O kur filosofija?..
Kad antra klausimo dalis - nesvarbu, galiu sutikti. Bet filosofija kaip tokia tai yra. Ji nesvarbi gali būti tik nežinantiems, ką ji reiškia. Gal kas žino?..Ramzajus wrote:Manau, kad nesvarbu.Srovė wrote:Kas gi ta filosofija yra,.. kas turėtų būti vadinama filosofija?
Filosofijos šakos yra tokios tarpusavy skirtingos, kad detalesnis bendras apibrėžimas yra neįmanomas. Kaip kriterijų, kuris tuos skirtingus dalykus daro filosofija, galima paimt kokį poetizuotą populiaresnio filosofo apibrėžimą (pvz., "filosofija - minčių nuskaidrinimas" - Witgenšteinas), bet iš esmės, nu kokia iš to nauda?
Nezinau net kaip tau paaiskinti, kas yra mastymas. Cia panasiai kaip ir tu vargiai mums isaiskintum, kas yra dvasingumas, kol mes to nepatyre, ar ne?Apie kokį mąstymą?
Nereikia man paaiškinimo apie mąstymą aplamai. Tik ne betkoks mąstymas filosofija, o filosofija - tai mąstymas ne tik apie mąstymą.Nomad wrote:Nezinau net kaip tau paaiskinti, kas yra mastymas. Cia panasiai kaip ir tu vargiai mums isaiskintum, kas yra dvasingumas, kol mes to nepatyre, ar ne?Apie kokį mąstymą?
O dvasingumą, esu tikras, mudu abu labai panašiai suvokiame. Nesuprantu tik vieno, iš kur tokia nuostata, kad tardamas tą žodį turiu turėti omeny būtinai kažką kita, nei tu. Gal aš kitais žodžiais tą patį nusakysiu, ne tais pačiais akcentais pradėsiu aiškinti,.. gal net specialiai nešnekėsiu apie visų žinomus dvasingumo aspektus, o kaip tik iškelsiu tuos, apie kuriuos niekas nešneka...
Bet kad taip jau beviltiška padėtis... - nu atleisk.
Aš laukiu ir iš kitų tų man dar nežinomų aspektų.
Kam idomu ir kas netingi - vikipedijoj puslapiukas tam skirtas 
http://lt.wikipedia.org/wiki/Filosofija
(Atsakymus i kai kuriuos labai sudetingus klausimus geriausiai zhino dede Goooooglis
)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Filosofija
(Atsakymus i kai kuriuos labai sudetingus klausimus geriausiai zhino dede Goooooglis
)Turiu kitą tikslą. Aš rimtai nežiūriu į išsikalinėjimus.7x wrote:Siūlau kelti "draugiškumo" lygį forume ir įspėti Srovę, kai iš jo išsikalinėja. Taigi, Srove, iš tavęs klajoklis išsikalinėja
Pasinaudokim, Vikipedijoj duota samprata apie filosofiją.Liucipher wrote:Manau, kad dabartinis naudojamas apibrezimas visiskai tiklus bei tinkamas. Ji galima susirast bet kokiame tarptautiniu zodziu zodyne.Srovė wrote:Kas gi ta filosofija yra,.. kas turėtų būti vadinama filosofija?
vikipedija wrote: Apibrėžimų, ką iš tikrųjų reiškia sąvoka "filosofija", yra turbūt tiek pat, kiek ir pačių filosofų.
Tik atrodo, kad ne apibrėžimuose esmė. Netinkamai apibrėžus dalyką, nebeatlieka jis savo užduoties. O tai tas pats, kas kad išvis nėra vieningai suvokiamo dalyko, - kiekvienas kalba apie tik jam vienam rūpimą. Todėl ir keliu klausimą, kas gi filosofija yra dabar ir kuo dera jai būti?
Šiais laikais jau visą žmoniją galima stebėti kaip vieną visumą. Deja, turim kelis pasaulio (visuomeninio proceso) „paveikslus“. Principe, jie niekuo nesiskiria, jei tik suvoksime, kad tai analogiškų fizikinių (visuomeninių) procesų pavaizdavimai skirtingais „prasmės kvantais“. Visuma savo dalyse lygiavertė, tik išraiškos būdai skirtingi. Išsivysčius komunikacijos priemonėms, intensyvi sąveika tarp buvusių iki šiol beveik nepriklausomų civilizacijų, jau nebeišvengiama. T.y. – arba žūtbutinė priešprieša, arba perėjimas prie vieningos sampratos. Jei kas tikisi priešpriešos pagalba sunaikinti kitą pusę, jau geriau pats te susinaikina. Priešpriešoje pirmiausia būtų naikinami abiejų pusių priešpriešos iniciatoriai, kaip besikėsinantys sunaikinti kitą pusę...vikipedija wrote: Iš pradžių "filosofijos" sąvoka taikyta vakarietiškai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu "filosofijos" sąvoka vartojama kaip "strategijos" arba "koncepcijos" sinonimas, pvz., "verslo filosofija".
Priešpriešoms neutralizuoti tarp žmonių grupių, galėjusių tarpusavyje ir anksčiau intensyviai sąveikauti - buvo įsteigtos institucijos, kurias mes vadiname religinėmis sistemomis. Sąmoningai ar ne, bet religijų įtaka visuomeninei gyvensenai, akcentuojama ir vikipedijoje, kalbant ir apie filosofiją.
Niekas neginčija įstatymų svarbos, kurie užtikrina pasaulietinę teisę, tačiau nemažiau svarbios yra ir normos, kurios glūdi kiekvieno žmogaus pasąmonėje, kaip nuostatos bendros tik tai civilizacijai, kurios sąlygomis susiformavo. Argi kas gali įsivaizduoti, kad atmetęs vakarietiškoje civilizacijoj dominuojančias nuostatas galėtų gyventi pagal rytietiškas, kurias kažkodėl laiko visiškai nepagristomis arba nesąmoningomis? Juk ir dauguma rytiečių lygiai taip pat neįsivaizduoja, kaip galima būtų gyventi be jiems atrodančių savaime suprantamų nuostatų, o vadovautis nežinomomis... Taip yra, kol nėra pateikta bendresnio, apimančio visas esamas sistemas, požiūrio į pasaulį. Vien tik neigimas išsisėmusių pasaulėžiūrų kaip nesąmoningų (jau nebesąmoningų) – nėra išeitis.
Sakyčiau filosofai ir turėtų pateikti atsakymus į šiuos klausimus. Šiuo atveju ne tiek svarbu dabar aiškintis pirmąjį ir paskutinįjį, kiek svarbu suvokti atrojo ir trečiojo reikšmę.vikipedija wrote: Moderniaisiais laikais paplito filosofijos apibūdinimas keturiais pagrindiniais klausimais, kuriuos suformulavo I. Kantas:
• Ką aš galiu žinoti?
• Ką aš turiu daryti?
• Ko aš galiu tikėtis?
• Kas yra žmogus?
O juk net pažodžiui verčiant žodį „filosofija“, gaunam prasminį akcentą ant praktinės, taikomosios jos pusės. Argi galima įsivaizduoti išminčių, kuris pilsto iš tuščio į kiaurą nekreipdamas dėmesio į realybę, nematydamas tų, kieno problemas, neva, gvildena? Kad smarkiai išsiplėtojusia teorine filosofija galėtų žmonės vadovautis kasdieniuose savo reikaluose, reikalingas visų sukauptų žinių eilinis susisteminimas, - atsijojimas grudų nuo pelų.vikipedija wrote: (graikiškai phileo - myliu + sophia - išmintis), reiškiantis "išminties meilę" žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija)..
Nūdienos politikai, galingųjų valstybių vadovai, bando pertvarkyti pasaulį tik norminiais aktais fiksuojamais įstatymais, keisdami tik politinę valstybių formą, visai užmiršdami moralinius ir dvasinius momentus – normas glūdinčias pasąmonėje. Tai tas pats, kad bandytume žmogų priversti vadovautis įstatymais, atimdami jam protavimo galimybę, tai yra - galimybę suprasti tuos įstatymus. Įpročiai ir nuostatos žmoguje, tai lyg tos savaime suprantamos, nereikalaujančios įrodymų aksiomos, kurių pagrindu ir juntame loginį neprieštaringumą tarp dalykų, su kuriais susiduriame naujai.. Vis tik pasąmoninės nuostatos formavosi (ir) religijų įtakoj ir persiimamos nuo pat patekimo į šį pasaulį. Negali žmonės nesivadovauti tuo, ką įgauna jau „su motinos pienu“. Vienintelė išeitis - atrasti vieningą paaiškinimą, tinkantį visoms be išimties (beveik visoms dabar esančioms) pasaulėžiūrinėms (taip pat ir religinėms) sistemoms, ir palikti teisę kiekvienai tautai remtis jomis, kaip lygiavertėmis (pa)sąmonę sąlygojusioms sistemomis. Tik suformulavus bendresnį pasaulėvaizdį, nei pateikia kiekviena religija atskirai, su laiku jį persiimtų dauguma, to pasėkoje gautųsi ir jų vertybių perkainojimas, bei pasikeistų ir jų gyvenimo būdas.
Kaip bežiūrėtum į religinius mokymus, visų jų paskirtis formuoti žmogų, norminti tarpusavio santykius. Žmonės, kaip ir pirminiai materijos elemetai (elementariosios dalelės), fizikine prasme - tėra tik fizikiniai elementai; santykiai tarp jų – tik fizikinė sąveika, kuri visuomeninėje plotmėje dar tik radimosi, formavimosi stadijoj. Tą pastebėti trukdo jautimas savęs subjektu. Iš šalies žiūrint - vertinant kitų gyvenseną – juk pricipinio skirtumo tarp mikropasaulio kvantinio ir visuomeninio proceso vaizdų - nėra. Tame yra raktas atskleisti visų mums nesuprantamų „nesąmoningų“ religinių mokymų esmę. Pirmyn, kam nebaugu „atrasti“ Dievą – tai, kas (tik skirtingais būdais) įvardinta šiuo terminu. Visa esamybė juk viena. Tos esamybės dalis, tam tikras aspektas(ai) - ir yra Dievas. Mat jį, tą pamiltąjį absurdiškąjį iš pasakų dievą. Tai, kas slypi esmėje – nėra absurdas. Juk gyventi reikia ne tik man, t.y. – ne tik tau... Jei paneigsi mane, aš tave paneigsiu dešimteriopai... Taip samprotauja ir tas, apie kurio mąstymo būdą tu ničnieko neišmanai. Bet yra taip, nes galima tik turėti suvokimą arba jo neturėti. Civilizacijų sandoroje visiškai bevertis tik nenoras suprasti kitą.
Štai tokia biauri ta filosofija.
Kagi, as turejau omeny lietuviu kalba leidziamus tarptautiniu zodziu zodynus, bet jei Jus suradote kitokiu filosofijos apibrezimu tai nereiskia, kad del to kas nors pasikeicia. Manau svarbiausias apibrezimo tikslas, kad vienas kitame suprastume. Jeigu nesuprantame apie ka kalbame, tada pasitelkiame apibrezimus ir paaiskiname vienas kitam. Todel jokios problemos cia nematau. Pasirinkite ta apibrezima, kuris Jums artimiausias ir tiek, ir ji naudokite.
Čia mes ne apie tą patį pakalbėjom. Aš tik kaip prielaida pasinaudojau tavo padėtu akcentu ant filosifijos termino apibrėžimo. Iš tiesų, svarbiau tai, kad susikalbėtų žmonės ne tik skirtingų civilizacijų, bet ir kaimynai... Tu teisus sakydamas, kad apibrėžimų kiekis supratimui netrukdo. Tačiau tikslus, atitinkantis nūdienos aktualijas - galėtų mobilizuoti protus. Pradėdamas temą turėjau omeny, kad filosofija galėtų laiku (kol dar ne vėlu) pradėti ruošti koncepciją skirtingų civilizacijų bendrabūviui. Juk maža to, kad skirtingų kultūrų lyderiai sako: "gyvenkim taikiai". Reikia, kad ir kiekvienas atskiras kiekvienos kultūros žmogus galėtų rasti sąryšį kitos kultūros atstovo samprotavimuose. Tik tokį mąstymo būdų keitiklį (bendrą visoms kultūroms koncepciją) sukūrus galim to tikėtis.Liucipher wrote:Kagi, as turejau omeny lietuviu kalba leidziamus tarptautiniu zodziu zodynus, bet jei Jus suradote kitokiu filosofijos apibrezimu tai nereiskia, kad del to kas nors pasikeicia. Manau svarbiausias apibrezimo tikslas, kad vienas kitame suprastume. Jeigu nesuprantame apie ka kalbame, tada pasitelkiame apibrezimus ir paaiskiname vienas kitam. Todel jokios problemos cia nematau. Pasirinkite ta apibrezima, kuris Jums artimiausias ir tiek, ir ji naudokite.
O tai kad keletą sakinių parašiau "antro asmens: forma, nereiškia, kad tai taikau asmeniškai tau. Čia tokia poveikio priemonė kiekvienam skaitytojui, kad jam būtų lengviau pasijusti oponento pozicijoj.
Mano subjektyviu supratimu filosofijos visai kiti uzdavinai, be to netikiu, kad jai pavyktu sita Jusu tiksla pasiekt.Srovė wrote:Pradėdamas temą turėjau omeny, kad filosofija galėtų laiku (kol dar ne vėlu) pradėti ruošti koncepciją skirtingų civilizacijų bendrabūviui.
Sutinku, kad įgyvendinti tokį uždavinį praktiškai, tikrai ne filosofijos uždavinys. Tačiau išdirbti pagrįstą koncepciją pasaulėžiūros plotmėj - niekas kitas tuo ir neužsiima.Liucipher wrote:Mano subjektyviu supratimu filosofijos visai kiti uzdavinai, be to netikiu, kad jai pavyktu sita Jusu tiksla pasiekt.Srovė wrote:Pradėdamas temą turėjau omeny, kad filosofija galėtų laiku (kol dar ne vėlu) pradėti ruošti koncepciją skirtingų civilizacijų bendrabūviui.
Dėl tikėjimo ar netikėjimo. Netikint - nepradedamas darbas. Net ir biznyje, kas netiki, galvoja kad biznio nebus - nedaro nieko, todėl ir tik todėl reikalas nepajuda iš vietos.
Pries pradedami bizni zmones skaiciuoja ir apmasto galimybes. As gi nematau galimybiu siu kulturu suderinimui, gal Jus matote?Srovė wrote:Dėl tikėjimo ar netikėjimo. Netikint - nepradedamas darbas. Net ir biznyje, kas netiki, galvoja kad biznio nebus - nedaro nieko, todėl ir tik todėl reikalas nepajuda iš vietos.
Suderinti viską galima. Reikia noro ir nelaikyti kitų kvailesniais. Nederinant nieko - procesas vyks stichiškai, oficialiai nekontroliuojamas. Įtaką jam darys anoniminės interesų grupės. Palikus procesą "savieigai", tinkamų visiems rezultatų negalima net tikėtis. Reikia ruoštis, kol nevėlu.Liucipher wrote:Pries pradedami bizni zmones skaiciuoja ir apmasto galimybes. As gi nematau galimybiu siu kulturu suderinimui, gal Jus matote?Srovė wrote:Dėl tikėjimo ar netikėjimo. Netikint - nepradedamas darbas. Net ir biznyje, kas netiki, galvoja kad biznio nebus - nedaro nieko, todėl ir tik todėl reikalas nepajuda iš vietos.
Yra reikalas, atrandamos ir galimybės. Pirmiausia reikia įsisąmoninti būtinybę, numatyti kaip tą įmanoma padaryti. Išpradžių buvo žodis... per jį viskas atsirado. Atsirastų ir šį kartą.