kas yra mokslas. Ka jis gali ir ko negali

[martynas]

Puiki iliustracija tam, ką jau rašiau. Pirma Augustas klausinėjo, kaip čia taip yra, kad Visata plečiasi, nors galėtų nesiplėsti. T. y., kodėl kažkas keičiasi, nors galėtų nesikeisti. Kai prakalbome apie „daug maž pastovius“ fizikos dėsnius, jau užkliūva priešingas dalykas – kodėl jie nekinta, nors galėtų keistis?
Kaip ir sakiau, jei kažkas nesikeičia, tamsta klausinės, kodėl nesikeičia ir kokia dieviška mintis už to slypi. O jei kažkas keičiasi, tamsta ir vėl klausinės, kodėl kažkas keičiasi ir kokia dieviška mintis už to slypi.
Taigi, atsakymą į tamstos klausimą suformulavo dar Hašekas šauniojo kareivio Šveiko lūpomis: „dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų“.

As galeciau lazintis, kad panasiu filosofiniu paziuru zmones sugalvojo multivisatu ir paraleliniu visatu teorijas

[Augustas]

Puiki iliustracija tam, ką jau rašiau. Pirma Augustas klausinėjo, kaip čia taip yra, kad Visata plečiasi, nors galėtų nesiplėsti. T. y., kodėl kažkas keičiasi, nors galėtų nesikeisti. Kai prakalbome apie „daug maž pastovius“ fizikos dėsnius, jau užkliūva priešingas dalykas – kodėl jie nekinta, nors galėtų keistis?
Kaip ir sakiau, jei kažkas nesikeičia, tamsta klausinės, kodėl nesikeičia ir kokia dieviška mintis už to slypi. O jei kažkas keičiasi, tamsta ir vėl klausinės, kodėl kažkas keičiasi ir kokia dieviška mintis už to slypi.
Taigi, atsakymą į tamstos klausimą suformulavo dar Hašekas šauniojo kareivio Šveiko lūpomis: „dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų“.

Ir šitoje vietoje iškyla puikus filosofinis klausimas, kurį jau minėjo Martynas, kodėl yra kažkas, o ne niekas.

Klausimas gerbiamam RB. O Tamsta, gerb. RB, tuos filosofinius klausimus vadina beprasmiškais ne dėl to, kad į juos nėra vieno ir vienareikšmiško atsakymo?

[efrizoidas]

Na ziurint is filosofiskos puses, atoma galima skaldyti pusiau begalybe kartu

Gal galima šitą pakomentuoti kiek plačiau?
Kuo skiriasi filosofiška ir moksliška pusės žiūrint į konkretų materialų objektą?

[nesvarbu]

Nenorėjau kurti naujos temos, manau, čia prie mokslo galimybių tinkamas straipsnis:
Chemikai: gyvybė Žemėje – ne šiaip laimingas atsitiktinumas
Ką manote?

[Augustas]

Na ziurint is filosofiskos puses, atoma galima skaldyti pusiau begalybe kartu

Gal galima šitą pakomentuoti kiek plačiau?
Kuo skiriasi filosofiška ir moksliška pusės žiūrint į konkretų materialų objektą?

Filosofinę ir (gamta)mokslinę puses skiria keliamų klausimų pobūdis. Filosofas, nagrinėdamas konkretų materialų objektą, stengiasi įžvelgti jame (ar loginiu mąstymu išvesti iš jo) kokį nors bendrą principą, kuris galiotų visai tikrovei, tikrovei kaip visumai, o (gamtos) mokslų atstovas stengiasi nustatyti konkretaus objekto veikimo "mechanizmą".

[Vilius]

Filosofas, nagrinėdamas konkretų materialų objektą, stengiasi įžvelgti jame (ar loginiu mąstymu išvesti iš jo) kokį nors bendrą principą, kuris galiotų visai tikrovei, tikrovei kaip visumai, o (gamtos) mokslų atstovas stengiasi nustatyti konkretaus objekto veikimo "mechanizmą".

Įdomu, ką jūs čia vadinate "konkrečiais objektais"? Tarkim, informatikoje kalbama apie Tiuringo mašiną. Iš vienos pusės tai yra konkretus daiktas, su labai konkrečiomis savybėmis, tačiau iš kitos pusės jis yra tik matematinė abstrakcija, nes tokia mašina iš principo negali egzistuoti (nebent jūs žinote, kur gauti begalinę juostelę). Tai čia konkretus daiktas, ar ne? Man asmeniškai tai panašiau į abstrakciją, kuri aprašo bendrą visų įmanomų kompiuterių principą, o ne konkretų daiktą. Tas pats su idealiomis dujomis termodinamikoje - jos iš principo negali egzistuoti mūsų visatoje. Tai čia vėlgi konkretus daiktas, ar bendras principas, pagal kurį elgiasi visos realios dujos?

[Plikas]

Na ziurint is filosofiskos puses, atoma galima skaldyti pusiau begalybe kartu

Gal galima šitą pakomentuoti kiek plačiau?
Kuo skiriasi filosofiška ir moksliška pusės žiūrint į konkretų materialų objektą?

Filosofinę ir (gamta)mokslinę puses skiria keliamų klausimų pobūdis. Filosofas, nagrinėdamas konkretų materialų objektą, stengiasi įžvelgti jame (ar loginiu mąstymu išvesti iš jo) kokį nors bendrą principą, kuris galiotų visai tikrovei, tikrovei kaip visumai, o (gamtos) mokslų atstovas stengiasi nustatyti konkretaus objekto veikimo "mechanizmą".

Truputį pataisius, gal ir gautūsi apibūdinimas kuo skiriasi pvz. "fizikos teoretikas" nuo "inžinieriaus", o filosofai (ypač teologai) ir "konkretūs materealūs objektai" nelabai draugauja...

[nesvarbu]

Mažas pastebėjimas - filosofija ir teologija - skirtingi mokslai, skirtingas šių mokslų tiriamasis objektas. Teologijos neegzistuotų be Šventojo Rašto, kuris tikrai yra konkretus ir materialus, surašytas konkrečių žmonių rankomis.
Filosofijos kryptys irgi konkrečios, materialiais rašytiniais šaltiniais paremtos. Tai kur čia tas nedraugavimas?

[efrizoidas]

Filosofas, nagrinėdamas konkretų materialų objektą, stengiasi įžvelgti jame (ar loginiu mąstymu išvesti iš jo) kokį nors bendrą principą, kuris galiotų visai tikrovei

Kad dažnai tai daroma moksle.
Pasikartosiu, kad mane sudomino šis pasakymas ir Augusto atsakymas visiškai nepadėjo:

Na ziurint is filosofiskos puses, atoma galima skaldyti pusiau begalybe kartu

Kuo, jūsų nuomone, pasižymi ta ,,filosofiška pusė", kad galima taip teigt?

[Lionginas]

Tai problema, kurios esmę sudaro tokie klausimai: 1)kodėl Visata juda (juk ji galėtų ir nejudėti) ir 2)kodėl Visata judėdama plečiasi (juk ji galėtų judėdama nesiplėsti).

Kuria prasme ši problema "išveda už materijos ribų", ir kodėl šių problemų negali nagrinėti mokslas? Juk jis sėkmnigai atsako į panašius klausimus, pavyzdžiui, kodėl šildomi daiktai plečiasi, nors galėtų nesiplėsti.

O iš kur galiausiai imama energija šildymui, mokslas ką nors sako? Man regis, nelabai yra koks nors padoresnis atsakymas, nes tai jau truputį filosofinė problema.

Atsakymų dar nėra, bet kodėl tu manai, kad tas klausimas mokslui nepasiekiamas? Juk apie gamtos sąrangą būtent mokslas, o ne filosofija yra pateikęs kur kas daugiau atsakymų. Tiesą sakant, mokslo efektyvumas atsakant klausimus apie pasaulio progimtį yra tiek didesnis, kad statyti už filosofijos sėkmę šioje situacijoje galėtų tik beprotis.

[nesvarbu]

Nesuprantu ko jūs nesuprantate? Filosofija taip pat mokslas. Taip pat ribotas, kaip bet kurios kitos srities mokslas.
Filosofija yra visų mokslų šaltinis, motina. Archimedas buvo filosofas, bet išrado savo įžymųjį sraigtą ir karūnos aukso grynumo metodą, naudojamą laivų statybose ir kitur. Pitagoras taip pat buvo filosofas, bet filosofai jo išrastomis formulėmis nesinaudoja.

Negalima menkinti vieno mokslo vardan kito.

[fizikanas]

Atsakymų dar nėra, bet kodėl tu manai, kad tas klausimas mokslui nepasiekiamas? Juk apie gamtos sąrangą būtent mokslas, o ne filosofija yra pateikęs kur kas daugiau atsakymų. Tiesą sakant, mokslo efektyvumas atsakant klausimus apie pasaulio progimtį yra tiek didesnis, kad statyti už filosofijos sėkmę šioje situacijoje galėtų tik beprotis.

Na mokslas tai yra filosofijos produktas ir dar neaisku ar vienintelis imanomas, pazinti visatai. Na pavyzdzui paimkime cia jau mineta antropini principa. Jo deka galejome numatyti paralelines visatas, dar neatsiradus nei vienai jas leidzianciai fizikos teorijai (kaip pvz, kvantines mechanikos daugelio pasauliu interpretacija ar stringu teorija), taiciau jis neturi nieko bendro su mokslu. Antropiniame principe, mes negalime daryti kazkokio ekperimento ar stebejimo, o savo paties egzistavima laikome kaip rezultata ekperimento, kurio niekada nebegalesime pakartoti. Taciau tai vistiek mums duoda kazkokios validzios informacijos apie pasauli. Taippat jis leidzia mums daryti isvada, kad zmonijos civilizacija neisplis po kosmosa ir negyvens labai ilgai, nes jei taip butu, tai mums gimti tokioje ankstyvoje civilizacijos stadijoje, butu labai maza tikimybe. Taigi galime netgi daryti kazkokias isvadas apie ateiti, nesinaudodami mokslu isviso. Kitaip sakant, mokslas yra tik vienas, neblogai nusisekes is filosofijos produktu, taciau dar ne pats galutinis atsakymas.

[Lionginas]

Na mokslas tai yra filosofijos produktas ir dar neaisku ar vienintelis imanomas, pazinti visatai. Na pavyzdzui paimkime cia jau mineta antropini principa. Jo deka galejome numatyti paralelines visatas, dar neatsiradus nei vienai jas leidzianciai fizikos teorijai (kaip pvz, kvantines mechanikos daugelio pasauliu interpretacija ar stringu teorija), taiciau jis neturi nieko bendro su mokslu. Antropiniame principe, mes negalime daryti kazkokio ekperimento ar stebejimo, o savo paties egzistavima laikome kaip rezultata ekperimento, kurio niekada nebegalesime pakartoti. Taciau tai vistiek mums duoda kazkokios validzios informacijos apie pasauli. Taippat jis leidzia mums daryti isvada, kad zmonijos civilizacija neisplis po kosmosa ir negyvens labai ilgai, nes jei taip butu, tai mums gimti tokioje ankstyvoje civilizacijos stadijoje, butu labai maza tikimybe. Taigi galime netgi daryti kazkokias isvadas apie ateiti, nesinaudodami mokslu isviso. Kitaip sakant, mokslas yra tik vienas, neblogai nusisekes is filosofijos produktu, taciau dar ne pats galutinis atsakymas.

Ką būtent tu turi omeny, kai kalbi apie "validžią informaciją", kurią mums duoda filosofija? Kokiais metodais ta informacija validizuojama?


O šiaip, man filosofijos fiasko gamtos tyrimuose akivaizdus. Kol kas filosofai dar nesugalvojo, kaip atsakyti į klausimą, ką reiškia neegzistuoti, arba kodėl yra kažkas, o ne nieko. Man patiko L. Krauss pateiktas pavyzdys: 16 amžiuje Kepleris atsakė į vieną itin svarbų "kodėl" klausimą: kodėl aplink Saulę sukasi 6 planetos? Atsakymas buvo susijęs su kažkokiomis ten Platono figūromis - žodžiu, nesąmonė. Dabar mes jau suprantame, kad pats tas klausimas buvo beprasmis, ir vietoj jo užduodame kitą klausimą: KAIP formavosi Saulės sistema ir jos planetos. Tikėčiau, kad ateityje ir dauguma kitų "kodėl" klausimų pasirodys esantys visiškai beprasmiški, ypač gamtos mokslų srityje. Nes pilnavertiškai atsakyti "kodėl" gali tik tuomet, jei gali atsakyti "kaip".

[fizikanas]

Ką būtent tu turi omeny, kai kalbi apie "validžią informaciją", kurią mums duoda filosofija? Kokiais metodais ta informacija validizuojama?

Turbut tai, kad turedamas sita informacija, kazkokiose konkreciose lazybose turetum pranasuma, pries ta, kuris tos informacijos neturi. Kontra kalusimas, ar manai, kad is to paties antropinio principo sekancios isvados yra nevalidzios arba bevertes?

[fizikanas]

O šiaip, man filosofijos fiasko gamtos tyrimuose akivaizdus.

Na filosofai sugalvojo mokslini metoda, kurio deka zinoma viska ka zinome. Ar tai galima vadinti fiasko?

[Lionginas]

Ką būtent tu turi omeny, kai kalbi apie "validžią informaciją", kurią mums duoda filosofija? Kokiais metodais ta informacija validizuojama?

Turbut tai, kad turedamas sita informacija, kazkokiose konkreciose lazybose turetum pranasuma, pries ta, kuris tos informacijos neturi.

Konkrečiose lažybose visuomet ateina tiesos momentas, kuomet pasimato, kas yra nugalėtojas. Kada ir kokiu būdu tiesios momentas ateina tavo paminėtuose atvejuose?

Kontra kalusimas, ar manai, kad is to paties antropinio principo sekancios isvados yra nevalidzios arba bevertes?

Vertingos - galbūt. Bet tik tuo atveju, jei jas galima validuoti. O validavimui reikalingas mokslas. Taigi, vertę matau tik tuomet, jei teoriją galima sukišti į mokslo mėsmalę. Ar bent jei tai numatoma perspektyvoje.

Na filosofai sugalvojo mokslini metoda, kurio deka zinoma viska ka zinome. Ar tai galima vadinti fiasko?

Filosofai tai gal ir sugalvojo, bet dauguma jų, net ir prisidėjusių prie mokslo atsiradimo, taip ir liko prie savo beprasmiškų klausimų. Tai kaip ir nežinau... Na, iš esmės jie šaunuoliai, sugalvojo gerą daiktą. Bet nemanau, kad patys gerai įvertino jo galimybes.

[fizikanas]

Ką būtent tu turi omeny, kai kalbi apie "validžią informaciją", kurią mums duoda filosofija? Kokiais metodais ta informacija validizuojama?

Turbut tai, kad turedamas sita informacija, kazkokiose konkreciose lazybose turetum pranasuma, pries ta, kuris tos informacijos neturi.

Konkrečiose lažybose visuomet ateina tiesos momentas, kuomet pasimato, kas yra nugalėtojas. Kada ir kokiu būdu tiesios momentas ateina tavo paminėtuose atvejuose?

Su multi visatom - petras sugalvojes antropini principa, galejo lazintis su jonu, pries koki 100 metu, kad kazkada atsiras pripazinta fizikos teorija numatanti paralelines visatas ir jau butu laimejes.
Su zmonijos paplitimu: lazintis petras gali ir dabar, per kiek laiko zmonija isnyks, ir tada jam beliktu kartu su jonu to momento patiems sulaukti, kad suzinoti kas laimejo.

Kontra kalusimas, ar manai, kad is to paties antropinio principo sekancios isvados yra nevalidzios arba bevertes?

Vertingos - galbūt. Bet tik tuo atveju, jei jas galima validuoti. O validavimui reikalingas mokslas. Taigi, vertę matau tik tuomet, jei teoriją galima sukišti į mokslo mėsmalę. Ar bent jei tai numatoma perspektyvoje.

O ka siulai daryti su isprincipo nepatikrinamais dalykais? Pvz visata pleciasi greitejanciai. Yra taskai, kuriu nepasieksi keliaudamas sviesos greiciu, begalo ilga laika. Ar tai reiskia, kad ten nieko nera?

Na filosofai sugalvojo mokslini metoda, kurio deka zinoma viska ka zinome. Ar tai galima vadinti fiasko?

Filosofai tai gal ir sugalvojo, bet dauguma jų, net ir prisidėjusių prie mokslo atsiradimo, taip ir liko prie savo beprasmiškų klausimų. Tai kaip ir nežinau... Na, iš esmės jie šaunuoliai, sugalvojo gerą daiktą. Bet nemanau, kad patys gerai įvertino jo galimybes.

Iskur zinai, kad sededami prie savo beprasmisku klausimu, po 20metu jie nepasiulys kazko, geresnio uz mokslini metoda, kas kitiems pades atrasti dar daugiau ir greiciau nei iki siol?

[Augustas]

Na filosofai sugalvojo mokslini metoda, kurio deka zinoma viska ka zinome. Ar tai galima vadinti fiasko?

Filosofai tai gal ir sugalvojo, bet dauguma jų, net ir prisidėjusių prie mokslo atsiradimo, taip ir liko prie savo beprasmiškų klausimų. Tai kaip ir nežinau... Na, iš esmės jie šaunuoliai, sugalvojo gerą daiktą. Bet nemanau, kad patys gerai įvertino jo galimybes.

Iskur zinai, kad sededami prie savo beprasmisku klausimu, po 20metu jie nepasiulys kazko, geresnio uz mokslini metoda, kas kitiems pades atrasti dar daugiau ir greiciau nei iki siol?

O čia geras klausimas. Prisijungiu prie Fizikano klausimo ir laukiu Liongino atsakymo į šį klausimą.