"Vieną kartą, seniai seniai, už devynių jūrų marių..."
Taip prasideda beveik kiekviena pasaka. Kas yra pasaka? Tai pasakojimas apie įvykius, kurių niekuomet nebuvo. Pasaka yra melas.
Ar jums neatrodo, kad žmonių sugebėjimas meluoti yra kažkaip susijęs su kūrybiškumu? Jei nesugebėtume meluoti, tai yra, kalbėti netiesos, ar tuomet sugebėtume kurti kažką, ko nėra ir niekuomet nebuvo?
Melas
Viskas atvirkščiai, jei neturėtume fantazijos, t.y. sugebėjimo susigalvot nesamus dalykus, negalėtume ir meluot.
Manau, kad be sugebėjimo meluoti, apgauti ar apsimesti mes neturėtume sugebėjimo kažką kurti. Apsimetinėjimas, apgaulė yra gerokai fundamentalesni dalykai nei kūryba. Tai daro kiekvienas suaugęs, kiekvienas vaikas, kūdikis, ir net dažnas gyvūnas.
Žmogus, kuris nemoka apsimesti, kuris nesupranta kas yra melas, kiekvieną pasaką priimtų už gryną pinigą. Jis nesuprastų pasakos prasmės. Tik žinodamas, kas yra melas, ir pasaką priimdamas kaip visiems žinomą melą, jis supras jos prasmę.
Žmogus, kuris nemoka apsimesti, kuris nesupranta kas yra melas, kiekvieną pasaką priimtų už gryną pinigą. Jis nesuprastų pasakos prasmės. Tik žinodamas, kas yra melas, ir pasaką priimdamas kaip visiems žinomą melą, jis supras jos prasmę.
Įdomus palyginimas tarp žmogaus ir gyvūno. Gyvūnas neapsimetinėja, jis prisitaiko (jei tu čia turėjai tokius melo pavyzdžius kaip 'apsimesti mirusiu' ar spalvos pakeitimas artėjant priešui). Žmogaus sugebėjimas meluoti neracionaliai, t.y. nesiekiant iš to jokios naudos, yra tik žmogaus sugebėjimas. Tik žmogaus protas gali apgauti patį save, sukuriant iliuziją. O klausimas kas iš ko atsirado ar melas iš sugebėjimo kurti nesamus dalykus ar atvirkščiai, man primena klausimą apie višta ir kiaušinį... Man atrodo, kad tai tie patys du dalykai tik skirtingais žodžiais pavadinti ir skirtingomis aplinkybėmis vartojami skirtingai.
O kas tai yra apsimetinėjimas? Apsimetama tuomet, kai norima, kad kažkas susidarytų klaidingą nuomonę apie realybę. Taigi tai taip pat melas. Instinktyvus ar ne - jau kitas klausimas.Jakar wrote:Įdomus palyginimas tarp žmogaus ir gyvūno. Gyvūnas neapsimetinėja, jis prisitaiko (jei tu čia turėjai tokius melo pavyzdžius kaip 'apsimesti mirusiu' ar spalvos pakeitimas artėjant priešui).
O panašumų tarp žmonių ir gyvūnų yra daug. Viena iš apsimetinėjimo formų - flirtas. Tai bandymas parodyti patelei ar patinui, kad esi jam/jai tinkamas partneris. Tai daro ir žmonės, ir gyvūnai
Na, pavyzdžiui pasaka. Aš nemanau kad jos pagalba žmogus apgauna pats save. Pasaka - tai tas pats melas, tik yra iš anksto žinoma, kad tai yra melas.Žmogaus sugebėjimas meluoti neracionaliai, t.y. nesiekiant iš to jokios naudos, yra tik žmogaus sugebėjimas. Tik žmogaus protas gali apgauti patį save, sukuriant iliuziją.
Na, aš nemanau kad jie atsirado vienas iš kito - daug kas galėjo įtakoti kūribingumo atsiradimą. Tačiau manau, kad be sugebėjimo meluoti ir apgauti tai nebūtų atsitikę.O klausimas kas iš ko atsirado ar melas iš sugebėjimo kurti nesamus dalykus ar atvirkščiai, man primena klausimą apie višta ir kiaušinį... Man atrodo, kad tai tie patys du dalykai tik skirtingais žodžiais pavadinti ir skirtingomis aplinkybėmis vartojami skirtingai.
Be jokių abejonių, jeigu tu pasakodamas pasaką akcentuosi, kad tai tėra pasaka, tikinčių tuo neatsiras. Bet jei to nepasakysi? Apskritai pasaka labai subjektyvi sąvoka, tai yra dalis žmonių kultūros ir kažkada tai nebuvo pasakos, o istorijos ar legendos. Šiuolaikinėje kultūroje irgi yra pasakų kuriomis tikima, nso&stuff. Ir dar priklauso nuo žmogaus kuriam pasaka yra pasakojama, pvz. vaikas nemokėdamas skirti realybės nuo įsivaizdavimų, būtų patikėjęs Vajėzaus istorija apie Vilniaus Pergalės saldainius... Ir moralą įsimintų visam gyvenimuiNa, pavyzdžiui pasaka. Aš nemanau kad jos pagalba žmogus apgauna pats save. Pasaka - tai tas pats melas, tik yra iš anksto žinoma, kad tai yra melas.
Nemanau, kad pasaką galima pavadinti melu, jei visi žino, kad pasaka yra fantazija. t.y. tuo nesiekiama nieko suklaidinti, jei tau pasako, kad seksiu pasaką, juk nepuoli po to ginčytis su žmogumi dėl faktų tikrumo.
Sunkiausias melas būna tada kai susidarai klaidingą tiesą pats sau ir dar sugebi tuo save įtikinti.
O kuo skiriasi sugebėjimas meluoti ir apgauti nuo sugebėjimo fantazuoti?Tačiau manau, kad be sugebėjimo meluoti ir apgauti tai nebūtų atsitikę.
Jeigu reiktų rasti tarp jų skirtumus tada būčiau linkęs sutikti su Nomad nuomone, kad iš fantazijos atsiranda melas. Vistik norėdamas meluoti, turėtum kažkokiu būdu savo fantaziją perteikti. Tokiu atveju, turi iš pradžių sugalvoti (fantazuoti) melą ir tik po to jį pateikti kaip melą.
Taigi trumpai tavo nuomonė būtų tokia: melas - tai fantazija, pateikta kaip teisybė.
Pagalvosiu apie tai. Kažkodėl man atrodo, kad būtent gebėjimas meluoti/apgauti/apsimesti yra fantazijos ir kūribingumo priežastis. Gyvūnai tai irgi moka, tačiau jiems nereikia fantazijos kad apgauti <- manau, šis faktas gali būti svarbus.
Pagalvosiu apie tai. Kažkodėl man atrodo, kad būtent gebėjimas meluoti/apgauti/apsimesti yra fantazijos ir kūribingumo priežastis. Gyvūnai tai irgi moka, tačiau jiems nereikia fantazijos kad apgauti <- manau, šis faktas gali būti svarbus.
Bent jau pasakyk kodėl tau taip atrodoKažkodėl man atrodo, kad būtent gebėjimas meluoti/apgauti/apsimesti yra fantazijos ir kūribingumo priežastis.
Nes, kaip jau minėjau, IMHO pirma reik sufantazuot, o tada tas fantazijas jau galima pateikinėt kaip teisybę. Taigi, gebėjimas fantazuot yra gebėjimo meluot priežastis, o ne atvirkščiai.
tai pagal Nomada, jei ash nemoku fantazuoti, tai negalesiu meluoti (ar ishvis net nebus noro meluoti?)... manau, kad ir visishkai neturintis fantazijos zhmogus gali meluoti, t.y. nesakyti tiesos:
Pvz:
ash paklausiu:
Nomadai, turi broli?
tai ka Nomadai, dabar jei tu neturesi fantazijos, tai negalesi man pasakyti NE... ash manau kad jei nenoretum sakyti, kad turi broli, tai ir sakytum NE, nesvarbu ar tu tai fantazuoji, ar tik slepi teisybe, o tam fantazijos nereikia IMHO
Pvz:
ash paklausiu:
Nomadai, turi broli?
tai ka Nomadai, dabar jei tu neturesi fantazijos, tai negalesi man pasakyti NE... ash manau kad jei nenoretum sakyti, kad turi broli, tai ir sakytum NE, nesvarbu ar tu tai fantazuoji, ar tik slepi teisybe, o tam fantazijos nereikia IMHO
tai ka Nomadai, dabar jei tu neturesi fantazijos, tai negalesi man pasakyti NE... ash manau kad jei nenoretum sakyti, kad turi broli, tai ir sakytum NE, nesvarbu ar tu tai fantazuoji, ar tik slepi teisybe, o tam fantazijos nereikia IMHO
Sakydamas "ne" aš situaciją, kurios nėra, pateiksiu už situaciją, kuri yra. Jei nemokėčiau sugalvot situacijų, kurių nėra, negalėčiau jų ir pasakyt. Mokėjimas fantazuot dar nereiškia mokėjimo meluot, tačiau be mokėjimo fantazuot joks melas neįmanomas.
Kaip tai neįmanomas? Kas tavo nuomone yra mimikrija?Nomad wrote:Mokėjimas fantazuot dar nereiškia mokėjimo meluot, tačiau be mokėjimo fantazuot joks melas neįmanomas.
Be to, meluoti gali ir nefantazuodamas. Jei aš tavęs paprašysiu pameluoti kitam žmogui, tiksliai nurodysiu ką sakyti, tu puikiai suprasi kad tai yra melas. Jokios fantazijos.
Last edited by Meduolis on 2004-08-25 14:26, edited 1 time in total.
Nežinau Kas?
Kas?Taip, tu negali nusakyti situacijos, kurios neįsivaizduoji arba nepatiri savo pojūčiais. Norėdamas meluoti turi nusakyti situaciją, kurios savo pojūčiais nepatiri (priešingu atveju tai nebūtų melas). Vadinasi, turi tą situaciją įsivaizduoti.Mashmud wrote:o tau butina isivaizduoti, ta situacija, kurios nera, kad pasakytum ne? tai gal tada, kaip svetimas pastebejo, reikia fantazijos, kad moketum kalbeti?
tai jei ash sakau, kad ash tikiu i dieva, reishkia ash isivaizduoju, kad tikiu i dieva? kazhkoks apsurdas... kam man reikia isivaizduoti kad ash tikiu i dieva, jei ash tiksliai zhinau, kad ash netikiu. O kad ash pasakychiau, kad tikiu, to isivaizduoti man tikrai nereikia... ( o beje ash tikrai negaliu isivaizduoti saves tikinchio i DievaRB wrote: Taip, tu negali nusakyti situacijos, kurios neįsivaizduoji arba nepatiri savo pojūčiais. Norėdamas meluoti turi nusakyti situaciją, kurios savo pojūčiais nepatiri (priešingu atveju tai nebūtų melas). Vadinasi, turi tą situaciją įsivaizduoti.
)Taip, tam, kad galėtum sumeluoti, tu turi pajėgti įsivaizduoti, kad tu tiki į dievą. Jei to nepajėgtum, atsakytum tiesą.Mashmud wrote:tai jei ash sakau, kad ash tikiu i dieva, reishkia ash isivaizduoju, kad tikiu i dieva? kazhkoks apsurdas... kam man reikia isivaizduoti kad ash tikiu i dieva, jei ash tiksliai zhinau, kad ash netikiu. O kad ash pasakychiau, kad tikiu, to isivaizduoti man tikrai nereikia... ( o beje ash tikrai negaliu isivaizduoti saves tikinchio i Dieva