Čia viskas elementaru: imame kokią metafiziką, imame mokslą, ir žiūrime, kas daugiau pasaulio paaiškino. Va tau ir supaprastinas mokslinis būdas pakartoti eksperimentą, kad gautum tuos pačius rezultatus. Juk čia nėra kažkokia mano labai sudėtinga tezė, reikalaujanti didelių įrodymų. Čia - tiesiog stebėjimų rezultatas. Todėl to iš esmės ir pakanka.fizikanas wrote:Tai visdelto, kaip atrodytu formalus irodymas, to, kad kazka is tiesu paaiskinti gali tik mokslas?
O dar idomiau butu pamatyti mokslini irodyma, sio tavo teiginio, nes is kur ji zinai, jei kazka is tiesu paaiskinti gali tik mokslas?
kas yra mokslas. Ka jis gali ir ko negali
Apie progresą šiose srityse, aš beje, ir nekalbėjau. Be abejo, politikos moksluose, etikoje filosofija nuveikė kur kas daugiau. Bet pasaulio aiškinime toli nepažengė.Pico wrote:Visų pirma aš net negirdėjau tokio reikalvavimo filosofijai progresuoti... Bet net ir tokiu atveju, nuo kokio Sokrato iki socializmo - didelis šiuolis. Ta pati liberali demokratija su žmogaus teisėmis, kurioje šiandieną gyvename, yra filosofinio proto kūrinys. Kaip ir daug nuveikta, ar ne? Čia klysti dvejopai.
Mįslė, bet tikrai ne tokia pati.Pico wrote:Man rodos, kad laikas mokslui yra tokia pati mįsė, kokia ji buvo kad ir graikams.
Prieš tai nurašei filosofiją prie niekų ar tauškalų, tingiu ieškoti to posto. Tai pažanga, kad ir be mokslo kažkieno kito indėlį į pasaulio istoriją pripažįsti. Ir čia dar didelis klausimas, kas svarbiau, nes be tos pačios filosofijos nebūtų buvę ir mokslo. Patys 20 a. pr. mokslininkai rašė, jų žodžiais, filosofinius veikalus, kai aiškinosi, ką rodo ir ką reiškia jų atradimai - Boras, Heizenbergas ir t.t. Čia niekas nesiginčys su tavimi, kad mokslas geriau paaiškina kokį dantų kirmijimą negu atsrologija, bet tu pirmuosuose postuose apie mokslą kalbėjai vos ne kaip apie kokią religiją. Yra ir be to, ką žmonėms veikti.Lionginas wrote:Be abejo, politikos moksluose, etikoje filosofija nuveikė kur kas daugiau. Bet pasaulio aiškinime toli nepažengė.
Mokslą aukštnai dėl jo aiškinamosios galios, ir tu visiškai teisus. Bet etika, moralė, kasdienybė - tai mokslui terra incognita. Ne, nemenkinu mokslo pasiekimų šioje srityje, jų tikrai esama. Bet tai ką rašei - buvo grynas fundamentalizmas.
O kokia tada?Mįslė, bet tikrai ne tokia pati.
- monteverdi
- naujokas
- Posts: 2
- Joined: 2016-10-24 21:37
- Location: Italy, Milan
Kaip tik atradau aukso žodžius lietuvių filosofo: "Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus, su jais tačiau nesusiliedama ir jų neatstodama: VISŲ MOKSLŲ MOTINA NĖRA MOKSLAS". Dėl visų tų įrodymų ir tikslumų buvo sukurtas Logikos mokslas.
Leisiu sau nesutikti su šiuo Sejanaus teiginiu. Žinoma, yra tokių idėjų ir filosofijų, kurias galima pavadinti pasvaigimais. Bet taip pat yra ir gerų filosofinių idėjų, pvz., tas pats utilitarizmas arba tas pats (daugumai šio forumo narių toks mielas) skepticizmas. Įrodykit, kad jos blogos, jei manot kitaip.Sejanus wrote:Filosofija tėra pasvaigimų motina.Vilius wrote:Gal greičiau - filosofija?Sejanus wrote: Čia umm matematika
P.S. O moksle (netgi gamtos moksluose) irgi pilna pasvaigimų (pvz., kažkada, berods, fizikoje buvo tokia sukimo teorija, angl. Torsion fields). Tačiau jie pasvaigimais ir lieka. Lygiai taip pat, kaip ir filosofijoje netikusios idėjos atmetamos.
Kad labai jau abstrakti, atvira interpretacijoms ir ummm filosofiška ši sąlyga. Gerai pasistengus galima parodyti ir kad visų kiaulienos patiekalų motina yra filosofija (ar fizika, ar tapyba). Bandyk kaip nors konkrečiau ir moksliškiau suformuluoti, ką reiškia ta mokslų motina, arba neišeis atsakyti į klausimą.
Čia tuo tarpu objektyvus, bešališkas ir jokiu būdu nekarikatūriškas video apie filosofiją. https://www.youtube.com/watch?v=tl4VD8uvgec
Čia tuo tarpu objektyvus, bešališkas ir jokiu būdu nekarikatūriškas video apie filosofiją. https://www.youtube.com/watch?v=tl4VD8uvgec
Visiškai teisingai, Sejanau. Kiaulienos patiekalų motina yra kulinarijos mokslas, o kulinarijos mokslo, kaip beje ir visų kitų mokslų, motina yra filosofija. Ir nieko čia stengtis, kad įrodytum kiaulienos patiekalų ir filosofijos ryšį, nereikia.Sejanus wrote:Kad labai jau abstrakti, atvira interpretacijoms ir ummm filosofiška ši sąlyga. Gerai pasistengus galima parodyti ir kad visų kiaulienos patiekalų motina yra filosofija (ar fizika, ar tapyba).
Tai reiškia, kad visi dabartinio mokslo taikomi metodai atsirado tik iš filosofijos bei dėka filosofijos (kitaip tariant, gimė iš filosofijos) ir yra priklausomi nuo filosofijos taip, kaip kūdikiško amžiaus vaikas priklauso nuo savo motinos. Ar taip tiksliau, Sejanau?Bandyk kaip nors konkrečiau ir moksliškiau suformuluoti, ką reiškia ta mokslų motina, arba neišeis atsakyti į klausimą.
Šiek tiek tiksliau. Ar tai reikštų, kad dabartinės mokslinių tyrimų įstaigos kiek galėdamos samdo filosofus, idant šie prižiūrėtų tuos vaikus mokslininkus? Ar mažų mažiausiai, bent jau užtikrina, kad mokslinį darbą dirbantys žmonės turėtų filosofinį išsilavinimą?Augustas wrote:Tai reiškia, kad visi dabartinio mokslo taikomi metodai atsirado tik iš filosofijos bei dėka filosofijos (kitaip tariant, gimė iš filosofijos) ir yra priklausomi nuo filosofijos taip, kaip kūdikiško amžiaus vaikas priklauso nuo savo motinos. Ar taip tiksliau, Sejanau?
Aš manau, tuo mokslų motina tenorėta pasakyti, kad kažkada normalaus mokslo dar nebuvo, ir žmonės tiesiog svaičiodavo apie pasaulį (kas vėliau buvo pavadinta filosofija). Kai kurie tų svaičiojimų grynai atsitiktinai paaiškėdavo besą daugmaž teisingi. Dauguma liko svaičiojimais. Natūraliai pirmieji mokslininkai atsirado iš tų pačių žmonių, kurie siekė pažinti pasaulį, t.y. filosofų, kai anie nustojo svaičioti ir pradėjo pamažu imtis kažkokių veiksmų to pasaulio pažinimui.
Taip, būtent taip ir yra. Filosofija (ar bent jau jos atskira šaka, kuri vadinama mokslo filosofija) dėstoma visur, kur tik yra studijuojama kas nors plačiau nei amatai. Net tokioje menų įstaigoje, kaip muzikos akademija, filosofija yra dėstoma.Sejanus wrote:Šiek tiek tiksliau. <...> Ar mažų mažiausiai, bent jau užtikrina, kad mokslinį darbą dirbantys žmonės turėtų filosofinį išsilavinimą?Augustas wrote:Tai reiškia, kad visi dabartinio mokslo taikomi metodai atsirado tik iš filosofijos bei dėka filosofijos (kitaip tariant, gimė iš filosofijos) ir yra priklausomi nuo filosofijos taip, kaip kūdikiško amžiaus vaikas priklauso nuo savo motinos. Ar taip tiksliau, Sejanau?
Beje, Vakaruose tradiciškai mokslininkai turi PhD laipsnį (nors Vikipediją nelabai mėgstu, bet šį kartą leisiu sau duoti nuorodą į ją):
https://en.wikipedia.org/wiki/Doctor_of_Philosophy
Žinoma, Sejanau, kad mūsų Vilių pažįstate geriau nei aš. Tad tikriausiai Jūs atspėjote, ką mūsų Vilius turėjo minty, kai rašė, kad filosofija yra mokslų motina. Tačiau iš tikrųjų su filosofija yra ne taip, kaip parašėte. Filosofai visada siekė, siekia ir sieks pažinti pasaulį, atskirti tikrovę nuo netikrų dalykų. Kitas dalykas, kad jie nagrinėja pačius pažinimo metodus, įskaitant ir tuos, kuriuos mes dabar vadiname moksliniais, ir nustato jų veikimo ribas. Ir dar kitas dalykas, kad filosofija jungia visas mūsų turimas žinias į vieną vieningą pasaulėžiūrinę sistemą. Todėl be filosofijos niekaip neįmanoma apsieiti.Aš manau, tuo mokslų motina tenorėta pasakyti, kad kažkada normalaus mokslo dar nebuvo, ir žmonės tiesiog svaičiodavo apie pasaulį (kas vėliau buvo pavadinta filosofija). Kai kurie tų svaičiojimų grynai atsitiktinai paaiškėdavo besą daugmaž teisingi. Dauguma liko svaičiojimais. Natūraliai pirmieji mokslininkai atsirado iš tų pačių žmonių, kurie siekė pažinti pasaulį, t.y. filosofų, kai anie nustojo svaičioti ir pradėjo pamažu imtis kažkokių veiksmų to pasaulio pažinimui.
Last edited by Augustas on 2016-10-27 18:22, edited 1 time in total.
Koks skirtumas, kaip vadina mokslų daktaro laipsnį vakaruose. Svarbu, kad filosofija su tuo neturi daug bendro - jie tą laipsnį gauna už mokslinę veiklą, ne už filosofinę
Netikiu. Bet net jei taip yra kaip tu sakai, tai nereiškia kad yra kaip aš sakiau - kad priimant į darbą užtikrinamas filosofinis išsilavinimas. Dėsto tai ten daug nesąmonių universitetuose, nuo chiromantijos iki lyčių studijų. Bet realybėje dirba mokslininkai ir moksliniam darbui reikalingas mokslinis išsilavinimas. Nemoksliniam darbui reikalingi kiti įgūdžiai, o filosofija nereikalinga niekam, už tai jie dirba ne pagal specialybę arba mina darbo biržos slenkstį, kaip tas Melo Brukso veikėjas.Augustas wrote: Taip, būtent taip ir yra. Filosofija (ar bent jau jos atskira šaka, kuri vadinama mokslo filosofija) dėstoma visur, kur tik yra studijuojama kas nors plačiau nei amatai.
Beje, mokslinis išsilavinimas apima ir konkrečios mokslo šakos metodologiją, o metodologijos studijos apima ir filosofijos studijas. Chiromantijos ir ideologizuotų studijų (pvz., lyčių studijų) siūlyčiau nepainioti su filosofijos studijomis. Būtent filosofijos studijos ugdo kritinį mąstymą, todėl filosofija ir yra mokslų mokslas arba, jei gražiau pasakius, mokslų motina.Sejanus wrote:Koks skirtumas, kaip vadina mokslų daktaro laipsnį vakaruose. Svarbu, kad filosofija su tuo neturi daug bendro - jie tą laipsnį gauna už mokslinę veiklą, ne už filosofinę
Netikiu. Bet net jei taip yra kaip tu sakai, tai nereiškia kad yra kaip aš sakiau - kad priimant į darbą užtikrinamas filosofinis išsilavinimas. Dėsto tai ten daug nesąmonių universitetuose, nuo chiromantijos iki lyčių studijų. Bet realybėje dirba mokslininkai ir moksliniam darbui reikalingas mokslinis išsilavinimas.Augustas wrote: Taip, būtent taip ir yra. Filosofija (ar bent jau jos atskira šaka, kuri vadinama mokslo filosofija) dėstoma visur, kur tik yra studijuojama kas nors plačiau nei amatai.
Deja, nepažįstu nė vieno filosofo, kuris dirbtų ne pagal specialybę. Bet gal aš per mažai pažįstu filosofų?Nemoksliniam darbui reikalingi kiti įgūdžiai, o filosofija nereikalinga niekam, už tai jie dirba ne pagal specialybę arba mina darbo biržos slenkstį, kaip tas Melo Brukso veikėjas.
Taip, būtent filosofijos studijos ugdo kritinį mąstymą. Nes būtent filosofija (tiksliau sakant, filosofijos išmanymas) mokslininkus saugo nuo tipiškų nesąmonių, tokių, kaip, pvz., išdėstytos šiame tinklalapyje:Sejanus wrote:NeBūtent filosofijos studijos ugdo kritinį mąstymą
http://www.kvantinemagija.lt/
Arba tokių nesąmonių, kaip šioje knygoje:
http://www.knyguklubas.lt/tikejimo+biologija.html
Turbūt Jūs teisus, Sejanau.Ne gal, o garantuotaiDeja, nepažįstu nė vieno filosofo, kuris dirbtų ne pagal specialybę. Bet gal aš per mažai pažįstu filosofų?