Keliones laiku

Kuklūs bandymai atsakyti į amžinus klausimus laikiname pasaulyje.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-07-25 19:23

Snukis wrote:Tokiu atveju empyriskai mes negaletume pagristi net savo paciu egzistavimo. Mazdaug tai nagrineta kitoje temoje, berods - "Visatos bamba esu as" ar pn. Esme - viskas egzistuoja tol kol esu "as"; visata atsirado tik tada kai atsiradau "as" ir isnyks kai isnyksiu "as".
Nesupratau ką norėjai tuo pasakyti. Kokiu dar kitokiu būdu išskyrus empirinį patyrimą gali nustatyti, kad aš ir tu egzistuojam?
Snukis wrote:Jei turime "absoliutu nieka" tai niekas netrukdo atsirasti kazkam, bet atsiradimas to kazko jau reiskia salyga, kad "absoliutaus nieko" jau nebera, o yra "kazkas". Tas "kazkas" yra priezastis ir ivykis nurodantis, kad laikas pajudejo - nuo absoliutaus nieko iki kazko.
O aš sakau, kad šie tavo samprotavimai pagrįsti sąvokomis, kurios susiformavo pasaulyje, kuriame "absoliutus niekas" neegzistuoja. Jei žmonės būtų nuoseklūs empirikai ir iš vis nebūtų įsivedę "absoliutaus nieko" sąvokos, ką tuomet jiems papasakotum?
Snukis wrote:Toliau del sios priezasties viskas vystosi nuosekliai sudetingejant - atsirandant naujoms priezastims, kurios salygoja nauju taisykliu atsiradima, ir pasekmems, kurios yra jau sudetingesnes priezastys dar sudetingesnems pasekmems. Tai, kad dabar stebime nuolat sudetingejancius procesus, rodo, kad viskas turejo kazkada atsirasti is visiskai nesudetingos priezasties.
Sudėtingumas yra subjektyvi sąvoka ir priklauso nuo pasirinktų sudėtingumo kriterijų. Todėl siūlau neskubėti su išvadomis. Galų gale, Big Bang'as gali būti sudėtingumo minimumas, bet tai automatiškai nereiškia, kad tai yra sudėtingėjimo atsiradimas.
Snukis wrote:... as nuolat kartoju, jog laikui apibrezti mes neisvengsime jo paties. Gausis kazkokia tautologija: "Laikas yra laikas"
Lygiai taip pat, apibrėžinėjant laiką, nepavyks išvengti ir erdvės su materija.
Snukis wrote:
Svetimas wrote:...Gal Visata yra erdvėlaikis, kurio vieni funkciniai saryšiai atitinkantys gamtinius reiškinius mūsų suvokiamame pasaulyje, kitiems funkciniams sąryšiams - žmonėms, atrodo kaip laike judantys dariniai. Tuomet tokiam modeliui jokių atsiradimo sąvokų gali iš vis neprireikti.
Tuomet tie - "kiti funkciniai sarysiai - zmones" net neturetu suvokti saves ir kitu funkciniu sarysiu, nes tai butu skaiciaus X pretenzijos i individualuma visoje begalineje realiuju skaiciu aibeje.
Kodėl? Gal kokiom sielom pradėjai tikėti? Kas man draudžia tave aprašyti kaip tam tikrą materijos sankaupą, veikiančią pagal fizikos dėsnius? Manau nenusižengsiu labiau, nei išgalvodamas "absoliutų nieką", kurio nesu nepajėgus pažinti.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-25 20:05

Svetimas wrote:
Snukis wrote:Tokiu atveju empyriskai mes negaletume pagristi net savo paciu egzistavimo. Mazdaug tai nagrineta kitoje temoje, berods - "Visatos bamba esu as" ar pn. Esme - viskas egzistuoja tol kol esu "as"; visata atsirado tik tada kai atsiradau "as" ir isnyks kai isnyksiu "as".
Nesupratau ką norėjai tuo pasakyti. Kokiu dar kitokiu būdu išskyrus empirinį patyrimą gali nustatyti, kad aš ir tu egzistuojam?
Ten buvo paminetas konkretus atvejis, tai tuo atveju ir negaletume nustatyti emyriskai - reiskiasi - niekaip.
Svetimas wrote:
Snukis wrote:Jei turime "absoliutu nieka" tai niekas netrukdo atsirasti kazkam, bet atsiradimas to kazko jau reiskia salyga, kad "absoliutaus nieko" jau nebera, o yra "kazkas". Tas "kazkas" yra priezastis ir ivykis nurodantis, kad laikas pajudejo - nuo absoliutaus nieko iki kazko.
O aš sakau, kad šie tavo samprotavimai pagrįsti sąvokomis, kurios susiformavo pasaulyje, kuriame "absoliutus niekas" neegzistuoja. Jei žmonės būtų nuoseklūs empirikai ir iš vis nebūtų įsivedę "absoliutaus nieko" sąvokos, ką tuomet jiems papasakotum?
Nuoseklus empyrikai? Nuoseklus empyrikas, stebedamas sudetingejanti pasauli, kaip tik tures ivesti "absoliutaus nieko" savoka, nes nuoseklumas reikalaus kazko, kas yra minimaliausiai sudetinga arba - maksimaliai/absoliuciai nesudetinga. Tuo nesudetingumu ir pasizymi absoliutus niekas, nes jokios taisykles/apribojimai/apibrezimai jam negalioja - paprasta kaip niekas :)
Svetimas wrote:
Snukis wrote:Toliau del sios priezasties viskas vystosi nuosekliai sudetingejant - atsirandant naujoms priezastims, kurios salygoja nauju taisykliu atsiradima, ir pasekmems, kurios yra jau sudetingesnes priezastys dar sudetingesnems pasekmems. Tai, kad dabar stebime nuolat sudetingejancius procesus, rodo, kad viskas turejo kazkada atsirasti is visiskai nesudetingos priezasties.
Sudėtingumas yra subjektyvi sąvoka ir priklauso nuo pasirinktų sudėtingumo kriterijų. Todėl siūlau neskubėti su išvadomis. Galų gale, Big Bang'as gali būti sudėtingumo minimumas, bet tai automatiškai nereiškia, kad tai yra sudėtingėjimo atsiradimas.
Na va - tu pasirinkai nesudetingumo kriteriju - BigBang'a, o as sakau, kad jam jau reikejo tam tikru taisykliu/desniu, kurie ji daro sudetingu.
Svetimas wrote:
Snukis wrote:... as nuolat kartoju, jog laikui apibrezti mes neisvengsime jo paties. Gausis kazkokia tautologija: "Laikas yra laikas"
Lygiai taip pat, apibrėžinėjant laiką, nepavyks išvengti ir erdvės su materija.
Taip, bet apibreziant erdve ir materija, laikas figuruos tik kaip tu dalyku egzistencijos aspektas (patiko man sis zodis :)) tuo tarpu apie laika negali sakyti - "egzistuoja laikas", nes butu sviestas sviestuotas.
Svetimas wrote:
Snukis wrote:
Svetimas wrote:...Gal Visata yra erdvėlaikis, kurio vieni funkciniai saryšiai atitinkantys gamtinius reiškinius mūsų suvokiamame pasaulyje, kitiems funkciniams sąryšiams - žmonėms, atrodo kaip laike judantys dariniai. Tuomet tokiam modeliui jokių atsiradimo sąvokų gali iš vis neprireikti.
Tuomet tie - "kiti funkciniai sarysiai - zmones" net neturetu suvokti saves ir kitu funkciniu sarysiu, nes tai butu skaiciaus X pretenzijos i individualuma visoje begalineje realiuju skaiciu aibeje.
Kodėl? Gal kokiom sielom pradėjai tikėti? Kas man draudžia tave aprašyti kaip tam tikrą materijos sankaupą, veikiančią pagal fizikos dėsnius? Manau nenusižengsiu labiau, nei išgalvodamas "absoliutų nieką", kurio nesu nepajėgus pažinti.
Taigi atsakiau. Gautusi niekuo nepagristas su(-si)reiksminimas vienu funkciniu sarysiu kitu funkciniu sarysiu atzvilgiu, jeigu tik tiems - susireiksminusiems funkciniams sarysiams - zmonems kiti funkciniai sarysiai atrodo kaip judantys laike dariniai. Aiskiau kalbant, kaip daugelis dalyku apibreziama vadoveliuose: "... yra objektyvus ir nepriklauso nuo musu..." - laikas butu objektyvus objektas viskam, ne tik zmonems.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-07-25 20:37

Snukis wrote:
Svetimas wrote:Nesupratau ką norėjai tuo pasakyti. Kokiu dar kitokiu būdu išskyrus empirinį patyrimą gali nustatyti, kad aš ir tu egzistuojam?
Ten buvo paminetas konkretus atvejis, tai tuo atveju ir negaletume nustatyti emyriskai - reiskiasi - niekaip.
O kodėl tu pats manai, kad iš tikro egzistuoji? Teoriškai išmąstei? Tuomet labai keista. :oops:
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-07-25 23:29

Snukis wrote:Nu kad daugiau tu tokio objekto, kuris iskart juda sviesos greiciu ("sviesos pagreitis" butu begalinis) nerasi, todel tavo isvedziojimai logiski remiantis klaidinga prielaida apie kvanta kaip dalele, kitiems objektams - netinkami.
O prie ko čia greitis, pagretis, dar kas nors?
Neišsisukinėk. Tarkime, atsiradęs objektas yra nejudantis, whatever. Tai kaip ten su objekto atsiradimu? Kada jis atsiranda - savo atsiradimo momentu ar vėliau (nekartosiu to, ką rašiau, pats pasižiūrėk. Greitis ten nefigūruoja, jis absoliučiai nesvarbus ir nieko nekeičia)? :D
User avatar
Anapilis
pradedantis
Posts: 174
Joined: 2005-07-10 19:07
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-26 16:26

Laba diena, daug pridiskutavot apie visatos atsiradima. Taigi klausimelis: imant BIG BANG hipoteze, jei buvo singuliarumo taskas tai kokiu pagrindu galime teigti kad nebuvo erdves(nebutinai tokios kokia mes ja suprantam)?
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-26 21:59

Anapilis wrote:Laba diena, daug pridiskutavot apie visatos atsiradima. Taigi klausimelis: imant BIG BANG hipoteze, jei buvo singuliarumo taskas tai kokiu pagrindu galime teigti kad nebuvo erdves(nebutinai tokios kokia mes ja suprantam)?
Cia jau buvo apie tai diskutuota kitoje temoje, bet trumpai...
Viskas atsiremia i visatos ribotuma - jei ji apribota/apibrezta, tai galima teigti, kad erdve ir yra tas singuliarumo taskas - viskas vyksta jame, tik "is vidaus ziurint" mes matome pletimasi. Jei visata neribota, tai tas neribotumas pasizymi tuo, kad erdve neribota ir pletimasis priklausys nuo to kiek materijos yra musu visatoje.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-26 22:19

RB wrote:
Snukis wrote:Nu kad daugiau tu tokio objekto, kuris iskart juda sviesos greiciu ("sviesos pagreitis" butu begalinis) nerasi, todel tavo isvedziojimai logiski remiantis klaidinga prielaida apie kvanta kaip dalele, kitiems objektams - netinkami.

O prie ko čia greitis, pagretis, dar kas nors?
Neišsisukinėk. Tarkime, atsiradęs objektas yra nejudantis, whatever. Tai kaip ten su objekto atsiradimu? Kada jis atsiranda - savo atsiradimo momentu ar vėliau (nekartosiu to, ką rašiau, pats pasižiūrėk. Greitis ten nefigūruoja, jis absoliučiai nesvarbus ir nieko nekeičia)?
OK paimkime ir paziurekime:
RB wrote:...Paimkime pavyzdį – bet kokios dalelės atsiradimą (gama kvanto išspinduliavimą skylant branduoliui ar dalelės atsiradimą kvantinės fliuktuacijos metu).
Sie abu pamineti kvantiniai daleliu atsiradimo budai ir reiskia judejima. Apskritai kvantineje mechanikoje is termodinamikos "atejo" tai, kad daleles visiskai negali buti nejudrios, bet zzr. toliau...
RB wrote: Taigi, dalelė atsiranda kažkokiu t0. Kai t=t0, dalelės egzistavimo laikas=0. Taigi, pagal tavo teiginius dalelė dar neegzistuoja. Kadangi ji dar neegzistuoja, jos egzistavimo laikas dar „neina“. Kadangi dalelės egzistavimo laikas dar „neina“, tai dalelės dar nėra.
Cia biski painioji atskaitos pradzia su trukme - panasiai kaip koordinate su ilgiu. Del sio painiojimosi pas tave visiskai logiskai gaunasi nesamone - priestaravimas pradiniam teiginiui:
RB wrote: Taigi, dalelė atsiranda laiko momentu t0+e, e>0. Taigi dalelės atsiradimo momentu t0+e dalelės egzistavimo laikas=e. Bet kadangi dalelė atsirado tik šiuo momentu, tai jos egzistavimo laikas=0. Tačiau kadangi e>0 turime prieštaravimą: e=0 ir e>0. q.e.d. Teiginys, kad objektas neegzistuoja, kol jo egzistavimo laikas = 0 prieštarauja pats sau.
Atsiradimo momentas t0 nera egzistavimo trukme, o daleles egzistavimo trukme e visada>0. Kitaip kalbant - atsiradimas, tai procesas, kuris kazkiek trunka, nera=0. Jeigu ta trukme butu=0, tai reikstu, kad buvo sunaudota begalybe energijos atsiradimui. Vinas dalykas, kai is "absoliutaus nieko" atsiranda kazkas - tam niekas netrukdo, bet musu visatoje daleliu atsiradimai ir isnykimai "reguliuojami daugybes taisykliu. Viena is ju - nera begalybes energijos bei negali jos atsirasti - niekas negali atsirasti ir isnykti per laiko tarpa=0.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-26 23:15

Dar siek tiek...
RB wrote:...Paimkime pavyzdį – bet kokios dalelės atsiradimą (gama kvanto išspinduliavimą skylant branduoliui ar dalelės atsiradimą kvantinės fliuktuacijos metu).
Gama kvantas nera dalele, o - kvazidalele. Kvantas - energijos porcija isspinduliuojama is turimos atome energijos - atimam porcija energijos is atomo, reiskiasi jos egzistavimo laikas nera lygus 0, ta porcija jau kuri laika egzistuoja.
Kitu atveju - tikru daleliu atsiradimas kvantiniu reiskiniu atveju (materializacija) irgi neprasideda visiskai nuo nulio. Jungimasis keliu kvantu (energijos porciju) ir sudarymas kazkokio apibrezto objekto, kuri galime tikrai vadinti dalele, uztrunka ne 0 lygu laikotarpi. Tuo budu vienu laiko momentu turime kelias energijos porcijas, o kitu momentu - dalele.
User avatar
Anapilis
pradedantis
Posts: 174
Joined: 2005-07-10 19:07
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-26 23:37

Snukis wrote:
Anapilis wrote:Laba diena, daug pridiskutavot apie visatos atsiradima. Taigi klausimelis: imant BIG BANG hipoteze, jei buvo singuliarumo taskas tai kokiu pagrindu galime teigti kad nebuvo erdves(nebutinai tokios kokia mes ja suprantam)?
Cia jau buvo apie tai diskutuota kitoje temoje, bet trumpai...
Viskas atsiremia i visatos ribotuma - jei ji apribota/apibrezta, tai galima teigti, kad erdve ir yra tas singuliarumo taskas - viskas vyksta jame, tik "is vidaus ziurint" mes matome pletimasi. Jei visata neribota, tai tas neribotumas pasizymi tuo, kad erdve neribota ir pletimasis priklausys nuo to kiek materijos yra musu visatoje.
O dabar ziurim ka turim. Pirmu atveju turetu dabartinis poziuris i visata subyreti nes jei visata ribota ir pleciasi paciam singuliarumo taske reiskia turi buti ir kazkas uz tu "ribu"(t.y. visata nera kazkoks unikumas), taigi iseina kad musu visata tera dalis kazko... ty visata daugiau nei mes dabar teigiam tuo atveju neisvengiamai turejo buti ir laikas ir erdve jau pries visatos atsiradima. Jei "neribota" tai nera jokiu kliuciu begaliniam pletimuisi, o jei pletimasis priklausys nuo materijos kiekio tai tik irodytu riibotuma(siuo atveju riba pati materija). Pataisykit kur klydau :search:
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-07-27 12:37

Sveikas, Anapili.
Paanalizuok prieštaringas savo pasisakymo vietas:
Visata ribota. Erdvė ribota. Už Visatos yra kažkas. Visata neribota, bet plečiasi.
Kokiu pagrindu tu kalbi apie kažkokią ribą?

Manau, čia klasikinis erdvės supratimas kiša koją. Nuolatos kartojamas ir daugeliui žmonių į kraują įaugęs erdvės kaip tuštumos suvokimas (atseit materija juda kažkokioje tuštumoje-Euklidinėje erdvėje) yra neteisingas. Empiriškai tuštumos nėra, nes praktiškai niekam nėra pavyke rasti vietos, kur nieko nebūtų: nei materijos, nei fizikinių laukų.

Tiek erdvė, tiek mūsų suvokiama objektų tarpusavio padėtis yra įspūdis kurį mums, žmonėms, kaip materialiems dariniams, palieka tam tikru būdų sąveikaudama materija. Pavyzdžiui, matomą vaizdą suformuoja fotonai paveikę tinklainę ir t.t. Esmė tame, kad žmonės dėl specifinių savo mąstymo įpatumų erdvę, laiką, materiją ir pan. įvardija kaip atskirus realybės reiškimosi aspektus ir remdamiesi šiomis sąvokomis bando viską aiškinti, grįsti ir interpretuoti. Taigi kol iki galo nesuprasime ką šios sąvokos reiškia ir kaip rišasi tarpusavyje, nieko nesuprasime ir daug sudėtingesniuose dalykuose.

Dabar dėl to singuliaraus taško. Manau, kad ši sąvoka atsirado iš kvantinio neapibrėžtumo principo analogijos ir tiesiog atspindi teorinę situaciją, kai visa materija yra supertankioje (Plankinių atstumų) būsenoje. Kitaip sakant, tai tiesiog reiškia, jog pagal dabartinį mokslinį supratimą visa materija būtų bet kokio fizikinio (kvantinio ir t.t.) neapibrėžtumo būsenoje. Tuomet pasakymas - "Visata atsirado iš singuliariojo taško" - tereiškia, jog dabartinė Visata išsirutuliojo iš tokios neapibrėžtumo būsenos.
User avatar
Anapilis
pradedantis
Posts: 174
Joined: 2005-07-10 19:07
Location: Kaunas
Contact:

2005-07-27 14:02

Apie ribas pradejau sneket ne as, as tik norejau pasakyt kad jeigu visata apribota tada tai ka mes suvokiam kaip visata tera tik dalis visatos. Na o apie tustuma is vis nebuvo niekuo uzsiminta todel manau kad Euklidine erdve cia ne prie ko.
Manau fundamentaliai ziurint visata butu galima apibrezti kaip kazkoki energijos kieki, o visus procesais vykstanys joje yra tiesiog energijos formu kitimas(iskaitant materija ir erdve).
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-07-27 14:56

Snukis wrote:Cia biski painioji atskaitos pradzia su trukme - panasiai kaip koordinate su ilgiu. Del sio painiojimosi pas tave visiskai logiskai gaunasi nesamone - priestaravimas pradiniam teiginiui:
Nieko aš nepainioju.
Tarkime, kad dalelė atsirado laiko momentu t0. Taigi, kokia yra jos gyvavimo trukmė laiko momentu t = t0?
a) Jei jos gyvavimo trukmė = 0, tai gauname, kad dalelė savo atsiradimo momentu dar neegzistuoja. Taip?
b) Jei jos gyvavimo trukmė > 0, tai gauname, kad dalelė egzistavo dar prieš savo atsiradimą.
Taigi, kurį variantą renkiesi?
Snukis wrote:Atsiradimo momentas t0 nera egzistavimo trukme, o daleles egzistavimo trukme e visada>0. Kitaip kalbant - atsiradimas, tai procesas, kuris kazkiek trunka, nera=0. Jeigu ta trukme butu=0, tai reikstu, kad buvo sunaudota begalybe energijos atsiradimui.
Kodėl? Kaip energijos kiekis įtakoja atsiradimo trukmę? Ar fotono išspinduliavimas užtrunką kažkokį laiko tarpą (čia klausimas, aš pats to nežinau)? Bet kuriuo atveju, turi būti kažkoks momentas t0, toks kad dalelė neegzistuotu bet kuriuo t = t0 - e ir egzistuotu bet kuriuo t = t0 + e. Taigi, šitą t0 ir galime laikyti atsiradimo momentu.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-07-28 09:45

Anapilis wrote:Apie ribas pradejau sneket ne as, as tik norejau pasakyt kad jeigu visata apribota tada tai ka mes suvokiam kaip visata tera tik dalis visatos. Na o apie tustuma is vis nebuvo niekuo uzsiminta todel manau kad Euklidine erdve cia ne prie ko.
Aišku. Tada atsiprašau, kad galbūt ne taip Tave supratau. Kažkaip man keistai susikombinavo Tavo ir Snukio postai. :wink:
Anapilis wrote:Manau fundamentaliai ziurint visata butu galima apibrezti kaip kazkoki energijos kieki, o visus procesais vykstanys joje yra tiesiog energijos formu kitimas(iskaitant materija ir erdve).
Jei teisingai Tave supratau - materija ir erdvė yra energijos formos? Kodėl taip manai?
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-01 13:03

RB wrote:
Snukis wrote:Cia biski painioji atskaitos pradzia su trukme - panasiai kaip koordinate su ilgiu. Del sio painiojimosi pas tave visiskai logiskai gaunasi nesamone - priestaravimas pradiniam teiginiui:
Nieko aš nepainioju.
Tarkime, kad dalelė atsirado laiko momentu t0. Taigi, kokia yra jos gyvavimo trukmė laiko momentu t = t0?
a) Jei jos gyvavimo trukmė = 0, tai gauname, kad dalelė savo atsiradimo momentu dar neegzistuoja. Taip?
b) Jei jos gyvavimo trukmė > 0, tai gauname, kad dalelė egzistavo dar prieš savo atsiradimą.
Taigi, kurį variantą renkiesi?
Cia vel painioji trukme su atskaitos pradzia.
Atsiradimo momentas (atskaitos pradzia) nera trukme, todel ir galima butu sakyti, kad atsiradimo momentu dalele dar neegzistuoja, nes jos egzistavimo trukme dar lygi nuliui. Cia kaip ir pradedant vaikscioti - kol nezengei nei vieno zingsnio - nevaikstai, bet viskas prasideda nuo nulio (pirmo zingsnio) - pradedi judeti (dar nezengei zingsnio, bet pakelei koja zingsniui) ir jau judi (kazkiek nuzengei). Pradejus judeti tavo vaiksciojimo trukme lygi nuliui, nes tu dar nieko nenuejai.
RB wrote:
Snukis wrote:Atsiradimo momentas t0 nera egzistavimo trukme, o daleles egzistavimo trukme e visada>0. Kitaip kalbant - atsiradimas, tai procesas, kuris kazkiek trunka, nera=0. Jeigu ta trukme butu=0, tai reikstu, kad buvo sunaudota begalybe energijos atsiradimui.
Kodėl? Kaip energijos kiekis įtakoja atsiradimo trukmę? Ar fotono išspinduliavimas užtrunką kažkokį laiko tarpą (čia klausimas, aš pats to nežinau)?
Vat kaip tik del to tavo paskutinio klausimo - jei fotonas butu dalele, tai jam reiketu energijos per tam tikra laiko vieneta, kad pasiektu sviesos greiti iskart po atsiradimo. Tada jei laiko tarpas yra =0 (fotono isspinduliavimas neuzima jokio laiko tarpo), tai padaline is nulio gauname begalybe (neapibreztuma). Cia jau neesme - koki greiti turi pasiekti nuo atsiradio momento dalele (visos daleles juda visomis salygomis), esme - per laikotarpi=0. Tada seka dalyba is nulio ir...
RB wrote:Bet kuriuo atveju, turi būti kažkoks momentas t0, toks kad dalelė neegzistuotu bet kuriuo t = t0 - e ir egzistuotu bet kuriuo t = t0 + e. Taigi, šitą t0 ir galime laikyti atsiradimo momentu.
Tai nepriestarauja mano auksiau pateiktam palyginimui su vaiksciojimu - pradejai vaikscioti - nereiskai, kad jau kazkiek nuejai.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-01 13:09

Anapilis wrote:Apie ribas pradejau sneket ne as, as tik norejau pasakyt kad jeigu visata apribota tada tai ka mes suvokiam kaip visata tera tik dalis visatos. Na o apie tustuma is vis nebuvo niekuo uzsiminta todel manau kad Euklidine erdve cia ne prie ko.
Nu nevisai - "ne prie ko": Jei visata (singuliarumo taskas) ribota, o toje visatoje Euklidine erdve, tai...
Sutinku su svetimu, kad daug kam norisi "pratesti" ta Euklidine erdve uz singuliarumo tasko ribu ir, tuo atveju, gautusi "erdve erdveje - visata dalis visatos"
Anapilis wrote: Manau fundamentaliai ziurint visata butu galima apibrezti kaip kazkoki energijos kieki, o visus procesais vykstanys joje yra tiesiog energijos formu kitimas(iskaitant materija ir erdve).
Konkreciau biski apie erdve...
Manai, kad erdve yra energijos kazkoks pasireiskimas?
Galimas dalykas... :roll:
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2005-08-01 21:37

Snukis wrote:Nuoseklus empyrikas, stebedamas sudetingejanti pasauli, kaip tik tures ivesti "absoliutaus nieko" savoka, nes nuoseklumas reikalaus kazko, kas yra minimaliausiai sudetinga arba - maksimaliai/absoliuciai nesudetinga. Tuo nesudetingumu ir pasizymi absoliutus niekas, nes jokios taisykles/apribojimai/apibrezimai jam negalioja - paprasta kaip niekas :)
Sudėtingumas yra sąlyginis dalykas. O "absoliutaus nieko" savybių tu negali žinoti, nes niekada jo nepatyrei. Visi išvedžiojimai apie jį tėra tavo vaizduotės vaisius.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-08-01 21:57

Svetimas wrote:...Sudėtingumas yra sąlyginis dalykas.
Na ir palyginam siulaikine busena su praeia, bei ganame ta salygini sudetinguma didesni siuolaikineje busenoje - no problem.
Svetimas wrote: O "absoliutaus nieko" savybių tu negali žinoti, nes niekada jo nepatyrei. Visi išvedžiojimai apie jį tėra tavo vaizduotės vaisius.
Tai daugelio dalyku savybiu mes negalim zinoti, bet daryti isvadas is turimos informacijos galime. Vaizduotes vaisus tada yra ir singuliarumo taskas ir visa kita kvantine bei nekvantine fizika, matematika ir dar daug kas, ko nei vienas zmogus asmeniskai nepatyre.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-08-03 10:55

Snukis wrote:Cia vel painioji trukme su atskaitos pradzia.
Nieko aš nepainioju. Atskaitos taškas yra t0, trukmė yra dt = t - t0; kai t = t0, dt = 0.
Snukis wrote:Atsiradimo momentas (atskaitos pradzia) nera trukme, todel ir galima butu sakyti, kad atsiradimo momentu dalele dar neegzistuoja, nes jos egzistavimo trukme dar lygi nuliui.
Aišku. Kitaip tariant dalelė atsiranda vėliau negu ji atsiranda. Tą ir norėjau įrodyti. Jei tau paryškintas teiginys tau jokių problemų nekelia – aš bejėgis ką nors įrodyti ;)
Post Reply