės "Bendro Gėrio" idėjos įgyvendinimo įsitikinęs, kad visi žmonės turi bendras charakteristikas pagal kurias galima objektyviai nuspręsti kaip jiems reikia elgtis. Humanistai šiais laikais dažniausiai yra atsiriboję nuo religijos, tą galima pasakyti ir apie kai kuriuos liberalius humanizmo teoretikus, kaip Rothbardą.

Manau, kad humanizmas bando sukonstruoti abstraktų žmogų, kukiu realus konkretus individas turėtų būti. Visi žmonių poelgiai ir mąstymas besikertantis su nauju žmogaus idealu yra nurašomas kaip nežmogiškas ir smerktinas. Žmogiškumas humanizme visada įgauna politinį atspalvį ir dažniausiai nėra niekaip susijęs su tuo kuo žmonės yra. Tai yra ideologija, siekiant valdyti žmones beformuojant jų įsivaizdavimą apie žmogiškumą ir siaurinant žmogiškumo ribas iki tokio lygio, kuriame nežmoniškai besielgiantys galėtų būti neutralizuoti kaip nusikaltėliai, kurie prieštarauja bendrajam Gėriui.

Aš kaip nominalistinis egoistas pagal Makso Stirnerio tradiciją manau, kad humanizmas kaip ir religija, bei kitos ideologijos bando atskirti mūsų asmeninį interesą ir priversti tarnauti kitiems vardan abstrakcijos kaip "žmonija", "tauta", "proletariatas" garbinimo. Holistinės abstrakcijos yra antropomorfizuojamos suteikiant joms asmenims būdingas nuomonės, intereso ir tikslo savybes. Būtent todėl aš neišvengiamai atmetu tiek žmogaus teises, tiek humanizmą, tiek nacionalizmą ir praktiškai visas ideologijas, tame tarpe ir religijas. Visa tai mane verčia išeiti iš savęs ir tarnauti kažkam kitam, negu aš pats ir mano interesas.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2010-03-05 14:44

keista, bet visiškai sutinku, ypač toje vietoje dėl
abstrakcijos kaip "žmonija", "tauta", "proletariatas" garbinimo.
Man individualizmas svarbiau, nei abstrakčios sąvokos ir ypač aukojimasis dėl jų.
Absoliuti dauguma tų religinių, mistinių abstrakcijų yra grūdamos per prievartą neleidžiant žmogui pačiam susivokt savyje ir užaugti kaip individui, jis tampa tiesiog masių marionete arba aklu svetimų ideologijų sekėju, turbūt todėl tiem, kas stokojo asmeninio identiteto būtinas grupinis pripažinimas, priklausymas būriui beždionių, nes "kas ne su mumis, tas prieš mus".
:roll:

Manau, tai turi kažką bendro su mano blėstančiu tikėjimu žmonija (ką aš anksčiau taip dažnai gyniau), kaip kažkokia magiška esybe, kuri kada nors išsilaisvins iš savo pačios sukurtų pančių.
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2010-03-05 15:17

MaikUniversum wrote:keista, bet visiškai sutinku, ypač toje vietoje dėl
abstrakcijos kaip "žmonija", "tauta", "proletariatas" garbinimo.
Man individualizmas svarbiau, nei abstrakčios sąvokos ir ypač aukojimasis dėl jų.
Žmonija yra abstrakcija, o individualizmas matyt ne. OMG.
User avatar
MaikUniversum
senbuvis
Posts: 1207
Joined: 2008-09-27 21:58
Location: Vilnius

2010-03-05 19:32

VYTS wrote:
MaikUniversum wrote:keista, bet visiškai sutinku, ypač toje vietoje dėl
abstrakcijos kaip "žmonija", "tauta", "proletariatas" garbinimo.
Man individualizmas svarbiau, nei abstrakčios sąvokos ir ypač aukojimasis dėl jų.
Žmonija yra abstrakcija, o individualizmas matyt ne. OMG.
na, individualizmas orientuotas į asmenį ir jo ego. O ar grupės turi ego kažkokį ir bendrą mąstymą ir yra vienalytis "kūnas"? :wacko: zomg
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2010-03-05 20:07

MaikUniversum wrote:
VYTS wrote:Žmonija yra abstrakcija, o individualizmas matyt ne. OMG.
na, individualizmas orientuotas į asmenį ir jo ego. O ar grupės turi ego kažkokį ir bendrą mąstymą ir yra vienalytis "kūnas"? :wacko: zomg
Žmonija - visi žmonės, šiuo metu ~6,7 milijardo asmenų.
Post Reply